Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojos V. M. 2012-02-23 priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-11-1014-(1.1.56-SM3),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotoja V. M. 2012-02-23 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-11-1014-(1.1.56-SM3), kuriuo R. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 114¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 750 litų baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad 2012-01-31 12.53 val. Ševčenkos g. 19, Vilnius R. B., UAB „Selanda“ direktorius pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių 13.1 punkto reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad nebūtų įrengta išorinė reklama „Stogų dangos“ neturint suderinto bei patvirtinto reklamos projekto ir nustatyta tvarka išduoto leidimo. Tuo pažeidė ATPK 214¹ str. 3 d. (b. l. 1).

Teismo posėdyje R. B. pateiktą skundą palaikė.

Skundą padavusio asmens atstovė advokatė E. D. prašė skundą jame nurodytais motyvais patenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotoja V. M. atsiųsdama teismui administracinę bylą nurodė, kad su skundu nesutinka.

Liudytojas M. D., kuris 2012-01-31 protokole fiksavo pažeidimą, paaiškino, kad nėra praktikos, kad būtų leista įmonei susitvarkyti – pašalinti pažeidimą. Jis atėjo į įmonės patalpas ir prašė pateikti reikiamus dokumentus, jis jų neturėjo, buvo surašytas protokolas. Bylos nagrinėjimo data buvo suderinta su R. B..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 214¹ str. 3 dalį, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Vilniaus miesto tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 13.1 punktas nustato, kad draudžiama skleisti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, patikrinto ir patvirtinto reklamos projekto ar kito šių taisyklių 12 punkte nurodyto dokumento arba pasibaigus šių dokumentų galiojimo laikui.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-923 redakcija) pateikta išorinės reklamos sąvoka, pagal kurią ,,išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos, iškabos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. To paties straipsnio 7 dalyje (2008 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. X-1414 redakcija) reklama apibrėžiama kaip ,,bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad bet kuri išorinė reklama pirmiausia yra reklama, t. y. ji turi atitikti bendruosius reklamos požymius, numatytus Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Norint tam tikrą priemonę (objektą) kvalifikuoti kaip išorinę reklamą, visų pirma būtina nustatyti, kad tokia priemonė (objektas) ir jos naudojimas (esant reikalui – kitos reikšmingos aplinkybės) atitinka bendruosius reklamos, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, požymius, t. y. tokiu būdu ir forma yra skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Reklamos įstatyme nėra pateikta iškabos sąvoka, tačiau iš šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje esančio išorinės reklamos apibrėžimo darytina išvada, kad įstatymų leidėjas iškabą priskiria vienai iš galimų išorinės reklamos pateikimo specialiųjų priemonių (t.y. būdų), esančių ne patalpose. Tokiomis specialiosiomis priemonėmis pagal minėtą teisės normą gali būti ir stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A756 – 2267/2011) konstatavo, kad Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis negali būti interpretuojama taip, kad bet kuri iškaba jau pati savaime yra išorinė reklama. Norint tam tikrą iškabą laikyti išorine reklama, be kita ko, būtina nustatyti, kad ji atitinka bendruosius reklamos, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, požymius, t. y. tokiu būdu ir forma yra skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Kadangi M. D. yra pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti išorinės reklamos įrengimo leidimą, ir Leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą yra gavęs (b. l. 22), teismas nekelia klausimo, ar ant namo adresu T. Ševčenkos g. 19 yra „išorinė reklama“, ar iškaba.

Pažymėtina, kad 2012-01-31 buvo surašytas ATP protokolas už tai, kad R. B., (duomenys neskelbtini)direktorius įrengė išorinę reklamą „Stogų dangos“ neturint suderinto bei patvirtinto reklamos projekto ir nustatyta tvarka išduoto reklamos leidimo (b. l. 3). Jam buvo nurodyta 2012-02-23 atvykti adresu Konstitucijos pr. 3 Vilnius, 117 kab. Jis, sužinojęs iš įgaliotų savivaldybės darbuotojų apie galimai daromą pažeidimą, nedelsdamas 2012-02-03 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas išduoti išorinės reklamos įrengimo leidimą (b. l. 19). Taigi tuo metu, kai buvo priimtas nutarimas (2012-02-23) ir jam skirta nuobauda, jau buvo pradėtos leidimo gavimo procedūros. Savivaldybės įgalioti darbuotojai, kurie priėmė nutarimą ir skyrė 750 Lt administracinę nuobaudą turėjo galimybę pasidomėti, ar R. B. kreipėsi į jų instituciją dėl leidimo išdavimo ir kada bus išduotas jam reikalingas leidimas, kadangi bylos nagrinėjime R. B. nedalyvavo. Teismo vertinimu, sutiktina, kad formaliai buvo konstatuotas 2012-01-31 R. B. padarytas pažeidimas (jis neturėjo reikalingo leidimo), tačiau būtų neteisinga neįvertinti to, kad jis iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimui panaikinti, t. y. tą pačią savaitę pradėjo procedūras reikalingas leidimui gauti ir šiai dienai leidimą turi.

ATPK 30¹ str. 1 d., numatanti galimybę paskirti asmeniui mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismo vertinimu, šioje byloje R. B. atžvilgiu buvo ir yra pagrindas taikyti pastarojo straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Teismas pažymi, kad konkrečiu atveju skirta nuobauda yra neadekvati, per griežta ir laikytina neteisinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išorinė iškaba kabojo 17 metų, institucijos, surašiusios protokolą darbuotojai nei karto nesidomėjo, neįspėjo R. B. apie daromą pažeidimą. Apie tai, kad jis daro (trunkamą) pažeidimą sužinojo tik protokolo surašymo dieną. Pažeidimas šiuo metu pašalintas ir reklamos projektas yra suderintas, pažeidimu reali žala teisės saugomiems gėriams nepadaryta, todėl šios aplinkybės laikytinos išskirtinėmis ir R. B. skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje - įspėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012-02-23 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-11-1014-(1.1.56-SM3) keistinas ir skiriama švelnesnė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012-02-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-11-1014-(1.1.56-SM3) ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.