Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-878-893/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
1-878-893/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53970-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
T. J.
Nukentėjusysis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-878-893/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53970-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam T. J., kaltinamojo gynėjui advokatui P. V.,nukentėjusiajai A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2019-12-21 apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,16 promilės etilo alkoholio), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiosios A. R., išsitraukė pramoninės gamybos 6 mm kalibro pneumatinį šratasvydžio (Airsoft) pistoletą, kuris ginklams nepriskiriamas, nukreipė jį į nukentėjusiąją A. R., ir pasakęs „(duomenys neskelbtini)“ įrėmė jį į A. R. krūtinę, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais T. J. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis T. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad gavo skambutį nuo vienų žmonių - grasinimą. Atvažiavęs į vietą, galvojo, kad pagaliau prieis, pašnekės su A., nes jis jau negalėjo kentėti nuo tų visų nesąmonių. Palaukė kol A. grįš, priėjo prie A., paprašė pakalbėti, kol jis gali ir turi laiko. A. nenorėjo kalbėti normaliai, jis prašė, maldavo pakalbėti, balso nekėlė ant jos. A. buvo įsikabinusi jam į kišenę, jam sukantis į šoną, perplėšė jo kišenę ir tada iškrito tas šautuvas – žaislas, bei pasiliko rankose rankinukas. Tada pradėjo šaukti, kad paimtų telefoną, nes manė, kad pametė. Kaltinamasis teigė, jog pasikėlė ginklą ir iš karto nuėjo į šoną, liudininkė jo negalėjo net matyti. Parodė ginklą ir pasakė A., kad tai žaislas. Ginklą turėjo dėl savigynos. Teigė, jog negali sakyti nuo ko turėjo gintis. Nurodė, jog prie namų tamsu, prie konteinerių šviesu. Prie namo priėjo jis prie nukentėjusiosios, o nuo konteinerio stovėjo apie 3 metrus. Nuo policijos niekur nebėgo, net nepajudėjo, kai atvyko policija. Kodėl A. R. sako, kad jis stovėjo įrėmęs pistoletą, jis neįsivaizduoja. Negrasino A. R.. Teigė, jog A. neišsigando to pamatyto pistoleto, ji ne tas žmogus, kurį išgąsdinsi, ji net už jį patį drąsesnė. Negali pasakyti, ar A. buvo mačiusi tą pistoletą. Jis du turėjo pistoletus. Negali pasakyti, kada įsigijo tą pistoletą, nes pas jį du buvo, nenori suklysti. Nebuvo dėl ko grasinti A., ji jam nieko blogo nepadarė, jam jokio motyvo grasinti jai nebuvo.

Nukentėjusioji A. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu davė parodymus ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Dirba pagal individualios veiklos pažymą, (duomenys neskelbtini). 2019-12-21 apie 01.30 val. atvažiavo iš darbo prie namų, išlipus iš automobilio ir paėjus kelis metrus staiga ją užpuolė pažįstamas T. J., laikydamas rankas kišenėse, dešine ranka iš dešinės kišenės ištraukė daiktą labai panašų į ginklą, kadangi daiktas buvo juodos spalvos su rudos spalvos rankena, panašu, kad metalinis ir pradėjo jai grasinti nužudymu. Atitraukęs daikto panašaus į ginklą spyną, kaip suprato jį užtaisė, dar karta pakartojo, kad turi ją nudėti, įstatė jai tą daiktą į krūtinę, pajuto, kad jis kietas ir metalinis, ir tikrai panašus į ginklą tik galimai mažesnio kalibro. Labai išsigando jo grasinimų, iš streso net apsišlapino, pasakė, kad šautų, tada T. atėmė iš jos rankinuką ir pradėjo bėgti, kadangi rankinuke buvo planšetinis kompiuteris, kuris yra ne jos, o darbinis, raktai nuo buto, du mobilaus ryšio telefonai, visi dokumentai, todėl pradėjo rėkti, šaukti pagalbos ir jį vytis. Pasivijus T., visomis jėgomis bandė atimti iš jo rankinuką, įplėšė jo bliuzono kišenę, grūmėsi su juo, ir atėmė rankinuką, tikriausiai dėl to, kad pastarasis išsigando jos šauksmų. Klausė jo ko jis iš jos nori, sakė kad paliktų ramybėje, o T. gąsdino, baugino kad esąs ne vienas, kad netoliese dar kažkas vienas laukia. Tada atėjo tikriausiai šalia gyvenantis žmogus, kurio ji nepažįsta ir apkaltino, kad trukdom ilsėtis, žmogui išėjus atvažiavo policijos pareigūnai. Po to kai T. griebė už rankinuko ir bandė pabėgti, daikto panašaus į ginklą nematė. Kiek žino T. J. atliko bausmę kalėjime, todėl mano, kad jo grasinimai yra realūs. Dėl to labai bijo dėl savo ir savo vaikų sveikatos ir gyvybės. Taip pat papildomos apklausos metu A. R. parodė, kad T. J. fizinio smurto prieš ją nenaudojo, fizinio skausmo nesukėlė. Tik žodžiais ir daiktu, panašiu į ginklą, grasino nužudyti. Grumtynių metu norėjo atimti savo daiktus, o būtent rankinuką, kurį jis norėjo atimti iš jos. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas T. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Pažįsta T. J. apie 15 metų, jis yra jo tetos buvęs sugyventinis. Apie mėnesį iki 2019-12-21 įvykio pastarasis gyveno pas jį nuomojamame bute. Kiek žino, T. J. apie 9 mėnesius bendravo su A. R.. Kiek žino, maždaug prieš mėnesį jie išsiskyrė. Matėsi, kad jis labai dėl to pergyveno, verkė. Pagal jo žodžius, ji jam liko skolinga pinigų ir jis pasakė, kad nori nuvažiuoti pas ją ir pasakyti, kad ji jam grąžintų pinigus, nes su ja jam nepavykdavo susisiekti. Tuomet 2019-12-20 apie 00.00 val. jie kartu su T. taksi automobiliu nuvažiavo pas A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). T. pasiėmė alaus litrinį butelį, kurį įdėjo jam į kuprinę. Pats T. pasiėmė telefoną, cigaretes, pinigus. Viską susidėjo į celofaninį maišiuką. Jokio rankinuko jis neėmė. Kiek pamena, jis buvo be striukės. Ar jis dar ėmė kokius nors daiktus su savimi, nematė. T. serga bronchine astma ir jam dažnai būna epilepsijos priepuoliai, ir jis bijodamas, kad jam nieko nenutiktų, nuvažiavo su juo kartu. Žino, kad A. dirba (duomenys neskelbtini). Atvažiavę prie A. namo, jie dar laukė jos apie 1-1,5 val. Nes taip suprato, kad jos namie nėra, taip sakė T.. Nežino, ar jis jai prieš tai skambino. Jie sėdėjo lauke. Tuomet atvažiavo “(duomenys neskelbtini)” automobilis, T. pasakė, kad T. neitų kartu, kad palauktų jo. Jis nuėjo prie A.. Girdėjo, kaip jis sakė “Labas drauge”. A. buvo viena. Girdėjo kaip ji sakė “Atsiprašau, T.”. Jie pradėjo kalbėtis, išgirdo kaip T. šūktelėjo jam “Paimk telefoną”. Nelabai suprato kur paimti ir kokį telefoną. Tik pamatė kaip jie nuo jo tolsta, greitai nuėjo iki sankryžos, kur labiau apšviesta. Ką jie kalbėjo, nesuprato, tik girdėjo kaip jie kalbėjo pakeltais tonais. Ką tuo metu darė T., jis nematė, buvo nuo jų apie 100 metrų atstumu. Matė, kaip prie jų buvo priėjęs kažkoks vyras, ir jie pradėjo tyliau kalbėti. Jis prie jų priėjęs nebuvo. Taip jie apie 15-20 minučių kalbėjosi. Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir jis išėjo namo. Kas vyko toliau, jis nematė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji patvirtino 2020 m. liepos 1 d. prašymu teismui, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2019-12-21 nakvojo pas savo draugą bute (duomenys neskelbtini). Apie 1.30 val. išgirdo moters šauksmą. Pakėlus lango žaliuzes ir atidarius langą pamatė kieme vyrą su moterimi. Jie stumdėsi. Moteris buvo apie 43 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, vyras apie 35 metų amžiaus, stambus. Moteris atstūmusi vyrą, bandė eiti nuo jo greitu žingsniu, jis ėjo jai iš paskos. Jie sustodavo, vėl stumdėsi. Tuomet moteris sustojo priešais vyrą, ištiesė rankas į šonus ir garsiai sušuko “Šauk”. Tuo metu vyras buvo kažką į moterį nukreipęs. Jis stovėjo ištiesęs rankas į ją, kažką laikė rankose, bet nematė ką būtent. Bet iš stovėsenos suprato, kad jis galimai nukreipęs į ją ginklą, bet jo nematė. Jie buvo nuo namo, kuriame ji buvo apie 10 metrų atstumu. Vieta, kur jie stovėjo, buvo apšviesta gatvės žibintu. Jokio šūvio nebuvo. Nematė, ar jis buvo įrėmęs ginklą moteriai į krūtinę. Tuomet ji paskambino policijai, nes pagalvojo, kad tai moteriai gresia reali grėsmė. Kiek pamena, jie vietoje nestovėjo, vaikščiojo, stumdėsi, nematė ar tas vyras buvo iš jos atėmęs rankinuką, tik matė, kad ta moteris vienu momentu vijosi vyrą, galimai jis ir buvo tuo metu paėmęs jos rankinuką, bet to ji nematė. Tada jie atsisėdo ant žemės, kalbėjosi, barėsi, moteris valėsi veidą, rūbus. Matė kaip prie jų priėjo kažkoks vyras apie 40-45 metų amžiaus, pasakė, jiems kad jie eitų aiškintis santykių kitur. Tuomet pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, jie matomai irgi išgirdo ir pamatė, jie atsistojo, stambus vyras nuėjo link šalia stovinčių konteinerių, kažką numetė ant žemės (į žolę), ir grįžo atgal prie tos moters ir vyro. Moteris tuo metu kalbėjosi su tuo prie jų priėjusiu vyru. Privažiavus policijos pareigūnams, vyras numetęs kažką už konteinerių pakėlė rankas, pareigūnai jį apieškojo, matė kaip nuėjo iki konteinerių, kažką pakėlė nuo žemės, nuėjo iki automobilio, ir atvykus antram ekipažui, išvežė vyrą ir moterį. Nei to vyro, nei moters ji nepažįsta. Iš matytos situacijos atrodė, kad moteris labai išgąsdinta, ji garsiai šaukė, tas vyras ją vadino necenzūriniai žodžiais, sakė, kodėl ji kažkam rašo per Facebook'ą, bet nesuprato kam konkrečiai, bet grasinimų su ja susidoroti ji negirdėjo, tik nukreipęs ginklą sakė “Aš tave”, bet negirdėjo ką konkrečiai (1 t., b. l. 27-28).

2019-12-21 gautas A. R. pareiškimas apie tai, kad 2019-12-21 apie 01.30 Vilniuje, (duomenys neskelbtini). prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jai išlipus iš automobilio ir paėjus kelis žingsnius, pažįstamas, kuris kuri laiką gyveno jos namuose - T. J., gim. (duomenys neskelbtini)., staiga ją užpuolė, iš kišenės išsitraukęs daiktą, panašų į ginklą, pradėjo grasinti susidorojimu, kad tuoj nužudys, atitraukęs daikto, panašaus į ginklą, spyną (kaip suprato užtaisė), įstatė jai jį į krūtinę, dar kartą pakartojo, kad turi ją nudėti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įstatymų nustatyta tvarka nubausti grasinusį ją nužudyti asmenį (1 t., b.l. 8).

Iš 2020-01-15 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Kriminalistinių tyrimų centro balistinių tyrimų specialistui J. B. apžiūrėtas 2019-12-21 įvykio vietoje paimtas pramoninės gamybos 6 mm kalibro pneumatinis šratasvydžio (Airsoft) pistoletas (nenustatyto gamintojo ir modelio), skirtas šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais rutuliukais (BB tipo kulkomis), ginklams nepriskiriamas (iššauto sviedinio kinetinė energija nesiekia 2,5 J). Apžiūrėti plastikiniai baltos spalvos 6 mm skersmens rutuliukai yra 6 mm kalibro šratasvydžio (Airsoft) įtaisams skirti sviediniai, kurie nėra šaudmenys (1 t., b. l. 35, 38-42).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti kad 2019-12-21 03:40 T. J. nustatytas 0,16 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimas ir teismo išvados

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo T. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Visų pirma, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes detalizuoja nukentėjusiosios A. R. nuoseklūs parodymai, taip pat liudytojų parodymai, bei kiti įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja.

Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog T. J. grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis išsakė aiškius žodžius – „(duomenys neskelbtini)“ ir įrėmė ginklą į A. R. krūtinę, šių žodžių lingvistinė reikšmė nekelia abejonių. Sakydamas šiuos žodžius, T. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 0,16 promilės girtumas. Tai matyti iš nukentėjusiosios nuoseklių parodymų, kuriais ji patvirtino, kad T. J. naktį priėjo prie automobilio, kuriuo ji buvo atvykusi, įrėmė ginklą į krūtinę ir pagrasino ją nužudyti, dėl ko ji labai išsigando ir iš išgasčio net apsišlapino, iš liudytojos G. S. parodymų, kuriuose ji patvirtino, kad nematė ką bet matė kažką įremtą nukentėjusiajai į krūtinę, įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo, fotolentelių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji A. R. parodė, kad visi šie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti nakties metu, pastarajam ją užpuolus, o tai atitinkamai nukentėjusiajai sudarė pagrindą manyti, jog jis nusiteikęs rimtai ir išties gali ją nužudyti. Apie tai, kad nukentėjusioji buvo įbauginta tokio T. J. grasinimo, leidžia spręsti, tai jog, iš to šoko ji net nevalingai apsišlapino.

Taigi, minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo T. J. motyvų, nukentėjusioji susiklosčiusioje situacjoje pagal kaltinamojo būseną, jo išsakytus žodžius ir laikomą įremtą ginklą į jos krūtinę, kurį girdėjo užtaisant, turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o T. J. norėjo sukelti būtent tokią nukentėjusiosios būseną.

Kaltinamojo teiginiai, kad jis neturėjo motyvų nukentėjusiosios nužudyti, jo atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, kadangi šios nusikalstamos veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Kaltinamojo pozicija neigiant kaltę ir nepripažįstant sakius bet kokius grasinimus nukentėjusiajai vertinama kaip jo gynybinė pozicija, kuri prieštarauja nuosprendyje aptartiems įrodymams.

Dėl T. J. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. J. vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veika baigta). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis teistas, nedirbantis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, T. J. yra skirtina griežčiausia BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis T. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2019 m. gruodžio 21 d. 01:41 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2019 m. gruodžio 21 d., kuri yra taikoma ir turi būti taikoma iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu T. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinis šratasvydžio pistoletas ir polietileninis maišelis su plastikiniais rutuliukais, priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (t. 1, b. l. 43, 44) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią T. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 dienos. T. J. į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką įskaityti suėmime jo išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pneumatinį šratasvydžio pistoletą ir polietileninį maišelį su plastikiniais rutuliukais, priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (t. 1, b. l. 43, 44) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas