- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- I-1085-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03722-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Ž. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei šios institucijos Nepriemokų administravimo departamento Bankrotų ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Ievai Butkutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas Ž. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. rugsėjo 15 d. skundu, kuriame prašo, įvertinus jo beviltišką finansinę padėtį (b. l. 1–2):
1.1. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir atsakovė, ir Inspekcija, ir VMI) viršininko 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška Nr. (23.31-08)322-3230 (toliau – ir sprendimas Nr. (23.31-08)322-3230);
1.2. nurodyti atsakovei pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas, neįsigilinus į jo beviltišką finansinę padėtį, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas nuo 2011 m. skolingas bankui 16 000 Eur būsto paskolos, kuri buvo reikalinga sudaryti vaikams buitines sąlygas ir normalų gyvenimą, išsiperkant pusę buto, apylinkės teismas buvo suteikęs leidimą. Pareiškėjas už paskolą kiekvieną mėnesį moka 250 Eur palūkanų ir mokesčių, pagrindiniame darbe uždirba apie 600 Eur per mėnesį, iš kurių 150 Eur sumoka mokesčius valstybei, belieka 450 Eur (neto), pagal individualią veiklą uždirba apie 1 000 Eur per mėnesi, tačiau nepastoviai, nes uždarbis priklauso nuo užsakymų (dirbant naktimis, savaitgaliais, šeimos interesų sąskaita). Taigi, pareiškėjo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 450 Eur, tačiau iš šios sumos išskaičiavus 200 Eur bankui, 200 Eur komunalinių mokesčių (jokios valstybės nuolaidos ir kompensacijos netaikomos), lieka 1 050 Eur, iš kurių dar apie 50 procentų sudaro išlaidos mokyklinėms reikmėms, automobilio (15 m. senumo) priežiūrai, kurui, buičiai, sveikatai ir pan., ir 5 asmenų šeimai (pareiškėjas, jo žmona ir 3 nepilnamečiai vaikai) lieka po 105 Eur asmeniui per mėnesį ([1050 Eur – 50 proc.] / 5), t. y. dienai gyvenimui vienam asmeniui lieka 3,5 Eur.
2.2. Pareiškėjo žmona nedirba, nes prižiūri namie vaikus, iš valstybės už 3 nepilnamečius vaikus pareiškėjo šeima nieko negauna, nes pagal valdininkų skaičiavimus pareiškėjo uždirbamos pajamos (bruto) yra pakankamos. Pareiškėjas viską iki paskutinio cento išleidžia egzistavimui, taigi, kaip pareiškėjas gali mokėti paskolą, jeigu viskas išleidžiama gyvenimui ir vaikų išlaikymui, nejaugi reikia vėl skolintis, kad galima būtų sumokėti mokesčius valstybei. Valstybė savo piliečiui, nuo vienos darbovietės pajamų kas mėnesį mokančiam mokesčius valstybei, Sodrai, auginančiam 3 nepilnamečius vaikus, privalanti sukurti normalias gyvenimo sąlygas, atvirkščiai, socialiai žlugdo ir nori galutinai sunaikinti. Taigi, už kokius pinigus pareiškėjui išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus, kai pagal valstybės įvertinimą vieno vaiko minimaliems poreikiams turi būti skiriama ne mažiau kaip 150 Eur per mėnesį.
2.3. Pasak apreiškėjo, jis per 50 m. turto iš viso neturi (turto yra absoliutus nulis) – jokių santaupų ir jokio kito turto, o 15 m. senumo automobilio vertė yra 300 Eur, pareiškėjo pirmiausias ir vienintelis darbo tikslas – aprūpinti savo šeimą ir nepilnamečius vaikus, juolab, kad iš valstybės šeima negauna jokio palaikymo. Be to, pareiškėjas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nerūko. Pareiškėjas nesirengia išlaikyti valstybės, marindamas badu savo nepilnamečius vaikus.
II
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 20–22, 23–25).
1. Dėl faktinių aplinkybių
Inspekcija 2016 m. liepos 26 d. gavo pareiškėjo prašymą (papildomi dokumentai pateikti 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d.) pripažinti 3 032,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinę nepriemoką beviltiška dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties. Mokestinė nepriemoka susidarė 2016 m. birželio 6 d. patikslinus metines pajamų deklaracijas už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, įrodančių sunkią ekonominę (socialinę) padėtį, nesant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 1dalies 3 punkte, Inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakyme Nr. VA-92 patvirtintų Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punkte nurodyto pagrindo, priimtas sprendimas Nr. (23.01-08)322-3230.
2. Pagal MAĮ 113 straipsnio 1dalies 3 punktą mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, atsižvelgiant į fizinio asmens sunkią ekonominę (socialinę) padėtį: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Remiantis Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2010 m. liepos 20 d. vykdo individualią veiklą (projektiniai-konstruktoriniai darbai). Remiantis metinės pajamų deklaracijos (GPM308) duomenimis, pareiškėjas 2015 m. gavo 26 619,80 Eur neapmokestinamųjų pajamų, pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. Gyventojų registro duomenis pareiškėjas (duomenys neskelbtini) registravo santuoką su D. Č., šeima augina 3 nepilnamečius vaikus, gimusius 2003 m., 2006 m. ir 2008 m., sutuoktinė nuo 2012 m. gruodžio 27 d. nedirba. Mokesčių administratoriui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie pareiškėjui, jo sutuoktinei teiktas kokias nors socialines garantijas, šios nedarbingumą ar pan. Pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys (sutuoktinei – 66/100 dalys) 3 kambarių buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 79,81 m² (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), nuo 2011 m. birželio 10 d. butui taikomi apribojimai – hipoteka. Pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis pareiškėjo vardu registruotas 2001 m. gamybos lengvasis automobilis SAAB, sutuoktinės vardu transporto priemonių neregistruota.
Pagal Inspekcijos informacinės sistemos duomenis pareiškėjo vardu atidarytos 6 banko sąskaitos Swedbank AB, viena iš jų – paskolinė. Remiantis 2016 m. birželio 30 d. pateiktais išrašo duomenimis, 4 sąskaitų likučiai sudaro: –3 475,44 Eur, –2 027,28 Eur, –1 158,48 Eur, –2 129,33 Eur. Atsiskaitomosios sąskaitos likutis 2016 m. sausio 1 d. –2 129,33 Eur; 2016 m. birželio 30 d. – 6,05 Eur. Pareiškėjo atsiskaitomojoje sąskaitoje įplaukos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. sudaro 7 687,68 Eur (vidutiniškai per mėnesį – 1 281,28 Eur), kurias sudaro atsiskaitymai už atliktus darbus, darbo užmokestis UAB „: (duomenys neskelbtini)“ ir įnašai grynaisiais pinigais. Pagal Pareiškėjo pateiktą Fizinių asmenų anketą už 2015 m. gauta 16 524 Eur, kas sudaro 275,40 Eur asmeniui per mėnesį (16 524 / 12 / 5). Pagal pateiktą individualios veiklos pajamų-išlaidų žurnalą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas gavo 4 500 Eur pajamų.
3. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymuose nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti; nemokant mokesčių, viešasis interesas pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai; tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje. Negu juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, LVAT administracinė byla Nr. A556-2255/11 ir kt.). Remiantis Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimu, administracinių mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatyme nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku, taigi, būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.
4. Priimant skundžiamą sprendimą remtasi Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus V poskyrio (toliau – ir Inspekcijos poskyris) 2016 m. rugpjūčio 22 d. išvada Nr.(23.31-08)326-4395 „Dėl Ž. J. mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“ (toliau – ir Išvada), kuri kartu su skundžiamu sprendimu pareiškėjui išsiųsta su 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr.(23.01-08) RNA-25640 pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Išvadoje, remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais bei Inspekcijos informacinių bazių duomenimis, detaliai nurodyti mokesčių administratoriaus nustatyti faktai, teisės aktai, kuriais remtasi, priimant Išvadą bei skundžiamą sprendimą. Remiantis LVAT praktika, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nenustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente, o papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (administracinės bylos Nr. A438-426/2009, Nr. A575‑651/2011, Nr. A442‑1411/2011).
III
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės atsiliepimą nesutinka su atsakovės pozicija, pateikia iš esmės tokius argumentus (b. l. 95–96).
1. Pareiškėjas pateikė savo banko sąskaitas, iš kurių akivaizdžiai matyti –16 000 Eur suma. Pareiškėjas visur teigia, kad šeimoje jis vienas dirba, augina 3 nepilnamečius vaikus, iš jo uždirbamų pajamų, sumokėjus buitinius mokesčius, gyvenimui vienam asmeniui per dieną lieka 3,5 Eur, tai, ką pareiškėjas uždirba, viskas išleidžiama kasdieniam egzistavimui. Būtent dėl šių ekonominių realijų ir susidarė nepriemoka, kurią pareiškėjas prašo pripažinti beviltiška.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime teigiama, kad nebuvo įstatyminio pagrindo pareiškėjui prašyti nepriemokos beviltiška ir remiamasi MAĮ 113 straipsnio 1 dalies tik 3 punktu, tačiau neatsižvelgiama į visas kitas, pareiškėjo prašymui palankias, MAĮ nuostatas, t. y. kad šios nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
3. Atsiliepime teigiama, kad nepateikti įrodymai dėl pareiškėjo sutuoktinės galbūt gautų valstybės socialinių garantijų, jos nedarbingumą, tačiau Inspekcija savo sistemoje akivaizdžiai mato (tuo labiau, kad ir pati VMI teigia, jog sutuoktinė nedirba nuo 2012 m. gruodžio 27 d.), be to, pareiškėjas pateikė ir sutuoktinės banko sąskaitų išrašus, kur akivaizdžiai matyti, kad nėra jokių pajamų, o nedarbo priežastį pareiškėjas taip pat paaiškino (po pamokų sutuoktinė privalo prižiūrėti 3 nepilnamečius vaikus).
4. Atsiliepime teigiama, kad 2015 m. šeimos pajamos buvo 275,40 Eur asmeniui, tačiau, nenurodoma, kad tai bruto pajamos, neįvertinama ekonominė situacija Lietuvoje, kai po euro įvedimo visos paslaugų ir maisto kainos pakilo 3,5 karto, o darbo užmokestis liko tas pats, koks buvo.
IV
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsiliepimo į atsiliepimą motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Remiantis VMI intraneto duomenimis, pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) susituokęs su D. Č., turi 3 vaikus: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 85–86).
2. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklauso šis nekilnojamas ir kilnojamas turtas:
2.1. 34/100 dalys 3 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 79,81 m², esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), o sutuoktinei D. Č. – 66/100 dalys, nuo 2011 m. birželio 10 d. butui taikomi apribojimai – hipoteka (pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)) (2016 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 90–91); atsiliepimas į skundą (b. l. 20–22, 23–25)).
2.2. 2001 m. gamybos lengvasis automobilis SAAB (sutuoktinės vardu transporto priemonių neregistruota) (atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 20–22, 23–25); pareiškėjo skundas (b. l. 1–2)).
3. Pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. užpildė fizinių asmenų anketą, kurioje, be kita ko, nurodė (b. l. 79–84):
3.1. jis paėmęs 3 kreditus, t. y. 2011 m. gegužės 9 d. 8 953,79 Eur kreditą iš Swedbank, AB, grąžinimo terminas – 2026 m. balandžio 15 d., mėnesio įmoka – 74,92 Eur, 2011 m. rugpjūčio 11 d. 3 475,44 Eur kreditą iš Swedbank, AB, mėnesio įmoka – 96,54 Eur, 2008 m. birželio 5 d. 2 027,34 Eur kreditą iš Swedbank, AB, grąžinimo terminas – 2017 m. gegužės 31 d., mėnesio įmoka – 26,73 Eur; turi 2 lizingo įsipareigojimus, t. y. 2005 m. balandžio 21 d. 1 158,48 Eur (Swedbank, AB), grąžinimo terminas – 2017 m. balandžio 30 d., mėnesio įmoka – 57,92 Eur, 2016 m. gegužės 1 d. 2 975,92 Eur ((duomenys neskelbtini)), grąžinimo terminas – 2019 m. kovo 17 d., mėnesio įmoka – 82,67 Eur, iš viso mėnesio įmokos sudaro 338, Eur;
3.2. pajamos 2014 m. sudarė 65 700 Lt, 2015 m. – 16 524 Eur, 2016 m. – 4 6550 Eur, sutuoktinė pajamų neturėjo.
4. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2016 m. birželio 7 d. prašymą atidėti / išdėstyti 2 777,50 Eur įsiskolinimą VMI (reg. Nr. GNA-33805): 1 300 Eur mokėjimą atidėti 1 metams, 1 477,50 Eur sumą išdalinti į 12 mokėjimų, t. y. po 123,125 Eur per mėnesį (b. l. 93), tačiau 2016 m. liepos 25 d. prašyme prašė Inspekcijos minėto prašymo nenagrinėti (b. l. 92).
5. Pareiškėjas elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė Inspekcijai 2016 m. liepos 25 d. prašymą mokestinę nepriemoką – apie 3 000 Eur – beviltiška, atsisakant skolos išdalinimo, vadovaujantis MAĮ 113 straipsniu, kadangi jo ir jo šeimos sunki ekonominė (socialinė) padėtis ir jis turi didelę ankstesnių finansinių įsipareigojimų našta (toliau – ir Prašymas), prašyme, be kita ko, nurodė: jo individualios veiklos pajamos labai nestabilios – neturi jokių pastovių sutarčių; neturi jokio turto yra 16 m. senumo automobilis, reikalingas darbui, butas užstatytas bankui, priklauso ne jam; vienintelis turtas – 3 mažamečiai vaikai, kuriais turi rūpintis, tačiau ir labai stengdamasis neturi galimybių užtikrinti jų ateities; jis bankui skolingas 16 000 Eur (būsto paskola – reikėjo dėl vaikų buitinių sąlygų ir normalaus gyvenimo išpirkti pusę buto), už ją kas mėnesi moka 200 Eur palūkanų ir mokesčių; pagrindiniame darbe uždirba apie 600 Eur per mėnesį, iš kurių 150 Eur sumoka valstybei mokesčius, lieka 450 Eur (neto); dirba ir pagal individualią veiklą, uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį, nors nepastoviai – viskas priklauso nuo užsakymų (dirbant naktimis, savaitgaliais – šeimos interesų sąskaita); taigi, iš 1 450 Eur mėnesio pajamų išskaičiavus 200 Eur bankui, 200 Eur komunaliniams mokesčiams (jokių nuolaidų ir kompensacijų nėra), lieka 1 050 Eur, iš šios sumos 50 proc. Išlaidų sudaro mokyklinėms reikmės, automobilio (16 m. senumo) priežiūrai, kurui, buičiai, sveikatai ir pan.; šeimai (jis, sutuoktinė, 3 nepilnamečiai vaikai) lieka 525 Eur, t. y. 105 Eur asmeniui per mėnesį (1 050 / 2 / 5), dienai asmeniui lieka 3,5 Eur; šeima iš valstybės už 3 nepilnamečius vaikus nieko negauna, nes pagal valdininkų skaičiavimus pareiškėjo uždirbamos pajamos (bruto) pakankamos; taigi, viskas iki paskutinio cento išleidžiama egzistavimui; be to, pareiškėjas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nerūko (b. l. 29–30). Su Prašymu pareiškėjas pateikė sąskaitų išrašą dėl joje esančio likučio, duomenis apie komunalinius mokesčius 2016 m. gegužės ir birželio mėn., kredito kortelės ir EGO kortelės duomenis, informaciją apie kreditus (b. l. 31–36).
Pareiškėjas papildomus dokumentus teikė, be kita ko, su 2016 m. rugpjūčio 1 d. lydraščiu (banko sąskaitų išrašus už praėjusius 6 mėn. (lydraštis (b. l. 42)), su 2016 m. rugpjūčio 11 d. lydraščiu (gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalo už praėjusius pusę metų dokumento kopiją (lydraštis (b. l. 77)); dokumento kopija (b. l. 78))).
6. Pareiškėjas nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2010 m. liepos 20 d. vykdo individualią veiklą (Sodros duomenys (b. l. 88)). Pareiškėjo sutuoktinė nuo 2012 m. gruodžio 27 d. nedirba (Sodros duomenys (b. l. 89)).
7. Pareiškėjas iš individualios veiklos 2015 m. rugsėjo mėn.–2015 m. gruodžio mėn. gavo 4 954, 43 Eur pajamų, 2016 m. sausio mėn.–2016 m. liepos mėn. – 4 550 Eur (individualios veiklos pajamų-išlaidų žurnalo kopija (b. l. 78)).
8. Pagal pareiškėjo sąskaitų, esančių Swedbank, AB, išrašus, be kita ko, nustatyta:
– sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. ir 2016 m. ir birželio 30 d. likutis buvo –3 475,44 Eur (b. l. 44), 2016 m. rugsėjo 16 d. likutis sudarė –3 391,79 Eur (b. l. 6);
– sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. likutis sudarė –2 026,68 Eur, 2016 m. birželio 30 d. likutis sudarė –2 027,28 Eur (b. l. 45), o 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė –3 391,73 Eur (b. l. 6);
– sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. likutis sudarė –1 157,11 Eur, 2016 m. birželio 30 d. sudarė –1 158,48 Eur (b. l. 46), o 2016 m. rugsėjo 16 d. –3 325,94 Eur (b. l. 6);
– atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 1 d. likutis sudarė 358,25 Eur, 2016 m. birželio 30 d. sudarė 6,05 Eur, debeto apyvarta sudarė 8 108,88 Eur, kredito apyvarta sudarė 8 768,88 Eur (b. l. 47–75), 2016 m. rugsėjo 16 d. likutis sudarė –3 583,69 Eur (b. l. 6), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. įplaukos į šią sąskaitą sudarė 7 687,68 Eur, vidutiniškai per mėnesį – 1 281,28 Eur (atsiskaitymai už atliktus darbus, darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įnašai grynais pinigais) (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 20–22, 23–25);
– sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 16 d. likutis sudarė –3 391,02 Eur (b. l. 6).
9. Pareiškėjo sutuoktinės vardu atidarytoje sąskaitoje Swedbank AB, 2016 m. sausio 1 d. likutis buvo –58, 016 m. birželio 30 d. likutis sudarė –0,34 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. debeto apyvarta sudarė 22,68 Eur, kredito apyvarta sudarė 23,60 Eur (b. l. 76).
10. Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus V poskyris 2016 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje Nr.(23.31-08)326-4395 „Dėl Ž. J. mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“ pasiūlė netenkinti Prašymo ir nepripažinti beviltiška 3 032,96 Eur mokestinės nepriemokos (2 777,61 Eur GPM ir 255,35 Eur GPM delspinigių), taip pat be kita ko, nurodė: mokestinė nepriemoka susidarė, 2016 m. birželio 6 d. patikslinus metines pajamų deklaracijas už 2013 m., 2014 m. ir 2015 m.; pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėjas nuo 2008 m. liepos 23 d. vedęs D. Č., šeimas augina 3 nepilnamečius vaikus; pagal Sodros duomenis pareiškėjas nuo 2000 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2010 m. liepos 20 d. vykdo individualią veiklą (projektiniai-konstruktoriniai darbai; pagal metinės pajamų deklaracijos (GPM308) duomenis pareiškėjas 2015 m. gavo 26 619,80 Eur neapmokestinamųjų pajamų (sutuoktinė nuo 2012 m. gruodžio 27 d. nedirba); pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 34/100 3 kambarių buto dalis ((duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 79,81 m² (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), sutuoktinės vardu registruotos buto dalys ((duomenys neskelbtini)): 66/100 sutuoktinės vardu ir 34/100 bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis pareiškėjo vardu įregistruotas 2001 m. gamybos lengvasis automobilis SAAB, sutuoktinės vardu transporto priemonių neregistruota; remiantis VMI informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo vardu atidarytos 6 banko sąskaitos Swedbank AB, viena iš jų – paskolinė; pagal 2016 m. birželio 30 d. išrašų duomenis 2016 m. birželio 30 d. 4 sąskaitose buvo tokie likučiai: –3 475,44 Eur, –2 027,28 Eur, –1 158,48 Eur ir –2 129,33 Eur, atsiskaitomosios sąskaitos likutis 2016 m. sausio 1 d. buvo 358,25 Eur, 2016 m. birželio 30 d. – 6,05 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. įplaukos į šią sąskaitą sudarė 7 687,68 Eur, vidutiniškai per mėnesį – 1 281,28 Eur (atsiskaitymai už atliktus darbus, darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įnašai grynais pinigais); sutuoktinės vardu atidaryta viena sąskaita Swedbank AB, joje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. debeto apyvarta yra 22,68 Eur, kredito apyvarta yra 23,60 Eur; pareiškėjas pateikė užpildytą Fizinių asmenų anketą, kurioje nurodė už 2015 m. gautas pajamas (16 524,00 Eur (16 524 / 12 / 5 = 275,40 Eur vienam asmeniui); pagal pateiktą individualios veiklos pajamų-išlaidų žurnalą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas gavo 4 500,00 Eur pajamų; pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių sunkią ekonominę (socialinę) padėtį, t. y. kad fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama, todėl galima teigti, kad pareiškėjo turtinė bei socialinė padėtis neatitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Taisyklių 11 punkto (b. l. 40–41).
11. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas, vadovaudamasis MAĮ 113 straipsnio 1 punktu, Taisyklių 7.3 punktu, remdamasis išvada Nr. (23.31-08)-326-4395, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. (23.31-08)322-3230 nepripažino pareiškėjo mokestinės nepriemokos, t. y. 3 032,96 Eur – 2 777,61 Eur GPM ir 255,35 GPM delspinigių – beviltiška (b. l. 4–5, 39).
12. Pareiškėjui Išvada ir sprendimas Nr. (23.31-08)-326-4395 pateikti su Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-25640 „Dėl Ž. J. prašymo“, kuriame, be kita ko, nurodyta: 2016 m. rugpjūčio 22 d. priimtas sprendimas nepripažinti pareiškėjo GPM mokestinės nepriemokos – 3 032,96 Eur – beviltiška; pagal MAĮ 40 straipsnio 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; nesumokėjus mokestinių prievolių, jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka; pagal MAĮ 96 ir 97 straipsnius už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį skaičiuojami delspinigiai, jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos; jeigu pareiškėjas negali mokestinės nepriemokos sumokėti dėl esamų laikinų finansinių sunkumų, vadovaudamasis MAĮ 88 straipsniu gali pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ir / ar išdėstymo bei visus prašymui nagrinėti reikalingus dokumentus, nurodytus Atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse; pareiškėjas taip pat gali siūlyti ir kitus nepriemokos padengimo būdus, pavyzdžiui, mokestinės nepriemokos perėmimą, kito mokesčių mokėtojo sumokėjimą už skolininką (b. l. 37–38).
13. Remiantis VMI duomenimis, 2016 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo įsiskolinimas sudarė 3 103,51 Eur: 2 777,61 Eur GPM ir 325,90 Eur GPM delspinigių (b. l. 87).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas Ž. J. prašo teismą panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška Nr. (23.31-08)322-3230 (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11 punktą), taip pat nurodyti atsakovei pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška.
2. Teismas akcentuoja, kad mokesčių administratorius turi galimybę pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška tik laikydamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio reikalavimų. Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai. Šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama (žr. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1693-442/2016). Akcentuotina, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išvada (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 10 punktą), kurioje nustatyta, kad pareiškėjas gauna tam tikras pajamas ir nėra Mokesčių administravimo įstatyme numatytų teisinių pagrindų pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas, nors ir pateikė išsamius paaiškinimus į atsiliepimą (b. l. 95-96, taip pat žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies III skyrių), tačiau, teismo vertinimu, nepaneigė išvadoje pateiktų argumentų. Dar daugiau, pareiškėjas nepasinaudojo galimybe išdėstyti ar atidėti mokesčių sumokėjimą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą), todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška Nr. (23.31-08)322-3230, taip pat nurodyti atsakovei pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.