Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, 2007 m. rugsėjo 12 d. J. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2007 m. rugsėjo 6 d. Naujosios Kirsnos kaime suarė 0,25 ha žemės sklypą, priklausantį privačios nuosavybės teise J. B., A. B. ir M. B., tai yra kaltinamas pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnyje, padarymu. ATPK 260 straipsnio l dalyje yra nurodyti būtini admi­nistracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Protokole privalo būti nurodyta žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administra­cinio teismo suformuotą praktiką turi būti suformuluotas aiškus kaltinimas ir nurodytas konkretus ko­dekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę aktas. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokius konkrečius veiksmus ir už kurių teisės aktų pažeidimą norima taikyti administracinę atsako­mybę. Tokios išvados iš byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo padaryti negalima. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta straipsnio, kurio reikalavimus pažei­dė asmuo, dalis, nenurodytas žemės sklypo unikalus numeris, nepateikti nuosavybės teisę patvirti­nantys dokumentai (pažyma iš VĮ Registrų centro), todėl negalima nustatyti, kam priklauso protokole nurodytas žemės sklypas. Teismas nurodytų trūkumų savo iniciatyva ištaisyti negali.

II.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su rajono apylinkės teismo nutarime nurodytais motyvais. Remiamasi ATPK 260 straipsniu ir teigiama, jog administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas J. Š., gyvenančiam Didžiosios Kirsnos kaime, Lazdijų rajone. Protokole yra nurodytas traukiamo atsakomybėn asmens, tai yra J. Š. asmens kodas, prie protokolo pridėta paso kopija. Protokole nurodyta pažeidimo padarymo vieta - Naujosios Kirsnos kaime suarė 0.25 ha žemės sklypą, priklausantį privačios nuosavybės teise J. B., A. B. ir M. B.; nurodytas suarimo laikas - 2007 m. rugsėjo 6 d. Protokole nurodyta, kad tuo J. Š. padarė ATPK 45 straipsnyje numatytą pažeidimą - savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti. Protokolą pasirašė liudininkai. Prie protokolo buvo pridėti: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paso kopija, suarto žemės sklypo planas, Alytaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. (1.2.) V-204 „Dėl įgaliojimų suteikimo". Pridėtame plane nurodyta Šeštokų kadastrinė vietovė Nr. 5943, kadastro bloko Nr. 0006 ir kadastro sklypo Nr. 223. Šie duomenys ir sudaro sklypo unikalų numerį. Plane dar nurodytas sklypo plotas 0.25 ha ir sklypo Nr. 32-3A Šeštokų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 259, 259¹, 260, 261 straipsnius, o Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802-2007). Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas žemės sklypo unikalus numeris, nėra duomenų, jog nurodytas savavališkai suartas žemės sklypas priklauso J. B., A. B. ir M. B., dėl ko reikalinga Registrų centro išduota pažyma, atkreiptinas dėmesys, kad, visų pirma, kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo pateiktas žemės sklypo Nr. 32-1A 32-2A 32-3A planas, kuriame aiškiai pažymėtas suartas žemės sklypas, nurodyta kadastrinė vietovė, sklypo numeris projekto plane, jo plotas, kadastro bloko numeris, kadastro sklypo numeris. Šių duomenų pagrindu yra galimas sklypo identifikavimas. Be to, minėtame plane įvardytas ir sklypo savininkas J. B. Ir antra, ATPK 256 straipsnio 3 dalis teismui kaip bylą nagrinėjančiam organui numato aktyvią poziciją renkant įrodymus. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir teismui. Taigi, apylinkės teismo įvardytas administracinio teisės pažeidimo medžiagos trūkumas, o būtent atitinkamų įrodymų nepateikimas, nelaikytinas kliūtimi, kurios teismas negalėjo pašalinti savo iniciatyva negrąžinant administracinio teisės pažeidimo protokolo jį surašiusiai Institucijai. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole.

J. Š. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esme įvardyta tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 6 d. Naujosios Kirsnos kaime suarė 0,25 ha žemės sklypą, priklausantį privačios nuosavybės teise J. B., A. B. ir M. B. Ši jo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 45 straipsnį, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, pagal kokią konkrečiai šio straipsnio dalį kvalifikuojama J. Š. veika. Minėtas ATPK 45 straipsnis turi dvi dalis. Pirmoje dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą, o antroje dalyje numatyta atsakomybė už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengiant grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nėra aišku, kuriuo iš minėtų pažeidimų yra kaltinamas J. Š. Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, dėl ko yra pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinė teisė į gynybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai grąžino bylą Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Ričardas Piličiauskas