- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- I-4349-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04875-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus medžiotojų klubo „Skala“
- Kategorijos
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
dalyvaujant vertėjai A. O., pareiškėjui G. P. (G. P.), pareiškėjo atstovei advokatei A. P., atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui S. M. (S. M.), trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus medžiotojų klubo „Skala“ vadovui V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. (G. P.) skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus medžiotojų klubas „Skala“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. (G. P.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) panaikinti 2015 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą netenkinti 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. birželio 5 d. pareiškėjo prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo kukurūzų lauke, įrašytą 2015 m. rugpjūčio 12 d. protokolo Nr. ŽŪ6-2 šeštuoju darbotvarkės klausimu (toliau – ir ginčijamas sprendimas);
2) įpareigoti Komisiją priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo.
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–7).
Pareiškėjas paaiškina, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos posėdyje buvo svarstomi jo prašymai ir nuspręsta „G. P. prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų lauke (duomenys neskelbtini) k.- (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. netenkinti, kadangi neįmanoma nustatyti daigumo, todėl žalos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. D1-455/3D-440 redakcija) patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika) atlyginti nėra pagrindo.“
Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 6 dalimi, spręsdama dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atsisakymas atlyginti kukurūzų pasėliams padarytą žalą, taip pat Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.
Komisijos sprendimas neatitinka šiems individualiems administraciniams aktams keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, kadangi Komisija sprendime nurodo negaliojančią Metodikos redakciją. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos redakcija, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-69/3D-36.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atlygintinos žalos padarymo mastas nenustatytas ir tai tinkamai nepagrįsta. Nuostoliai nėra apskaičiuoti pagal Metodikos 7–13 punktų reikalavimus: Komisija apžiūrėjo tik dalį sklypo, pakenktas plotas nustatytas tik vizualiai, nenustatytas pasėlių pakenkimo intensyvumas, derliaus netekimas, nenustatyta, dėl kokių veiksmų atsirado žala. Komisija neatliko žalos apskaičiavimo procedūros dėl neva neįmanomo nustatyti kukurūzų daigumo. Komisijos nariai ne iki galo ir neišsamiai atliko apžiūrą, netinkamai užfiksavo nustatytas faktines aplinkybes, nurodomos aplinkybės neatitinka faktų. Kukurūzų sėklos šernų buvo išraustos ir suėstos dar prieš kukurūzams sudygstant. Kukurūzai sėjami eilėmis kas 70 cm. Vietoje ir nuotraukose bei vaizdo įraše buvo aiškiai matomi šernų pėdsakai ir rausimo žymės. Apžiūrint sklypą 2015 m. birželio 8 d. medžiotojų klubo „Skala“ vadovas V. S. paėmė kastuvą ir šiek tiek pakasė tarp eilių, neva ieškodamas kukurūzų sėklų šernų nepažeistose sklypo vietose, ir garsiai reiškė abejones, kad kukurūzai apskritai nebuvo pasėti. V. S. sąmoningai klaidino Komisijos narius, kaip šernų nepažeistas vietas nurodydamas ir sėklų ieškodamas tarp pasėtų kukurūzų eilių, tačiau joks žemės ūkio srities specialistas padėties netikrino. Šernai išknisa tik kukurūzų eiles, todėl natūralu, kad tarpuose tarp eilių šernai nekniso ir V. S. kasdamas sėklų nerado.
Komisijos išvada, kad „kukurūzai <...> nesudygę net šernų nepažeistuose pasėliuose“ yra klaidinanti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Komisijos posėdyje apžiūroje dalyvavęs Sužionių seniūnijos seniūnas T. A. (T. A.) teigė, kad „kukurūzų lauke nebuvo išdygusių, pavieniai daigai. Žmogui pasėliai nesudygo dėl faunos. Ar buvo pasėta, ar ne, nustatyti negalime.“ Išdygę kukurūzų daigai matomi tiek per apžiūrą, tiek vėliau darytose nuotraukose, kur pažeisto kukurūzų pasėlio vietoje, siekiant išlaikyti gerą sklypo agrarinę formą, tarp pasėtų avižų aiškiai matomi net ir antrą kartą suarus sklypą sudygę ir išaugę kukurūzai.
Komisijos narių abejones, ar kukurūzai buvo pasėti, paneigia pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas nupirko sėklų, apmokėjo sėjimo paslaugas, nupirko ir panaudojo repelentą šernams.
Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos posėdyje nuomones išsakė trys jos nariai, tačiau tik Komisijos narys seniūnas T. A. dalyvavo apžiūroje, jis nurodė, kad „pasėliai nesudygo dėl faunos“. Kiti Komisijos nariai posėdyje reiškė abejones dėl žemės sklypo agrarinės formos, nors net nedalyvavo Komisijos nariams apžiūrint sklypą, taip pat teikė nepagrįstą ir klaidingą informaciją apie neva per apžiūrą nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, šie Komisijos nariai, nors patys ir nedalyvavo sklypo apžiūroje, suklaidino kitus jos narius, suteikė jiems akivaizdžiai nepagrįstą informaciją, niekuo nepagrįstas prielaidas, dėl kurių buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
Komisija, apskritai nenustatydama ir neapskaičiuodama kukurūzų pasėliams padarytos žalos dydžio, pažeidė Metodikos reikalavimus, t. y. nebuvo konstatuotas ir įvertintas pasėlių pakenkimo intensyvumas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, palyginti su nepakenktomis pasėlio vietomis (Metodikos 7.2 p.). Metodikos 9 punkte nurodyta, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir (ar) kitus veiksnius. Tokių veiksnių nebuvo nustatyta, o jokiais faktais nepagrįstos sklypo apžiūroje nedalyvavusių Komisijos narių abejonės dėl mažo sklypo derlingumo, netinkamo įdirbimo ar neatitikties agrarinei būklei negali būti pagrindas atsisakyti skaičiuoti ir atlyginti pareiškėjui žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo motyvus ir vadovaudamiesi jais prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 41–43). Nurodo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Iš skundo turinio matyti, kad skundžiamo sprendimo nuorašas jam buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 4 d., o skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiųstas 2015 m. spalio 5 d., t. y. praėjus įstatyme nustatytam vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminui. Šis terminas praleistas dėl nepateisinamų priežasčių, prašymas atnaujinti terminą taipogi nepateiktas.
Nesutinka su pareiškėjo argumentais, neva Komisija nevisiškai ir neišsamiai atliko sklypo apžiūrą, netinkamai užfiksavo nustatytas faktines aplinkybes, neva Komisijos nustatytos aplinkybės neatitinka faktų. 2015 m. birželio 8 d. apžiūros akte Komisija konstatavo, kad „negalima nustatyti procento, nes kukurūzai neišdygę, neišdygę net šernų nepažeistuose pasėliuose“. Prie atsiliepimo pridedamos fotonuotraukos visiškai patvirtina Komisijos konstatuotas aplinkybes, akivaizdžiai matyti, kad sklypas apaugęs piktžolėmis, matosi tik pavieniai kukurūzų daigai, dėl to kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai, neva sklype matyti sudygę ir išaugę kukurūzai.
Komisijos sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo prašymai netenkintini, „kadangi neįmanoma nustatyti daigumą“, o pareiškėjo teiginiai, kad kai kurie Komisijos nariai suteikė klaidingą informaciją ir prielaidas, dėl kurių buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, yra visiškai neteisingi ir klaidinantys, nes faktas, kad derlius neišdygo, buvo nustatytas surašant apžiūros aktą, o ne Komisijos posėdyje. Pareiškėjo teiginys, kad „kukurūzai buvo išrausti šernų ir sėklos suėstos dar iki jiems sudygstant“, yra klaidinantis ir neatitinka faktinės situacijos, nes apžiūros akte konstatuota, kad kukurūzai „neišdygę, neišdygę net šernų nepažeistuose pasėliuose“.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo į skundą motyvus ir jais vadovaudamasi prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus medžiotojų klubas „Skala“ atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55–58).
Šalies argumentai
Nurodo, kad iš pareiškėjo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. kreipėsi į Sužionių seniūnijos seniūną su prašymu organizuoti šernų medžioklę ir apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą bei nurodė žalos mastą – apie 1 proc. Atkreipia dėmesį, kad seniūnijų seniūnai nėra įgalioti įstatymais ar kitais įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais organizuoti medžioklių ar kitaip įpareigoti medžiotojus vykdyti medžioklę, todėl ta pareiškėjo prašymo dalis yra nepagrįsta.
2015 m. birželio 5 d., t. y. po dviejų dienų, pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą Sužionių seniūnijos seniūnui, kuriame nurodė, kad sklype esantiems pasėliams padarytas žalos mastas – apie 30 proc. Taigi pareiškėjas nurodė, kad per dvi dienas šernai sunaikino 30 proc. pasėlių, tačiau šių skaičiavimų nepagrindė jokiais įrodymais ir / ar medžiaga.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytas žalos mastas vertintinas tik kaip deklaratyvūs teiginiai, neatitinkantys realios situacijos. Šį faktą patvirtina Komisijos 2015 m. birželio 8 d. atlikta sklype esančio pasėlio apžiūra. Komisija kartu su Vilniaus medžiotojų klubo „Skala“ vadovu apžiūrėjo pareiškėjo prašymuose nurodytą sklypą. Per apžiūrą tiek Komisija, tiek Vilniaus medžiotojų klubo „Skala“ vadovas šernų pėdsakus pastebėjo tik 1 ha plote. Atkreipia dėmesį, kad kukurūzai buvo nesudygę ne tik minėtame 1 ha plote, tačiau ir visame likusiame sklypo plote, kuriame nebuvo pastebėta šernų ar kitų medžiojamųjų gyvūnų pėdsakų ir / ar veiklos žymių. Ši aplinkybė patvirtina faktą ir leidžia daryti išvadą, kad kukurūzai nesudygo ne dėl šernų ar kitų medžiojamųjų gyvūnų įtakos, o dėl kitų, nuo medžiojamųjų gyvūnų nepriklausančių, aplinkybių. Taip pat pažymi, jog pareiškėjas skunde teigė, kad sklype naudojo šernams skirtą repelentą, taigi ši aplinkybė papildo ir patvirtina anksčiau nurodytą išvadą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, kad norėdamas išlaikyti gerą sklypo agrarinę formą vietoj sunaikintų kukurūzų pasėjo avižas, tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgus į byloje esančius įrodymus matyti, kad pareiškėjas sklypą užsėjo avižomis nesudygus kukurūzams visame sklypo plote. Šernų pėdsakai buvo nustatyti tik 1 ha plote iš 3,70 ha ploto sklypo, taigi minėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad ne dėl medžiojamųjų gyvūnų nesudygo kukurūzų sėklos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal Metodikos 7.2 punktą pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, palyginti su nepakenktomis pasėlio vietomis. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių žinoma, kad kukurūzai nesudygo visame lauke, taigi nėra įmanoma palyginti tariamai pakenktą plotą su nepakenktu. Metodikos 11 punkte nurodyta, kad jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Trečiasis suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad pats pareiškėjas nesilaikė Metodikoje nustatytų reikalavimų.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą, nes jam ginčijamas sprendimas buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 18), o skundas teismui išsiųstas 2015 m. spalio 5 d. (b. l. 33).
Procesinių terminų skaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Pareiškėjui ginčijamas sprendimas įteiktas 2015 m. rugsėjo 4 d., vadinasi, paskutinė diena pateikti teismui skundą buvo 2015 m. spalio 4 d., tačiau 2015 m. spalio 4 d. buvo ne darbo diena (sekmadienis), todėl paskutinė diena pateikti teismui skundą buvo ne 2015 m. spalio 4 d., o 2015 m. spalio 5 d. Taigi, pareiškėjas termino kreiptis į teismą nepraleido.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos seniūnui atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, apgadinus kukurūzų pasėlius 3,70 ha plote, esančiame sklype. Žalos mastas, kaip nurodė pareiškėjas, – apie 1 proc. ploto.
2015 m. birželio 5 d., t. y. po 2 dienų, pareiškėjas dar kartą pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad tame pačiame sklype pasodintiems 3,70 ha plote kukurūzams padaryta žala apie 30 proc. (b. l. 9)
2015 m. birželio 8 d. Komisijos nariai Č. A. (Č. A.), B. P. ir T. A., dalyvaujant medžioklės plotų naudotojo atstovui Vilniaus medžiotojų klubo „Skala“ vadovui V. S. ir draudimo bendrovės „Colemont“ atstovui M. J. atvyko apžiūrėti pareiškėjo žemės sklypą, surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 7. Apžiūros metu tiek pats pareiškėjas, tiek Komisija padarė nuotraukų bei nufilmavo apgadintus pasėlius (b. l. 89–100).
2015 m. rugpjūčio 12 d. Komisija posėdyje svarstė pareiškėjo prašymus. Posėdis užfiksuotas tos pačios dienos Komisijos protokole Nr. ŽŪ6-2.
Komisija nusprendė pareiškėjo prašymų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų lauke netenkinti, kadangi neįmanoma nustatyti daigumo, todėl nėra pagrindo atlyginti žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. D1-455/3D-440 redakcija) patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika (b. l. 14).
Teismo posėdyje liudytojas H. M. (H. M.) paaiškino, kad pasėjo kukurūzus apytiksliai 3 ha plote.
Ginčas byloje kilo dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos protokolo Nr. ŽŪ6-2 dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Metodika ir Medžioklės įstatymas.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų (1 dalis).
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (2 dalis).
Šio straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus.
Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje.
Metodikos 7 punktas nustato, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 papunktis); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, palyginti su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 papunktis).
Sutiktina su pareiškėju, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. protokole Nr. ŽŪ6-2 nurodyta negaliojanti Metodikos redakcija, tačiau, teismo nuomone, tai neturi įtakos sprendimo neteisėtumui, todėl šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Protokole taip pat galimai neteisingai nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 3,70 ha, nors oficialiais duomenimis šios žemės sklypo plotas yra 5,69 ha, o žemės ūkio naudmenų plotas yra 3,53 ha, tačiau ir ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi tarp šalių ginčo dėl to nėra ir ji taip pat neturi esminės reikšmės bylai išspręsti.
Teismas, įvertinęs Komisijos motyvus, neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Komisijos sprendimas neatlyginti žalos yra nemotyvuotas.
Kaip rodo byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai, 2015 m. birželio 8 d. buvo atlikta pareiškėjo sklypo apžiūra, padarytos nuotraukos, surašytas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 7. Taigi sklype buvusios faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai ir ginčo dėl to nėra, o ginčas tarp šalių kyla dėl nustatytų faktų vertinimo. Tai, kad apie faktines aplinkybes pasisakė ir Komisijos nariai, kurie nedalyvavo žemės sklypo apžiūroje, neturi įtakos Komisijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi žalos nustatymo procedūra atlikta būtent taip, kaip ji nustatyta Medžioklės įstatyme (18 straipsnio 5 dalis), o Komisijos nariai turi teisę vertinti per apžiūrą nustatytus duomenis, įskaitant ir nuotraukas. Taigi, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeisti Metodikos 7–13 punktai, tačiau, kaip teisingai pastebi trečiasis suinteresuotas asmuo, Metodika aiškiai nustato, jog tam, kad būtų atlyginta medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, turi būti nustatytas žalos intensyvumas, kuris įvertinamas nustatant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, palyginti su nepakenktomis pasėlio vietomis.
Atlikus apžiūrą sklype, kaip matyti iš nuotraukų, lauke buvo rasta pavienių sudygusių kukurūzų. Nuotraukos (b. l. 90–100) nepatvirtina, kad visas laukas buvo išknistas šernų, nes matyti gana gausiai piktžolėmis apaugę plotai, o kukurūzai sudygę tik pavieniui, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai pagrįstai nurodo, kad neįmanoma palyginti padarytos žalos su nepakenktomis pasėlio vietomis. Metodikos 7.2 papunktis nustato, kad žala vertinama pagal tai, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, palyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o Metodikos 9 punktas nustato, kad žala visiškai neapskaitoma ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių. Taigi, palyginimo procedūra pagal 7.2 papunktį yra skirta tam, kad būtų galima objektyviai nustatyti, kad žala kilo būtent dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytų pakenkimų, o ne dėl gamtinių veiksnių.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. P. (G. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.