Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-495-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-25
Bylos Nr.
1A-644-495-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Audrone Kartaniene, Teresele Kazlauskiene
Nuteistasis
D. M.
Nukentėjusysis
A. P., I. V.
Kategorijos

Pranešeja Daiva Pranyte-Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-644/2009

Teisejas Antanas Šeštokas Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.25.4.5.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1., 1.1.9.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. rugsejo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes-Zalieckienes,

teiseju Audrones Kartanienes, Tereseles Kazlauskienes,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynejui adv. Stasiui Zabitai,nuteistajam D. M. ,nukentejusiesiems A. P. , I. V. ir ju atstovei adv. Reginai Šeperienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. M. apeliacini skunda del Druskininku miesto apylinkes teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. 4 metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. M. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, ipareigojant ji per ši laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies. Iš D. M. nukentejusiojo A. P. naudai priteista 28 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1500 Lt advokato pagalbai apmoketi, iš viso – 29 773,60 Lt. Iš D. M. nukentejusiosios I. V. naudai priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 300 Lt advokato pagalbai apmoketi, iš viso – 30 300 Lt.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

D. M. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugpjucio 21 d., 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžoje, vairuodamas transporto priemone - automobili „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota P. Š. vardu, pažeide Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 53, 172, 173, 174 punktu reikalavimus, t. y. važiuodamas gyvenvieteje - (duomenys neskelbtini) gatve, neatsižvelge i važiavimo salygas, kelio ir transporto priemones bukle, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties, suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu, viršijo leistina gyvenvieteje 50 km/h greiti – važiavo 65 km/h greiciu, artedamas prie pesciuju perejos ir (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžos bei matydamas dviratininke J. P. , ivažiuojancia iš A. gatves i M. gatve, automobilio greicio iki leistino gyvenvietese greicio nesuletino, toliau važiuodamas ne mažesniu kaip 65 km/h greiciu, atsiradus kliuciai - pastebejes važiuojancia M. gatves kelkrašciu ta pacia eismo kryptimi dviratininke J. P. , kuri ivažiavo iš A. gatves i M. gatve, nesuletino greicio, savalaikiai nestabde transporto priemones ir visiškai nesustabde transporto priemones, esant galimybei dviratininkes J. P. nelenke ir neapvažiavo, tuo sukeldamas pavoju dviratininkei J. P. , ko pasekoje automobilio priekines plokštumos dalimi, kiek dešiniau išilgines simetrijos ašies, atsitrenke i J. P. vairuojamo dviracio užpakaline dali (užpakalini rata bei purvasargi). Eismo ivykio metu J. P. del patirtu sužalojimu mire. Tokiu budu D. M. pažeide keliu transporto eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu žuvo žmogus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Druskininku miesto apylinkes teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendi ir baudžiamaja byla nutraukti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, kadangi teismas neteisingai ivertino bylos faktines aplinkybes, byloje esancius irodymus, del padarytu esminiu baudžiamojo istatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimu neteisingai pritaike baudžiamaji istatyma ir paskyre griežta bausme.

Apeliantas pažymi, kad del padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažista, nes jo nepadare, ir atkreipia demesi i tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parode, jog nukentejusiaja, ivažiuojancia iš šalutines A. gatves i pagrindine M. gatve, pastebejo likus 30 metru iki susidurimo, ji tuo metu jau buvo ivažiavusi i sankryža. Iškilus pavojui, jis tuoj pat pradejo stabdyti ir panaudojo garsini signala, taciau nukentejusioji nesustojo, o toliau važiavo i sankryža. Nukentejusioji ivažiavusi i pagrindine gatve, susimete sukiodama vaira i kaire ir dešine puses bei pakeite krypti, del ko ir atsirado 30-40 laipsniu susidurimo kampas tarp abieju transporto priemoniu. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 50 km/h, kelio danga buvo šlapia, be to, M. gatveje, ties (duomenys neskelbtini) gatviu sankryža yra nuokalne. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, apelianto isitikinimu, eismo ivykis ivyko ne del jo kaltes, o del nukentejusiosios neapdairumo, neatsargumo, nes ji nesilaike KET 53, 105, 196 punktu reikalavimu. Susikloscius tokiai situacijai, jis neturejo technines galimybes išvengti susidurimo.

Apelianto isitikinimu, teismas neteisingai ivertino bylos faktines aplinkybes, o Lietuvos teismo ekspertizes centro 2006-11-06, 2007-03-24 ir 2007-05-30 ekspertizes aktai yra abejotini ir nevisapusiškai ištirti.

Apelianto nuomone, ekspertas remesi tik maksimaliomis reikšmemis, o ne galimomis reikšmiu ribomis. Sukibimo koeficiento vertinimas yra nepagristas, kadangi del padangu rušies, ju kokybes, kelio dangos, jo kokybes ir sudeties – jis butu skirtingas. Iš 2008-03-03 specialisto išvados matyti, kad sukibimo koeficiento reikšme turejo ribas nuo 0,45 iki 0,60, o ne 0,60, kaip nurodyta ekspertizes aktuose. Atsižvelgiant i tai, jog netinkamai nustatytos reikšmes, turincios esmine itaka automobilio greicio ir sureagavimo laiko nustatymui, ekspertas netinkamai nustate, koks buvo automobilio greitis iki stabdymo ir koks sureagavimo atstumas iki realiai iškilusio pavojaus. Iš 2008-03-03 specialisto išvados matyti, jog automobilio greitis prieš stabdyma galejo buti nuo 55 km/h iki 65 km/h, taciau teismas remesi maksimalia reikšme. Pažymi, kad visos abejones turi buti aiškinamos kaltinamojo naudai, todel teismas turejo nustatyti, jog automobilis važiavo ne mažesniu kaip 55 km/h greiciu. Šiuo atveju yra svarbu ivertinti, ar važiuojant tokiu greiciu (55 km/h) ir leistinu, t.y. 50 km/h, greiciu buvo technine galimybe išvengti susidurimo, juolab, kad automobilis buvo beveik 20 metu senumo. Tai, kad ekspertizes aktai nera tikslus, rodo ir dviracio greicio reikšmes nustatymas. Apeliantas nesutinka, kad nukentejusioji važiavo 10 km/h greiciu, nes liudytoja D. C. parode, kad nukentejusioji prie sankryžos smarkiau pradejo minti pedalus. Tai reiškia, kad nukentejusioji, važiuodama per sankryža, padidino greiti, taciau ekspertai i tai neatsižvelge. Apelianto nuomone, nesant pagristam reikšmes nustatymui, turi buti naudojamos reikšmiu minimalios ir maksimalios ribos. Pasak jo, nukentejusioji važiavo ne mažesniu nei 12 km/h greiciu. Atsižvelgiant i tai, kinta ir automobilio vairuotojo sureagavimo laikas ir atstumo nustatymas. Ekspertizes neišsamuma, parodo ir tas faktas, kad nebuvo nustatyta nukentejusiosios judejimo trajektorija bei nenurodyta, kokius manevravimo veiksmus pastaroji atliko ar ruošesi atlikti. Bylos faktiniai duomenys, t.y. liudytoju D. C. , I. V. , D. P. parodymai, patvirtina, kad nukentejusioji nesuko iš karto i dešine, bet bande kirsti sankryža, o tik po to, prieš susidurima, staigiai pakeite krypti. Apeliantas isitikines, jog 2008-03-03 specialisto išvadoje pateikta dviratininkes judejimo trajektorija atitinka faktines aplinkybes, todel ji yra pagrista, o ekspertizes išvados turetu buti vertinamos kritiškai. Pažymi, kad M. g. nuolydis – 3,4 proc., turejo didele reikšme visu kintamuju apskaiciavimui, t.y. intensyvaus stabdymo, sukibimo koeficientui ir greicio reikšmiu nustatymui, todel buvo butina atlikti papildoma ekspertize. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas sureagavimo atstumas iki susidurimo vietos yra atitinkamai 23,2 m ir 24,6 m, kas reiškia, kad nustacius net 5 km/h greicio viršijima, kuris galejo atsirasti del automobilio 20 metu senumo, o ne del apelianto tycios, jog apeliantas neturejo technines galimybes išvengti susidurimo su staiga susidariusia kliutimi.

Apeliantas skunda grindžia ir aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai ji nuteise pagal BK 281 str. 5 d., nes neatsižvelge i visas bylai reikšmingas aplinkybes, o vadovavosi tik ekspertizes išvadomis ir visiškai neatsižvelge i jo parodymus. Nurodo, kad teismas klaidingai nustate priežastini ryši tarp eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir žmogaus žuties. Specialisto išvada, apelianto nuomone, yra išsamesne, todel teismas turejo i ja atsižvelgti. Pažymi, kad teismas privalejo ivertinti ir nukentejusiosios veiksmus bei jos veiksmu priežastini ryši su pasekmemis. Apelianto isitikinimu, butent nukentejusiosios pažeisti KET 53, 105 ir 196 punktu reikalavimai, jos neatsargus ir neteiseti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis. Nors sankryža buvo nereguliuojama, taciau pagrindiniu keliu važiavo apeliantas, o nukentejusioji privalejo ji praleisti, ko pastarasis ir tikejosi, taciau susidarius netiketoms aplinkybems, neturejo galimybes išvengti susidurimo. Del nurodytu aplinkybiu, apelianto veiksmuose nera nusikaltimo sudeties - kaltes del neatsargumo, todel jo veika turi buti pripažinta kazusu, o byla nutraukta.

Apelianto nuomone, teismas nepagristai jam paskyre baudžiamojo poveikio priemone - uždraudima naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus, nes praeityje jis teistas nebuvo, administraciniu nuobaudu neturi, yra charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatini darba. Pažymi, kad šios specialiosios teises atemimas yra susijes su jo darbu, nes jis yra pagrindinis imones montuotojas, o imones objektai yra išsideste ivairiuose Lietuvos miestuose. Be to, šiuo metu jis studijuoja Kauno Technologijos Universitete. Netekus specialiosios teises, butu apribotos jo pajamos arba iš viso prarastu darba, del ko negaletu susimoketi už moksla. Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad prokuroras siule uždrausti naudotis specialia teise 1 metus, taciau teismas i tai neatsižvelge. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, apeliantas prašo gražinti specialiaja teise vairuoti transporto priemones.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore ir nukentejusieji ir ju atstove praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nepripažista savo kaltes del eismo ivykio, kurio metu žuvo dviratininke J. P. , ir mano, jog apylinkes teismas neteisingai ivertino bylos faktines aplinkybes, byloje esancius irodymus bei nepagristai ji pripažino kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d.

Byla apeliacine tvarka nagrinejanti teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvada, jog šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytu aplinkybiu ir vertintini kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes už jam inkriminuota nusikalstama veika.

Pažymetina, jog BK 281 straipsnis baudžiamaja atsakomybe numato vairuotojui, kuris pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir del to kilo BK 281 straipsnio 1-6 dalyse numatyti padariniai. Mineto BK straipsnio dispozicija yra blanketine. KET pažeidimai, del kuriu gali kilti baudžiamoji atsakomybe, yra numatyti Keliu eismo taisyklese, patvirtintose Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu. Baudžiamoji atsakomybe pagal BK 281 straipsni kyla tik del tokio Keliu eismo taisykliu pažeidimo, kurio metu žuva žmogus (žmones) ar padaromi nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymai. Butina baudžiamosios atsakomybes salyga yra priežastinis ryšys tarp keliu eismo dalyvio (dalyviu) eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir kilusiu padariniu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustate, jog D. M. 2006 m. rugpjucio 21 d., 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžoje, vairuodamas transporto priemone - automobili „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 53, 172, 173, 174 punktu reikalavimus, t. y. važiuodamas gyvenvieteje - (duomenys neskelbtini) gatve, neatsižvelge i važiavimo salygas, kelio ir transporto priemones bukle, meteorologines salygas, taip pat eismo intensyvuma, kad galetu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iš anksto numatomos kliuties, suletinti greiti ir prireikus sustoti, jeigu to reikia del susidariusiu aplinkybiu, viršijo leistina gyvenvieteje 50 km/h greiti – važiavo 65 km/h greiciu, artedamas prie pesciuju perejos ir (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžos bei matydamas dviratininke J. P. , ivažiuojancia iš A. gatves i M. gatve, automobilio greicio iki leistino gyvenvietese greicio nesuletino, toliau važiuodamas ne mažesniu kaip 65 km/h greiciu, atsiradus kliuciai - pastebejes važiuojancia M. gatves kelkrašciu ta pacia eismo kryptimi dviratininke J. P. , kuri ivažiavo iš A. gatves i M. gatve, nesuletino greicio, savalaikiai nestabde transporto priemones ir visiškai nesustabde transporto priemones, esant galimybei dviratininkes J. P. nelenke ir neapvažiavo, tuo sukeldamas pavoju dviratininkei J. P. .

Atkreiptinas demesys i tai, kad baudžiamoji atsakomybe pagal LR BK 281 str. kyla tik už tuos keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susije su BK 281 straipsnyje numatytais padariniais.

Apeliacines instancijos teismo vertinimu, bylos duomenimis pagristi ir itakoje eismo ivykio kilima du iš nuteistajam D. M. inkriminuotu Keliu eismo taisykliu pažeidimu, numatytu Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, punktai. Tai yra 172 punktas, kuris numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greicio, taip pat pasirinkti saugu greiti, atsižvelgdamas i eismo intensyvuma, krovinio ir transporto priemones ypatumus, ju bukle, kelio ir meteorologines salygas, matomuma, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti transporto priemone bei KET 174 punktas, numatantis, kad gyvenvietese visoms transporto priemonems leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greiciu. Nagrinejamu atveju aukšciau nurodyti Keliu eismo taisykliu pažeidimai pilnai atspindi padarytos veikos esme, todel ju pakanka D. M. veikos kvalifikavimui. Tuo tarpu, bendrojo Keliu eismo taisykliu 53 punkto, nurodancio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu, inkriminavimas šiuo atveju yra perteklinis. Nepagristai, kolegijos nuomone, apeliantui buvo inkriminuotas ir KET 173 punkto, numatancio, kad jeigu atsirado kliutis ar iškilo gresme eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebeti) privalo suletinti greiti, net visiškai sustabdyti transporto priemone arba apvažiuoti kliuti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, pažeidimas.

Byloje nustatyta, kad D. M. , (duomenys neskelbtini) automobiliu priartejes prie pesciuju perejos ir (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžos bei pamates dviratininke J. P. , ivažiuojancia iš A. gatves i M. gatve, stabde automobili, nustatytas 26 metru stabdymo kelias, taciau jis, viršydamas leistina greiti, sustabdyti automobilio ir išvengti susidurimo nesugebejo. Be to, iš eksperto V. M. teisiamojo posedžio metu duotu paaiškinimu seka, jog vienintelis budas šiuo atveju išvengti susidurimo buvo stabdymas, kadangi sunku prognozuoti, kuria kryptimi judes kliutis (b.t. 2, b.l. 97).

Ivertinant išdestyta, iš pareikšto D. M. kaltinimo šalinamos aplinkybes, jog jis pažeide Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 53 ir 173 punktu reikalavimus, t.y. važiuodamas gyvenvieteje – (duomenys neskelbtini) gatve, atedamas prie pesciuju perejos ir (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžos, atsiradus kliuciai – pastebejes važiuojancia M. gatves kelkrašciu ta pacia eismo kryptimi dviratininke J. P. , kuri ivažiavo iš A. gatves i M. gatve, nesuletino greicio, savalaikiai nestabde transporto priemones ir visiškai nesustabde transporto priemones, esant galimybei dviratininkes J. P. nelenke ir neapvažiavo, tuo sukeldamas pavoju dviratininkei.

Atkreiptinas demesys i tai, kad apeliantas viso proceso metu neige viršijes gyvenvieteje leistina maksimalu 50 km/h greiti. Ikiteisminio tyrimo metu, byla nagrinejant pirmos instancijos teisme, apeliaciniame skunde D. M. nurode, jog (duomenys neskelbtini) gatve jis važiavo apie 50 km/h greiciu. Taciau, paneigiant apelianto parodymus, baudžiamojoje byloje esanciais ekspertizes aktais, specialisto išvada, liudytoju parodymais, nustatyta priešingai – leistinas gyvenvieteje greitis buvo viršytas.

Pažymetina, jog iš ekspertizes aktu, o taip pat ir iš specialisto išvados, kuri buvo pateikta jau apeliacines instancijos teisme, seka, kad D. M. vairuojamas automobilis „VW Passat” M. gatve prieš pat stabdyma važiavo viršydamas gyvenvietese leistina 50 km/h greiti. Ekspertizes aktuose 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog prieš pat stabdyma, automobilis „VW Passat” važiavo apie 66 km/h greiciu (b.t. 1, b.l. 73-74, 96-97, 99). Bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu, nustacius gatves atkarpos (50 metru), kurioje ivyko eismo ivykis, pasvirimo (nuokalnes) kampa (3,4 %), apelianto prašymu buvo atlikta dar viena eismo ivykio ekspertize. Lietuvos teismo ekspertizes centro ekspertas V. M., atlikes tyrima, konstatavo, jog prieš pat stabdyma, automobilis „VW Passat” važiavo apie 65 km/ h greiciu (b.t. 2, b.l. 84-85). Beje, ekspertas V. M. savo duotas išvadas patvirtino ir teisiamojo posedžio metu bei byla pirma karta nagrinejant apeliacines instancijos teisme (b.t. 2, b.l. 96-97, 172).

Apeliantas skunde nesutinka su ekspertizes aktuose 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-02-13 nustatytu automobilio „VW Passat” važiavimo greiciu prieš pat stabdyma (66 km/h, 65 km/h), ir nurodo, jog ekspertas V. M., nustatydamas automobilio važiavimo greiti, nepagristai remesi tik maksimaliomis reikšmemis, o ne galimomis reikšmiu ribomis. Siekiant išsiaiškinti atsiradusius neaiškumus, pirma karta byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme, buvo apklaustas ekspertas V. M., kuris paaiškino, jog automobilio stabdymo greitis, letejimas, esant šlapiai kelio dangai, skaiciuojamas taikant maksimalu koeficienta – 5,9 (b.t. 2, b.l. 172). Atkreiptinas demesys ir i tai, kad 2008-03-03 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojus nustatytomis letejimo greicio ribomis, nustatyta, kad automobilis „VW Passat” prieš pradedant stabdyti buvusio eismo ivykio salygomis važiavo 60 ± 5 km/h greiciu. Tokiu budu, 2008-03-03 specialisto išvadoje, taikant maksimalu letejimo greicio koeficienta, paskaiciuotas analogiškas, 65 km/h automobilio „VW Passat” važiavimo greitis prieš stabdyma kaip ir 2008-02-13 ekspertizes akte.

Aplinkybe, jog automobilis „VW Passat” važiavo didesniu nei leistinas gyvenvieteje greiciu, patvirtino ir eismo ivyki mate liudytojai. Liudytojas J. A. V. teisiamojo posedžio metu paaiškino, kad jis mate nuo D. puses M. gatve atvažiuojancia raudonos spalvos mašina, kuri važiavo didesniu nei 50 km/h greiciu. Automobilis galejo važiuoti apie 70 – 80 km/h greiciu (b.t. 2, b.l. 95). Kaip matyti iš liudytojo M. R. teisme duotu parodymu, jis kartu su tevu (R. R. ) automobiliu „Ford Siera” važiavo M. gatve. Pusiaukeleje nuo D. žiedo iki (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžos, iki sankryžos likus apie 400 metru juos aplenke raudonos spalvos automobilis „VW Passat”. Jis važiavo apie 50 km/h greiciu, automobilis „VW Passat” važiavo kažkiek greiciau, gal 10-20 km/h greiciau už ji (b.t. 2, b.l. 101, 207). Liudytojas R. R. parode, jog su sunumi M. R. važiavo ta pacia kryptimi kaip ir raudonos spalvos automobilis „VW Passat”. Likus iki parduotuves apie 50 metru, minetas automobilis juos aplenke ir nutolo apie 30 metru nuo ju. Kaip jam sake sunus, jie per L. važiavo apie 50 km/h greiciu. Automobilis „VW Passat” galejo važiuoti už juos 10 – 20 km/h didesniu greiciu (b.t. 2, b.l. 96). Liudytojos D. C. teisme duotus parodymus dalyje del automobilio „VW Passat” važiavimo greicio, kolegija vertina kritiškai, kadangi juose yra prieštaravimu. Iš pradžiu liudytoja, atsakydama i teisejo klausimus, nurode, kad automobili ji pamate tada, kai jau partrenke moteri. Veliau liudytoja paaiškino, jog jeigu automobilis važiavo ir greiciau nei 50 km/h greiciu, tai labai nedaug. Apeliacines instancijos teisme liudytoja parode, jog automobili ji pamate kai iki dviratininkes buvo like gal 2-3 metrai ir ivyko susidurimas, iki tol automobilio nemate (b.t. 2, b.l. 100-101, 206).

Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija nustate, jog D. M. pažeide KET 172, 174 punktu reikalavimus, t.y. (duomenys neskelbtini) gatve prieš pat stabdyma važiavo 65 km/h greiciu, t.y. viršydamas gyvenvieteje leistina 50 km/h greiti, ko pasekoje negalejo suvaldyti transporto priemones ir automobilio priekines plokštumos dalimi atsitrenke i J. P. vairuojamo dviracio užpakaline dali (užpakalini rata bei purvasargi), po ko del patirtu sužalojimu pastaroji mire.

Tuo paciu teiseju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinejamu atveju Keliu eismo taisykliu reikalavimus pažeide ir dviratininke J. P. . Keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole bei autoavarijos vietos plane nurodyta, kad eismo ivykis ivyko (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžoje. M. gatve yra pagrindine A. ir D. gatviu atžvilgiu. A. gatve yra dešineje puseje pagal automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo krypti. Dviratininke J. P. , išvažiuodama iš šalutines A. gatves, nedave kelio pagrindine M. gatve prie jos artejanciam automobiliui „VW Passat” ir tokiu budu pažeide KET 196 punkto, kuris numato, kad nelygiareikšmiu keliu sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelia transporto priemonems, artejancioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, reikalavimus.

Išvada, kad pagrindine šio eismo ivykio kilimo salyga buvo ir dviratininkes J. P. padarytas minetas KET pažeidimas, patvirtina ekspertizes aktai 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-03 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), apelianto bei liudytoju J. A. V. , D. C. parodymai. Ekspertizes aktais, specialisto išvada nustatyta, kad dviratininke J. P. , išvažiuodama iš šalutinio kelio, nedave kelio pagrindiniu keliu prie jos artejanciam automobiliui „VW Passat”. Apeliantas teisiamojo posedžio metu paaiškino, jog jis važiavo M. gatve, dviratininke pamate prieš sankryža – apie 30 metru iki susidurimo, ji buvo beivažiuojanti i sankryža. Pamates dviratininke, jis panaudojo automobilio garsini signala, stabde automobili, taciau dviratininke ir toliau važiavo i sankryža statmenai, noredama kirsti kelia (b.t. 2, b.l. 92). Iš liudytojo J. A. V. parodymu seka, kad jis mate nuo D. M. gatve važiuojancia mašina. J. P. tuo metu važiavo dviraciu nuo parduotuves „Aibe” A. gatve, (duomenys neskelbtini) gatviu sankryžoje pasuko link V., t.y. i dešine puse, po ko ivyko susidurimas (b.t. 2, b.l. 95). Liudytoja D. C. parode, jog automobilis „VW Passat” raudonos spalvos važiavo pagrindiniu keliu nuo D.. Dviratininke ji pamate sankryžoje, išvažiuojant iš šalutinio kelio i pagrindini kelia, po ko automobilis ir partrenke dviratininke (b.t. 2, b.l. 100).

Taigi, byloje ištirtais irodymais nustatyta, kad keliu eismo taisykliu reikalavimus pažeide abu keliu eismo ivykyje dalyvave eismo dalyviai, padariniai - eismo ivykio metu žuvo dviratininke J. P. . Tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvima tarp padarytu keliu eismo taisykliu pažeidimu ir kilusiu padariniu, butina nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti keliu eismo taisykliu pažeidimai buvo butinoji baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimo salyga, nagrinejamu atveju, del kurio eismo dalyvio veiksmu žuvo dviratininke J. P. . Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad padaryta veika (keliu eismo taisykliu pažeidimas) pripažistama butina padariniu kilimo salyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimu, o kitam juos pažeidus, keliu eismo ivykis neivyktu.

2006 m. rugpjucio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. P. mirtis ivyko nuo galvos smegenu sumušimo, kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužimo automobilines traumos pasekoje. Atliekant lavono teismo medicinini tyrima rasta kaukoles skliauto ir pamato kaulu lužimas, kraujosruvos galvos smegenu kamiene bei pailgosiose smegenyse, kraujosruva kaktos dešines puses minkštuosiuose audiniuose, paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos dešineje, dešinio antakio srityje, nosies nugareles vidineje dalyje, dešinio peties sanario nugariniame paviršiuje, dešines ciurnos sanario išoriniame paviršiuje. Šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai suduodant kietomis automobilio kebulo dalimis su sekusiu nubloškimu ant kieto kelio pagrindo prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybiu. J. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai (b.t. 1, b.l. 63-66).

2006 m. rugsejo 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. M. kraujyje etilo alkoholio nera (b.t. 1, b.l. 178).

Ekspertizes aktuose 2006-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-05-30 Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas V. M. padare kategoriška išvada, jog D. M. , važiuodamas leistinu gyvenvietese 50 km/h greiciu, butu turejes technine galimybe išvengti iš dešineje esancios šalutines, A., gatves i pagrindine, M., gatve ivažiavusios dviratininkes J. P. partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojama automobili „VW Passat”, nes atstumas, kuriame jis buvo nuo partrenkimo vietos tuo momentu, kai kilo eismo saugumo gresme – dviratininkei ivažiavus i pagrindini kelia – yra didesnis nei automobilio „VW Passat”, važiuojancio leistinu gyvenvietese 50 km/h greiciu, sustojimo kelias buvusiomis eismo ivykio metu kelio salygomis. Šia išvada ekspertas patvirtino ir byla nagrinejant teisme (b.t. 2, b.l. 96-97, 172). Netiketi šia eksperto išvada teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu, eksperto V. M. šiuo klausimu padaryta išvada yra tik tiketino pobudžio. Ekspertas padare išvada, jog daugiau tiketina, kad buvusio eismo ivykio salygomis automobilio „VW Passat” vairuotojas D. M. neturejo technines galimybes išvengti užvažiavimo ant dviratininkes, jei susidariusioje kelio situacijoje važiuotu leistinu 50 km/h greiciu (b.t. 2, b.l. 141).

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas del nusikalstamo pasitikejimo arba nusikalstamo nerupestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). D. M. jam inkriminuota veika padare del nusikalstamo nerupestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nenumate, jog del jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, taciau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turejo ir galejo tai numatyti. Byloje nustatyta, jog D. M. važiavo gyvenviete 65 km/h greiciu, t. y. samoningai pažeide keliu eismo taisykliu reikalavimus. Vairuotojas gyvenvieteje privalejo buti atsargus ir važiuoti leistinu, ne didesniu nei 50 km/h greiciu, jis galejo numatyti, kad šiame kelio ruože yra didele tikimybe, jog kelyje gali atsirasti kliutis ir kad viršijant leistina greiti gali kilti vienokie ar kitokie neigiami padariniai. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ne tik i veikos aplinkybes, bet ir i tai, kad automobilio vairuotojas turejo dveju metu vairavimo staža.

Taigi, ivertinusi aukšciau išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad D. M. kalte pažeidus keliu eismo saugumo taisykles vairuojant keliu transporto priemone ir sukelus eismo ivyki, kurio metu žuvo žmogus, pilnai irodyta. Apylinkes teismas pagristai pripažino D. M. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Skirdamas bausme nuteistajam D. M. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Atsižvelges i nusikalstamos veikos pobudi (neatsargus nusikaltimas), pavojingumo laipsni, jos padarymo aplinkybes, kaltininko atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, i tai, kad nusikaltimu buvo padaryta žala, kurios nuteistasis neatlygino, bei ivertines kaltininko asmenybe (D. M. anksciau neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai), apylinkes teismas pagristai paskyre laisves atemimo bausme, kuri nera aiškiai per griežta. Juolab, kad apelianto atžvilgiu buvo pritaikytos LR BK 75 str. nuostatos ir pastarajam laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams.

Kolegija taip pat daro išvada, kad teismas, paskyres apeliantui baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise, BK 75 straipsnio 2 dalies, 67 straipsnio 2 dalies ir 68 straipsnio 1 dalies nuostatu nepažeide. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisemis, tarp ju teise vairuoti keliu transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisemis asmuo padare nusikalstama veika. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šia baudžiamojo poveikio priemone skirti kartu su bausme. Nagrinejamu atveju teismas, skirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, padarymo aplinkybes, i tai, kad nusikalstama veika apeliantas padare naudodamasis specialia teise, apelianto atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, ivertino jo asmenybe, ir pagristai nusprende, jog tikslinga apeliantui skirti ir baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemone sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ja paskyre netinkamai pritaikes baudžiamaji istatyma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis Nr. 2K-317/2008).

Kita vertus atkreiptinas demesys i tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priemimo byloje buvo pateikti dokumentai, iš kuriu matyti, jog specialia teise vairuoti transporto priemone yra pagrista D. M. darbine veikla. Apeliantas dirba UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, jo vykdomiems darbams tinkamai atlikti reikalinga teise vairuoti transporto priemone. Be to, apeliantas mokosi Kauno technologijos universitete, kur pats moka už moksla. Atsižvelgiant i šias aplinkybes bei i tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, eismo ivykio kilima salygojo abieju eismo dalyviu padaryti keliu eismo taisykliu pažeidimai, i tai, kad apeliantas nera teistas bei baustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai nustate maksimalu baudžiamojo poveikio priemones taikymo termina. Teismo nuomone, bausmes paskirtis šiuo atveju bus igyvendinta nustatant vieneriu metu uždraudimo naudotis specialia teise termina.

Tuo paciu pažymetina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatu išsprende nukentejusiuju A. P. ir I. V. civilinius ieškinius.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusieji A. P. ir I. V. praše teismo priteisti turetas išlaidas advokato paslaugoms apmoketi ir pateike pinigu priemimo kvitus iš kuriu matyti, jog abu nukentejusieji už atstovavima apeliacines instancijos teisme advokatei sumokejo po 500 litu. Pagal LR BPK 106 straipsnio 2 dali, pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šios nuostatos taikomos ir byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme. Taigi, aukšciau nurodytos nukentejusiuju turetos atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Pakeisti Druskininku miesto apylinkes teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendi dalyje del D. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino nustatymo ir nustatyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termina vieneriems metams.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Priteisti iš D. M. nukentejusiesiems A. P. ir I. V. po 500 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Kolegijos pirmininke Daiva Pranyte - ZalieckieneTeisejai Audrone KartanieneTeresele Kazlauskiene