Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-117-806/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-15
Bylos Nr.
1S-117-806/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09000-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
E. T.
Advokatai
Edmundas Jonušas
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Skundas Nr. 1S-117-806/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09000-2022-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,kaltinamojo E. T. gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. E. T. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus: tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo jas platinti (sau vartoti), o būtent: jis 2022 m. spalio 19 d. apie 13.14 val. Vilniaus m. sav., Vilniuje, Erfurto g. prie pastato Nr. 48 esančiame kieme, iš J. Č. įgijo polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00196 g, kurias įsidėjęs į liemenės dešinės pusės kišenę parsinešė į savo gyvenamuosius namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. A., kuriuose jis nuomojosi kambarį. Šias narkotines medžiagas neteisėtai, turėdamas du tikslus: tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo jas platinti (sau vartoti), parsinešęs į savo gyvenamuosius namus, laikė minėtos liemenės dešinės pusės kišenėje iki tol, kol 2022 m. spalio 19 d. nuo 13:20 val. iki 13:30 val. jas adresu (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu rado bei paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2022 m. spalio 19 d. gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. A., kuriame jis nuomojasi kambarį, virtuvės patalpoje ant stalo laikė popieriaus lankstinuką su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00004 g., tokiu būdu neteisėtai laikė minėtas narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, iki tol, kol 2022 m. spalio 19 d. nuo 13:40 val. iki 15.10 val. kratos, atliktos minėtame bute, metu jas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

3. 2022 m. spalio 19 d. E. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas. 2022 m. spalio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi E. T. paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2022 m. gruodžio 21 d. 2022 m. gruodžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas iki 2023 m. sausio 21 d. 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas iki 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam E. T. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 21 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu kaltinamojo gynėjas advokatas Edmundas Jonušas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį, motyvuodamas, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį bei BPK numatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skunde kaltinamojo gynėjas akcentuoja, kad nutartyje išdėstyta argumentacija sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės – teisės į laisvę, suvaržymu, yra itin formalizuotas ir iš esmės nepakankama, kad pagrįstų suėmimo teisėtumą.

4.2. Nurodoma, kad BPK 122 straipsnio nuostatos įsakmiai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iš BPK 122 straipsnio numatytų suėmimo skyrimo pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti teisminio nagrinėjimo procesui.

4.3. Pažymima, kad E. T., Lietuvos Respublikos pilietis, yra vedęs, su žmona 2022 m. gruodžio 15 d. susilaukė sūnaus, kurį nekantrauja pamatyti ir apkabinti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą. Artimai bendrauja su motina, kuri rūpinasi sūnumi, sumokėjo jam skirtą baudą. UAB ,,D.“ yra įsipareigojusi priimti jį į darbą ir taip E. T. uždirbs lėšų pragyvenimui, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas.

4.4. Gynėjo nuomone, sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo, neturėtų būti akcentuojama, kokie yra kaltinamojo santykiai su žmona, motina, ar jis gyvens vienoje, ar kitoje vietoje.

4.5. Manoma, kad visiškai nepagrįsta teismo prielaida, kad E. T. būdamas laisvėje gali susižinoti su kitais kaltinamaisiais ir pateikti sau naudingą įvykio versiją ir tokiu būdu trukdys procesui. Nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė tokią išvadą. Pažymima, kad visi su byla susiję asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti, taip pat ir E. T., kuris davė parodymus. Kaltinamasis gali ir neduoti parodymų, bet tai nėra priežastis jį laikyti suimtą.

4.6. Nurodoma, kad teismas nutartyje neturėjo akcentuoti E. T. teistumų ir daryti išvados, kad jis linkęs nusikalsti. E. T. buvo teistas keturis kartus, paskutinį kartą teistas prieš šešis metus, paskirta bauda sumokėta. Ankstesni trys teistumai buvo prieš 20, 18 ir 9 metus.

4.7. BPK numatyti tikslai gali būti pasiekti ir kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra, namų areštu, periodine registracija policijos įstaigoje ar rašytiniu pasižadėjimu neišvykti). Apylinkės teismas pažeidė BPK 125 straipsnio 4 dalies reikalavimą, nenurodydamas faktinių aplinkybių ir motyvų, kuriais remiantis kaltinamajam E. T. nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas advokatas – skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

6. Būtina suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, darytina išvada, jog E. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą pagrindžiantys duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje, apžiūros protokoluose, kitoje bylos medžiagoje. Taigi, darytina išvada, jog nustatant kardomąsias priemones BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų kaltinimams pagrįsti pakankamumo kriterijus nepažeistas.

7. Vadovaujantis BPK 119 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės yra skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti anksčiau minėtų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų suėmimo sąlygų turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo pagrindų.

8. Nagrinėjamu atveju E. T. kaltinamas galimai padaręs vieną sunkią ir dvi nesunkias nusikalstamas veikas. Už inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą sankcijoje numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Esant įstatyme nustatytai sąlygai, numatytai BPK 122 straipsnio 8 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant ar pratęsiant šią kardomąją priemonę pakanka nustatyti bent vieno iš jų buvimą.

9. Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltinamajam E. T. pratęsė suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui ir kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skunde ginčijami teismo nustatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai, todėl teisėjų kolegija žemiau pasisako dėl šių kaltinamojo gynėjo advokato skunde nurodytų argumentų.

10. Apylinkės teismas kaltinamajam E. T. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad asmuo trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad minėtu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje nėra.

11. Skundžiamoje teismo nutartyje abstrakčiai nurodoma, kad E. T. būdamas laisvėje gali susisiekti, susižinoti su kitais kaltinamaisiais ir pateikti sau naudingą įvykio versiją, be to, teisme E. T. nėra apklaustas.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nepratęsus kardomosios priemonės – suėmimo, E. T. gali bandyti derinti gynybinę poziciją su kitu kaltinamuoju ar kitais asmenimis. E. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus: tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo jas platinti (sau vartoti), t. y. byloje jokių asmenų, kuriems E. T. galėjo parduoti narkotines medžiagas, nenustatyta ir toks kaltinimas jam nepareikštas. Taip nėra pagrindo spręsti apie galimą trukdymą procesui vien dėl to, kad kaltinamasis E. T. dar nėra davęs parodymų teisme. Pastebėtina, kad kaltinamasis teisme turi teisę parodymų ir neduoti, neatsakinėti į užduodamus klausimus, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu griežčiausia kardomąja priemone būtų grubiai varžoma kaltinamojo teisė į gynybą.

13. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo metu suėmimo pagrindas, kad kaltinamasis E. T. gali trukdyti procesui, yra išnykęs. Baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybes galėjo būti aktualios pradinėje tyrimo stadijoje arba esant objektyvių duomenų apie E. T. trukdymą procesui, tačiau tokių duomenų byloje nėra, jų nenurodė ir teismas skundžiamoje nutartyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas šiuo metu jau yra išnykęs. Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad apylinkės teismas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindą nustatė nepagrįstai ir nemotyvuotai.

14. Kita vertus, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad byloje esantys duomenys šiuo metu leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. T. būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, įtarimas (kaltinimas) padarius kelias nusikalstamas veikas, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. E. T. kaltinamas padaręs vieną tyčinį sunkų ir du nesunkius nusikaltimus. Nors kaltinamojo E. T. teistumai išnykę, visgi jo asmenybę charakterizuoja, kad jis praeityje teistas keturis kartus, paskutinį kartą už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, įgijimą ir laikymą. Kaltinamasis E. T. niekur nedirbo, pagal bylos duomenis vartojo narkotine medžiagas. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia spręsti, jog kaltinamasis E. T. galimai yra linkęs neteisėtu būdu papildomai uždarbiauti. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei didina tikimybę, kad šiuo metu netaikant jam suėmimo jis gali ir toliau elgtis priešingai įstatymams, ir toliau daryti nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

15. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad E. T. palaiko ryšius su motina, sutuoktine, susilaukė sūnaus, gali įsidarbinti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią deklaravęs, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia jau aptarto taikomo suėmimo pagrindo egzistavimo. Svarbu pažymėti, kad skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir galimai padarytų nusikalstamų veikų metu, tačiau iš esmės jos nesulaikė E. T. nuo galimai padarytos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Sutinkama su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad šiuo metu paliktas laisvėje E. T. gali ir toliau nesilaikyti įstatymų ir vėl nusikalsti.

16. Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais, kad BPK 125 straipsnis numato, jog nutartyje skirti kardomąją priemonę – suėmimą, be kita ko, turi būti nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas šiuo konkrečiu atveju šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo nesilaikė, pratęsdamas suėmimo terminą, galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintą kardomųjų priemonių paskirtį užtikrinti paskiriant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones nesvarstė ir šiuo klausimu visiškai nepasisakė, taip pažeidžiant BPK 122 straipsnio 7 dalies ir BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus

17. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Kardomosios priemonės, kurios galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas (BPK 133 straipsnis), intensyvi priežiūra (BPK 131 (1) straipsnis) ir kitos kardomosios priemonės. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu siūloma kaltinamajam paskirti kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra ar kitos švelnesnės kardomosios priemonės, atsižvelgus į inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kaltinamąjį anksčiau aptartus charakterizuojančius duomenis, nėra pakankamos, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu E. T. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo kaltinamojo E. T. teises, tačiau teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti ir BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

19. Visgi, pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas asmeniui taikomo suėmimo teisėtumo klausimus, yra ne kartą pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad būtų tęsiamas suėmimo terminas (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Clooth prieš Belgiją, Nr. 12718/87; Miuler prieš Prancūziją, Nr. 13/1996/632/816). Net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Todėl teismui sprendžiant tolimesnį kardomosios priemonės pratęsimo klausimą E. T., ypač kruopščiai, ne formaliais teiginiais turi būti tikrinamas griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimo tikslingumo klausimas.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122, 130 straipsniais,

nutaria:

atmesti kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. T. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 21 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Ieva Gavelytė-KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė