Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-303/2013 Teisminio proceso Nr. 1-02-3-00051-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2. (S)

2013 m. balandžio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.

Iš D. C. nukentėjusiajai Z. K. priteista 1200 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas ir 65 Lt Z. K. patirtų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. C. nuteistas už tai, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos surikdymą, t.y. 2012-09-30, apie 2.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lauke, trenkė nukentėjusiajai Z. K. kumščiu į veidą, į dešinę akį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. D. C. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį: pastarasis dirbdamas UAB „U.“, gauna 450 Lt mėnesinį atlyginimą, t.y. pusę minimalaus darbo užmokesčio, gyvena su žmona ir jos 15 metų sūnumi iš pirmos santuokos, kurį padeda išlaikyti, kadangi pastarojo tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Teismo posėdyje nuteistojo D. C. gynėja adv. K. Sandaraitė-Butvilienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusioji Z. K. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. C. apeliacinis skundas atmestinas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Kartu pažymėtina, kad žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų nustatant neturtinės žalos dydį matyti, kad buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusioji Z. K. patyrė žalą sveikatai, t. y. dėl nuteistojo D. C. tyčinių smurto veiksmų, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kas objektyviai konstatuota specialisto išvada (b. l. 4-5 ). Dėl nuteistojo pavartoto fizinio smurto, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, kas sukėlė jai išgyvenimus, dėl patirtos žalos sveikatai, jai teko lankytis gydymo įstaigoje bei pas teismo medicinos ekspertus, o tai savaime suprantama, kad jai sukėlė ir tam tikrus nepatogumus. Tuo tarpu dešinės akies srityje atsiradusios kraujosruvos su nubrozdinimu, jai kaip moteriai, išties sumažino bendravimo galimybes, kėlė dvasinius išgyvenimus. Visos šios aplinkybės, priešingai nei mano apeliantas, turėjo įtakos visaverčiam Z. K. socialiniam gyvenimui bei, kaip nurodo ši, sukėlė jai tam tikras psichologines problemas.

Apelianto argumentas, kad teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, yra atmetamas. Viena vertus, kaip jau minėta, žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Kita vertus, nuteistasis yra jaunas, sveikas, pagal bylos duomenis, gali dirbti, mokytis, todėl laisvai pasirinkti tokį darbą ar verslą, kuris suteiktų galimybę jam įvykdyti pareigą ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.

Įvertinusi visas išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 1200 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis, susiformavusia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį.

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo D. C. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. C. apeliacinį skundą atmesti.