Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-09 · Civilinė byla Nr. 2A-68-115/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
2A-68-115/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05955-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
G. S., A. S.
Atsakovas
V. M., E. D., UAB „Gintaro galerija“, D. F., V. B., R. B., G. B., Vilniaus miesto savivaldybei
Civilinė byla Nr. 2A-68-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05955-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 36.1. 121.14.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. S. ir A. S. ieškinį atsakovams V. M., E. D., UAB „Gintaro galerija“, D. F., V. B., R. B., G. B., Vilniaus miesto savivaldybei dėl pastogės atidalijimo ir atsakovų V. M., G. B., UAB „Gintaro galerija“, V. B. ir R. B. priešieškinius ieškovams G. S. ir A. S. dėl pastogės atidalijimo, kurioje trečiaisiais asmenimis dalyvauja VĮ „Valstybės turto fondas“ ir VĮ Registrų centras Vilniaus filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas yra susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo tvarka, bendraturčių teisės vykdyti bendra daline nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukciją nesant kitų bendraturčių sutikimo.

Šalies argumentai

Ieškovai prašė ieškovams priklausančias 186/1000 dalis (55,85 kv. m.) bendro 300,30 kv. m. ploto patalpos – neįrengtos pastogės, kurios (duomenys neskelbtini), atidalyti natūra į atidalytą suformuotą patalpą įregistruojant nuosavybės teises ieškovams. Patalpų atidalijimą vykdyti pagal A. V. individualios įmonės „ARSVA“ architekto A. V. parengtą 300,30 kv. m. ploto neįrengtos pastogės, kurios (duomenys neskelbtini), plotų atidalijimo projektą ieškovams priskiriant dalį, pažymėtą Nr. 7; ieškovams pripažinti teisę be atsakovų D. F., E. D., V. B., V. M., UAB „Gintaro galerija“, G. B., R. B. sutikimo įrengti ieškovams priklausančios pastogės dalį, įskaitant patalpų paskirties keitimą iš negyvenamųjų patalpų į gyvenamąsias patalpas ir teisę rekonstruoti jiems priklausančias pastogės patalpas, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė G. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, atsakovei G. B. priklausančias 103/1000 dalis (29,27 kv. m) bendro 300,30 kv. m ploto pastogės, kurios (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimą vykdyti pagal Z. S. plotų pasidalijimo projekto eskizą, priskiriant dalį, pažymėtą Nr. 5, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė V. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, atsakovei V. M. priklausančias 169/1000 dalis (46,57 kv. m) bendro 300,30 kv. m ploto pastogės, kurios (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimą vykdyti pagal Z. S. plotų pasidalijimo projekto eskizą, priskiriant dalį, pažymėtą Nr. 7, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Gintaro Galerija pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, atsakovui UAB „Gintaro galerija“ priklausančias 55/1000 dalis (15,28 kv. m) bendro 300,30 kv. m ploto pastogės, kurios (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimą vykdyti pagal Z. S. plotų pasidalijimo projekto eskizą, priskiriant dalį, pažymėtą Nr. 8, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai V. B. ir R. B. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, atsakovams R. B. priklausančias 129/1000 dalis (34,34 kv. m) bei V. B. priklausančias 181/1000 dalis (51,12 kv. m) bendro 300,30 kv. m ploto pastogės, kurios (duomenys neskelbtini), patalpų atidalijimą vykdyti pagal Z. S. plotų pasidalijimo projekto eskizą, priskiriant dalį, pažymėtą Nr. 1 R. B., o dalį, pažymėtą Nr. 2, V. B., priteisti solidariai iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-10-27 sprendimu ieškinį ir priešieškinius atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovai yra 300,30 kv. m. patalpos – neįrengtos pastogės, kurios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

Iš į bylą pateikto architekto A. V. ginčo pastogės plotų pasidalijimo projekto ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovams tenkanti pastogės patalpa pažymėta Nr. 7 ir yra virš jų buto. Kitiems bendrasavininkams tenkančios patalpos taip pat išdėstytos virš jų butų. V. M. tenkanti pastogės patalpa plane pažymėta Nr. 1 ir yra virš jos buto Nr. 3, kuris yra namo 1 aukšte, tuo tarpu šioje vietoje namo antrame aukšte yra atsakovui V. B. ir atsakovei R. B. priklausantys butai ir plane patekimas į atsakovei V. M. priskirtą pastogės patalpą Nr. 1 yra numatytas iš atsakovams Vytautui ir R. B. priklausančių patalpų, t. y. koridoriaus (b. l. t. 1, b. l. 19). Įvertinęs tai teismas nurodė, kad atsakovės V. M. patekimas į jai atidalijimo projekte paskirtą patalpą yra numatytas per kitiems asmenims priklausančią nuosavybę. Toks atidalijimo variantas ne tik apriboja atsakovės V. M. nuosavybės teisę, bet ir atsakovų Vytauto ir R. B. nuosavybės teises naudotis jiems priklausančiu turtu. Dėl to teismas darė išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadaro neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Anot teismo, atmetus reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nesant tarp bendrasavininkų nustatytos naudojimosi jiems priklausančia pastogės dalimi tvarkos, negali būti patenkintas ieškovų reikalavimas pripažinti jiems teisę be kitų bendrasavininkų sutikimo įrengti ieškovams priklausančią pastogės dalį, įskaitant patalpų paskirties keitimą ir teisę rekonstruoti jas. Be to, šis reikalavimas negali būti tenkinamas dar ir dėl to, kad jis yra abstraktaus pobūdžio – ieškovai nėra pateikę į bylą jokių dokumentų (pvz., projektinio pasiūlymo – eskizinio projekto), rodančių kokius veiksmus ieškovai ketina atlikti. Nesant tokio pasiūlymo tiek kitiems bendrasavininkams, tiek teismui sunku įvertinti, ką ieškovai ketina daryti su jiems priklausančia pastogės dalimi ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų bendrasavininkų teisių.

Teismas konstatavo, kad atsakovų priešieškiniai yra nepagrįsti ir netenkintini. Atsakovų į bylą pateiktas neįrengtos pastogės plotų pasidalijimo eskizas (t. 1, b. l. 66), neatitinka tų reikalavimų, pagal kuriuos būtų įmanoma nustatyti, ar pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra priimtiniausias visiems bendraturčiams, ar jis nepažeidžia bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, ar nedaro neproporcingos žalos daiktui. Iš bylos medžiagos nėra aišku, ar jį parengęs subjektas turi tam reikalingą kvalifikaciją, brėžinyje nenurodyta pastogės dalių dydžiai, o nurodytos pastogės dalys nėra proporcingos bendraturčių turimoms idealiosioms dalims (V. B. tenkanti patalpa, eskize pažymėta Nr. 2, kurios dydis yra 51,12 kv. m, vizualiai atrodo didesnė, nei ieškovams priskirta patalpa, eskize pažymėta Nr. 6, kurios dydis yra 54,53 kv. m.), nėra pažymėtos namo konstrukcijos, eskize nėra numatyta, kaip konkretus bendraturtis pateks į jam priskirtas patalpas, nėra aišku, kad eskizas atitinka priešgaisrinės saugos, sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimus ir pan. teismas daro išvadą, jog pagal pateiktą atidalijimo eskizą neįmanoma nustatyti, ar toks atidalijimo būdas apskritai įmanomas ir ar jis atitinka aukščiau paminėtus kriterijus, t. y. priimtiniausias bendraturčiams, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nedaro neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai G. S. ir A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti pilnai; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino Nekilnojamojo turto registro įrašus, pritardamas atsakovų pozicijai, jog bendro naudojimo patalpos, iš kurių numatytas patekimas į neįrengtą pastogę atsakovei V. M., nuosavybės teise priklauso atsakovams Vytautui ir R. B.. Aplinkybė, jog atsakovai Vytautas ir R. B. nuosavybės teise įsigijo tris butus, esančius (duomenys neskelbtini), kad Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytos kiekvienam butui priklausančios bendro naudojimo patalpų dalys, nesuponuoja išvados, kad koridorius nuosavybės teise priklauso minėtiems atsakovams. Atsakovai neįrodė, kad įsigydami butus, jie nuosavybės teise įgijo ir koridorių.

2. Sprendime nėra nurodyta, kad būtų buvę nustatyta, jog atidalijant neįrengtą pastogę būtų padaroma neproporcingos žalos tiek visam gyvenamajam namui bendrui, tiek atskiriems butams ar neįrengtai pastogei. Priešingai, suformavus atskiras izoliuotas pastogės patalpas ir sudarius galimybę bendraturčiams naudotis jomis nepriklausomai nuo kitų bendraturčių padidins jų turimo nekilnojamojo turto vertę. Apeliantų pateiktas projektas ir siūlomas atidalijimo variantas yra tiek procedūriškai, tiek techniškai įmanomas. Pastogės atidalijimas pagal atsakovų pateiktą eskizą yra neįmanomas, o teisės aktų reikalavimus atitinkančio atidalijimo projekto atsakovai nepateikė.

3. Apeliantų pateiktame projekte kiekvienam bendraturčiui priklausančios neįrengtos pastogės dalys buvo numatytos pagal faktinį atsakovų turimų butų išsidėstymą name ir namo konstrukcijas. Atsakovės V. M. patekimas į jai apeliantų atidalijimo variante nurodytą pastogės dalį yra numatytas būtent per bendro naudojimo patalpas, t.y. koridorių. Bet kuriuo atveju patekimas į pastogę per bendro naudojimo patalpas, kurios yra negyvenamos, nors jos ir priklausytų nuosavybės teise atsakovams Vytautui ir R. B., mažiausiai pažeistų bendraturčių nuosavybės teises, nei patekimas per bendraturčiams nuosavybės teise priklausančius butus.

4. Atsakovai nepagrįstai atsisako apeliantams duoti sutikimą įrengti apeliantams priklausančios pastogės dalį, įskaitant patalpų paskirties keitimą iš negyvenamųjų patalpų į gyvenamąsias patalpas ir teisę rekonstruoti jiems priklausančias pastogės patalpas. Apeliantai yra nurodę, kad rekonstrukcijos metu bus keičiama patalpų paskirtis. Kadangi atsakovai net neatsiliepė į apeliantų prašymus dėl sutikimo davimo, tai apeliantai net neturėjo galimybės paaiškinti apie planuojamą rekonstrukciją. Šioje ginčo dalyje teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į atsakovų veiksmus, į tai, kad leidimas rekonstruoti statinį/patalpas yra išduodamas tik turint statinio bendraturčių sutikimą. Neturint bendraturčių sutikimo, apeliantams yra užkertamas kelias įgyvendinti teisę gauti leidimą rekonstruoti apeliantams priklausančias patalpas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia tokius atsikirtimus:

Šalies argumentai

1. Vilniaus miesto savivaldybei palėpės patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas buvo pateiktas tik kartu su ieškiniu, t.y. jo nederinant ir nesitariant dėl ginčo patalpų atidalinimo būdo iki bylos iškėlimo teisme dienos. Apeliantų pateiktame atidalinimo projekte į atsakovei V. M. paskirtą patalpą patekimas yra numatytas per kitiems asmenims priklausančią nuosavybę, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog toks atidalinimo variantas apriboja atsakovų V. M., Vytauto ir R. B. teises.

2. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktos palėpės rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų galima nustatyti tik siekiamų atsidalinti patalpų ribas, tačiau šiame projekte nėra pažymėta, kaip bus keičiamos, pertvarkomos pastato konstrukcijos, ar planuojama rekonstrukcija nepažeis statybas reguliuojančių norminių teisės aktų. Taigi nepateikus patalpų rekonstrukcijos projekto negalima įvertinti, ar ieškovų nurodytas siūlymas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovams ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Pateiktame palėpės atsidalijimo projekte tokia informacija nėra nurodyta. Todėl teismas pagrįstai šio ieškovų reikalavimo netenkino.

Atsiliepimas

Iš esmės analogiškais atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai V. M., UAB „Gintaro galerija“, Vytautas ir R. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimuose pateikia tokius atsikirtimus:

1. Ieškovų parengtas pastogės atidalijimo projektas atitinka tik jų pačių interesus, pats projektas parengtas neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus. Su ieškovais nepavyko suderinti plano, nes ieškovai kategoriškai laikėsi pozicijos, kad jiems būtų skirta pastogės patalpa Nr. 7 ir būtent taip, kaip numatyta A. V. projekte. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovams tenkanti pastogės patalpa pažymėta Nr. 7 yra virš jų buto antrame aukšte. Tuo tarpu atsakovei V. M. patekimas į jai atidalijimo projekte paskirtą patalpą Nr. 1 yra numatyta per kitiems asmenims – atsakovams Vytautui ir R. B., priklausančią nuosavybę. Pažymėtina, kad koridorius yra butų Nr. 12, 13, 14 sudedamoji dalis.

2. Ieškovų reikalavimas be atsakovų sutikimo leisti įrengti ieškovams priklausančią pastogės dalį yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl pastogės atidalijimo. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Pagal CPK 322 str. 1 d., 322 str. apeliacinis skundas paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad yra būtinis žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių neturėjo būti laikomasi bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys savo argumentus ir atsikirtimus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, todėl pagrindo skirti žodinį ieškovų apeliacinio skundo nagrinėjimą nebuvo.

Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant viešojo intereso, byla apeliacine tvarka nagrinėtina apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų suformuluotose ribose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra bendro 300,30 kv. m. ploto patalpų – neįrengtos pastogės, kurios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

Pagal CK 4.80 str. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas ginčo patalpos atidalinimo planas pažeis bendraturčių teises ir teisėtus interesus, ar ši teismo išvada pagrįsta, yra pagrindinis šio apeliacinio proceso nagrinėjimo objektas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš ieškovų siūlomo ginčo patalpos atidalinimo projekto matyti, kad bendraturtei V. M. į jai pagal projektą tenkančią patalpų dalį įėjimas numatytas per koridorių, esantį antrame namo aukšte (t. 1, b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis koridorius nuosavybės teise priklauso atsakovams V. B. ir R. B., ir su tuo negalima nesutikti. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai tvirtina, kad atsakovams V. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tris butai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 113-114, 121-122, 129-130). Kiekvienam iš šių butų yra priskirta (proporcingai jų plotui) atitinkama bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos a-1, dalis. Taigi atsakovams V. B. ir R. B. įgiję nuosavybės teise minėtus butus, kartu įgijo ir ginčo bendro naudojimo patalpą – koridorių, kaip butų bendro naudojimo patalpą. Šį faktą patvirtina ir butų kadastrinių matavimų bylos (t. 3, b. l. 115-120, 123-128, 131-136). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks ginčo patalpų atidalijimo variantas, kai atsakovei V. M. patekimas į jai pagal atidalijimo projektą paskirtą patalpą yra numatytas per kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančias patalpas, yra nepriimtinas bei iš esmės pažeidžia atsakovų V. M., V. B. ir R. B. teises. Tais atvejais, kai daikto tarp bendraturčių natūra negalima padalinti, įstatymas numato galimybę, vienam ar keliems iš atidalijamų bendraturčių būtų sumokama kompensacija pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Kadangi ginčo patalpų pagal bylos šalių teiktus projektus atidalinti natūra negalima, ieškovai reikalavimo ginčo patalpas atidalinti daliai bendraturčių išmokant kompensacijas nereiškė (CPK 13 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Aplinkybės, kad ieškovų siūlomas atidalinimo natūra variantas galimai yra palankiausias visiems bendraturčiam, fiziškai įgyvendinamas, nekeičia fakto, jog ginčo patalpų atidalinimas natūra nėra įmanomas dėl kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Netenkinus ieškovų reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovų reikalavimas pripažinti jiems teisę be atsakovų D. F., E. D., V. B., V. M., UAB „Gintaro galerija“ G. B., R. B. sutikimo įrengti ieškovams priklausančią pastogės dalį, įskaitant patalpų paskirties keitimą iš negyvenamųjų į gyvenamąsias patalpas ir teisę rekonstruoti jiems priklausančias patalpas, pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo atmestas. Pirma, minėtas reikalavimas neesant ginčo patalpoms atidalintoms bei neesant nustatytos jomis naudojimosi tvarkos yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą negali būti tenkinamas. Antra, ieškovai nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokius konkrečius statybos darbus ir kokiu laikotarpiu jie ketina atlikti. Taigi ieškovų teisė į ginčo statybos įgyvendinimą negali būti ginama ir dėl jos abstraktumo, kadangi bendraturčiams yra užkertamas keliamas įvertinti siekiamų atlikti darbų pobūdį, jų atitikimą statybos techniniams reikalavimams.

Išdėstyto pagrindu apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovams V. M., UAB „Gintaro galerija“ ir V. B. priteistinos pastarųjų patirtos išlaidos (t. 4, b. l. 51, 61, 72) advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų G. S. ir A. S. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. M., 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Gintaro galerija“, 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B..

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusGoda Ambrasaitė – BalynienėRūta Burdulienė