Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2317-716/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-22
Bylos Nr.
1-2317-716/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51789-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
L. Š.
Nukentėjusysis
G. G.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2317-716/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51789-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2; 1.2.14.10.3; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei,kaltinamajam L. Š.,gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nukentėjusiajai G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 9 mėn. laisvės apribojimo; 3) 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Š. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. jis 2016 m. lapkričio 3 d. apie 7.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu šlepete du kartus sudavė nukentėjusiajai motinai G. G. į kairės kojos blauzdą, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą.

L. Š. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad tos dienos tiksliai nepamena. Jis apsipyko žodžiu su mama, nesusivaldęs du kartus pataikė šlepete per blauzdą, dėl ko gailisi. Toks elgesys yra jo problema. Vėliau jis išėjo iš namų.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji G. G. tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. apie 7.30 val. adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), sūnus L. Š., dėl neaiškių priežasčių pradėjo konfliktuoti su ja. Konflikto metu jis keikė ją necenzūriniais žodžiais, mėtė kambaryje esančius daiktus ant grindų, tai yra televizoriaus pultą. Sūnus tokiais konfliktiškais protrūkiais ją užsipuola nuolat. Konflikto metu jis tampa labai agresyvus. L. Š., paėmęs savo šlepetę, du kartus iš visų jėgų trenkė jai į kairės kojos blauzdą. Konflikto metu sūnus paprašė raminamųjų, kuriuos ji jam davė, ir jis apsiramino, to pasekoje konfliktas baigėsi. Apie 12.00 val. sūnus grįžo į namus iš priklausomybės centro, kur buvo tikrintas dėl narkotinių medžiagų, ir pradėjo kaltinti dėl visų savo problemų, ko pasekoje pradėjo iš jos reikalauti pinigų ar auksinių papuošalų. Panašūs pinigų reikalavimai tęsiasi nuolat ir pinigus ji jam duoda. Taip pat jai liepė klauptis ir jo atsiprašyti, nes prieš keturis metus yra ant jo parašiusi pareiškimą dėl grasinimų, byla tęsiasi iki šiol. Toks piniginis, psichologinis grasinimas, terorizavimas tęsiasi nuolat, yra žeminama ir nebežino, kaip gyventi toliau. Dėl smūgių į blauzdą patyrė fizinį skausmą. Prašo sūnų izoliuoti nuo jos, nes bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Sūnus nuo 6 m. jau yra gydytas psichiatrinėse ligoninėse. Sūnus buvo blaivus (b. l. 13-14).

Papildomai apklausta nukentėjusioji G. G. parodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. 7.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo bute, kuris priklauso jos mamai B. B.. Konfliktas prasidėjo dėl kompiuterio pelytės, L. Š. pradėjo staugti, klykti savo kambaryje. Išgirdo šauksmus virtuvėje ir atėjo iki jo kambario, žino, kad jis yra ūmus būdo, ir pradėjo ieškoti, kaip sutvarkyti pelytę. Tada metė TV pultą, po ko metė tapkę, bet ja nepataikė, po ko pasiėmė savo odinę lauko šlepetę su storu guminiu padu, jis su jomis vaikšto namuose. Šlepetės gulėjo prie lovos, vieną pasiėmė ir trenkė per jos koją du kartus, pasilenkęs prie jos, juto fizinį skausmą kairės kojos blauzdoje. Dabar yra ištinimas ir šiuo metu ji yra mėlynai žalios spalvos. Kūno tyrimo nesidarė, bet, ko gero, neis atlikti, nes nemato prasmės. Po šito incidento jis jos atsiprašė, jie nurimo ir susitaikė. Jis išėjo į Panerių gatvę, priklausomybės ligų centrą. Apie 12 val. buvo trijų kambarių bute, kai į namus grįžo sūnus L. Š., jis buvo blaivus, žino, kad grįžo iš narkologinio skyriaus Panerių gatvėje. Jis grįžo nelaimingas, pasipiktinęs dėl to, kad jį patikrino dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo ir rado narkotinės žolės pėdsakus. Sūnus atėjo į jos ir vyro A. G. kambarį ir išreiškė nepasitenkinimą sakydamas: „Aš negaliu, man per sunku viską iš karto mesti, kad net negali nei alkoholio ir žolės parūkyti, kad jis negali iš karto tapti blaivininku“ ir visas tas jo nepasitenkinimas išsirutuliojo į žodinį konfliktą. Po rytinio konflikto su sūnumi L. dar kalbėjosi pusantros valandos po įvykio, su juo bendravo ir ji eilinį kartą nurimo. Jis atsiprašė ir pasižadėjo, kad nepasikartos, ji nusiramino, bet kai jis sugrįžo ir pradėjo žiauriai šnekėti, liepė duoti jam pinigų, grasino visus pinigus atimti iš jos, liepė atiduoti vertingus daiktus. Ji atidavė jam savo grandinėlę, padavė tą grandinėlę, bet jis numetė. Jis pasakė, kad prieš tai dėl iškeltos bylos, kur parašė vyras A., ji dabar kentės, kad ji turi klauptis. Kadangi yra dailininkė, negali nei tapyti, nei ramiai būti, jai pasakė - „jei tu kam pasiskųsi, aš tave užmušiu“, jis tai dažnai sako, bet kadangi jam ryte davė 12 eurų, jis pasakė, kad jam pinigų nereikia, dar sakė, kad eisi nusiimti nuo bankomato jam pinigus, bet kai atsakė, kad neis, jis, matyt, suprato, kad jis jos neprivers to daryti, jis atstojo. Sūnus L. Š. neturi nei darbo, nei pajamų, ji jį išlaiko, dabar pati gyvena pas draugę. Namuose po įvykio neliko, nes jo bijo. Savo sūnų L. Š. galėtų apibūdinti, kaip piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nieko nesakys, nežino. L. Š. siekia darbo, stengiasi įsidarbinti, bet šiuo metu jis yra bedarbis. Jis yra hyper aktyvus ir turi asmenybės sutrikimų, kurie yra diagnozuoti jau nuo 6 metų, nes ėjo į raidos centrą, nes turėjo problemų, jam reikia veiklos, nesavistovus visiškai (jis negali vienas gyventi savarankiškai). Žino, kad jo draugai visi vartoja alkoholį. Žino, kad tą dieną po įvykio ji apsirengė ir išėjo, o jis jai pasakė dar prieš išeinant - „aš psichiatrinių (palauksiu) ir pažiūrėsiu, ką tu darysi, ar tu nesiskundi“. Ji išėjo pas draugę, eidama pagalvojo, kad namo nebegrįš, nutarė palaukti savo vyro A. (L. patėvio) ir tuomet važiuoti į policijos komisariatą, kur nuvykusi parašė pareiškimą ir buvo apklausta. Po minėto pareiškimo nuo 1 PK vyko su pareigūnais iki namų, kur ir buvo sulaikytas sūnus L. Š.. Jai jo ir gaila, bet jo ir bijo, jo įkalbinti tirtis negali. Žino, kad sūnus buvo gydytas ir kad Utenoj jam buvo atliktas pakaltinamumo tyrimas, jam buvo diagnozuotas alkoholizmas ir asmenybės sutrikimai. Aišku, jis tada buvo pakaltinamas. Šiandien bendravo su sūnumi L. Š., jis šiandieną jos atsiprašinėjo, rašė SMS pranešimus, kad gailisi, jis nesupranta, mano, kad toks jo elgesys nėra normalus ir kas jam netinka. Dabar jaučia didelę grėsmę dėl grasinimų ir nuolatinio pinigų atiminėjimo, dėl to taikytis negali ir nenori. Nelaiko ant jo nei pykčio, bet su juo gyventi negali ir nenori, ir tai jis taip pat žino, nes jam tai sakė šiandieną telefonu. Juto grėsmę dėl išsakytų žodžių, kad jis jai padarys kažką, jei ji pasiskųs, užmuš, tai buvo realus grasinimas, kurio bijojo, nes nežinojo, ką jis gali piktas padaryti. Bei, kaip minėjo, turi pretenzijų ir dėl sukelto fizinio skausmo, trenkimo šlepete jai per koją (b. l. 28-29).

Liudytoja B. B. tyrimo metu parodė, kad jos duktė tą pačią dieną apie 14.00 val. ar tai 15.00 val. pas ją atvažiavo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į butą, dukra buvo labai susijaudinusi. Buvo ketvirtadienis, 2016 m. lapkričio 3 d., ji bekalbėdama valdėsi, bet buvo pravirkusi. Dukra jai pasakė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. L. Š. ryte žaidė savo kompiuteriu savo kambaryje, jam sugedo kompiuterio pelė ir jis nesusivaldė, kad jam sugedo pelė ir prasidėjo žodinis konfliktas, konfliktas vyko bute, tik nežino, kurioje buto patalpoje, duktė to nepasakojo ir ji jos apie tai neklausė. Konfliktas vyko, kiek pasakojo G., su įžeidinėjimais. Dar netgi kažkokie pinigų reikalavimai buvo, kai duktė pasakė, kad pinigų ji neturi. Nežino, kaip ten buvo, žino, kad duktė minėjo, kad pasiūlė sūnui auksinę grandinėlę, jis pasakė: „Kam man šito šlamšto reikia“. Iš to asmeniškai ji suprato, kad tai mažo svorio ir nieko verta. Be to, jis pareiškė, kad šiandien pinigų nereikia, ir kad rytoj jam pinigų nereikės, o šeštadienį jis gal ir paims. Nežino, kas jam darėsi, kaip jie barėsi, bet žino, duktė pasakojo, kad anūkas L. Š. pasiėmė savo šlepetę su guminiu storu padu ir pradėjo daužyt jai per koją, kiek kartų dukteriai sudavė, nežino, bet matė, kad ant minėtos kojos liko mėlynė. Ant kurios kojos buvo mėlynė, šiuo metu nepamena. Žino, kad L. Š. kažkokiu periodu išėjo iš namų, o G. G. atėjo pas ją. Kiek pasakojo duktė, anūkas buvo negirtas, narkotinės žolės jis tą rytą taip pat nebuvo naudojęs, bet buvo labai nepatenkintas tuo, kad jam nuėjus į priklausomybės ligų centrą, tiksliai negali pasakyt, bet jai regis tą rytą, į kurį jis privalėjo nueiti ankstesnio teismo sprendimu, jis buvo patikrintas ne tik dėl alkoholio, bet ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir buvo rasti narkotinių medžiagų pėdsakai. Jis pasakė: „tai ką jie dabar galvoja, kad aš visko taip staigiai galiu atsisakyti?“, bet tai jai perdavė duktė, ką sakė anūkas L. Š.. Matomai, kad ne tik pelės sugedimas, bet ir to tyrimo išvada taip jį galėjo paveikti. Savo anūką galėtų charakterizuoti, kaip visiškai nevaldomo būdo, hyper aktyvų vaiką. Kai jam buvo 4 - 5 metai, reikėjo nežmoniškos priežiūros, o kai jam buvo 6 metai, ji pati, sutikus jo motinai G. G., nuvedė jį į vaikų raidos centrą. Dvi savaites kas dieną su juo vaikščiojo ji, kitas dvi jo mama G. G.. L. buvo nustatytas hyper aktyvumas ir elgesio sutrikimai ir paskirtas ambulatorinis gydymas, kuris nedavė teigiamų rezultatų, o dar padidino jo aktyvumą, kadangi jam buvo paskirti antidepresantai. Ji pati kaip gydytoja (vidaus ligų) iš karto suprato, kad paskirti antidepresantai jam netinka, nes jie aktyvuoja (tai yra daro hyper aktyviu jį) žmogų. L. sutriko miegas, tapo visiškai nevaldomas lakstė, davėsi po butą. Vaikų raidos centre L. Š. buvo tiriamas ir gydomas 4 savaites dienos stacionare. Tada ji jį nusivedė į Vasaros g. 5, Vilniuje, pas vaikų psichiatrą, kur tuo metu buvo teikiama ambulatorinė paslauga tokia, daktaras patvirtino tą pačią diagnozę ir paskyrė jam elgesį reguliuojančius vaistus. Pradėjęs naudoti naujus vaistus, vaikas visiškai pasikeitė, pasidarė ramus, sukalbamas, šiuos vaistus L. Š. naudojo porą metų, ėjo į mokyklą. Susikaupti jam buvo sunku, bet jis visgi mokėsi. Mokėsi gerai ir labai gerai, dėka to, kad ji su juo kiekvieną dieną ruošdavo pamokas. Bet po kelių metų tų vaistų tiekimas į Lietuvą buvo nutrauktas. Gydytoja buvo priversta paskirti kitus nerimą nuimančius vaistus, kurie jam nepatiko, nes ne tik sumažindavo jo nerimą, bet jį net slopindavo. Vaiko elgesys buvo sudėtingas, prasidėjo nemalonumai mokykloje, skundai iš mokytojų pusės dėl jo elgesio. Jis vartojo vaistus iki paauglystės, bet nuo 14-15 metų atsisakė juos vartoti, kadangi jie jį slopino. Jos irgi jokio teigiamo efekto nematė, kad būtų koks nors pagerėjimas. Be visų kitų problemų, jis turi psichikos problemų, kai jam buvo 16 metų jos jį pakartotinai paguldė į psichiatrijos ligoninę, nes nei jos, nei mokykla su juo negalėjo susitvarkyti. Jam buvo nustatytas Hyper aktyvumas ir elgesio sutrikimai ir vėl buvo paskirti nerimą mažinantys vaistai, kurių jis praktiškai nevartojo, kadangi jie jį slopindavo. Žino, kad maždaug nuo 16 metų ji su dukterimi pradėjo įtarti, kad anūkas, manomai, vartoja narkotines medžiagas (žolę), nes jo akys buvo paraudusios. Aplamai, kai jis parūko žolę, tampa geras ir ramus. Aišku, pradžioje jis nei jai, nei savo mamai neprisipažino, kad rūko žolę, bet tuo pat metu jis pradėjo ir išgėrinėti alkoholinius gėrimus. Tai pastebėjo iš jo išvaizdos. Porą kartų buvo prigėręs tiek alkoholinių gėrimų, kad buvo koma, ir jis papuolė į reanimaciją. Padauginęs alkoholio jis tapdavo agresyvus. Viso to periodo pradžioje jis pradėjo iš namų vogti papuošalus. Jos juos išpirkinėdavo, o jis vėl vogdavo, kol neprarado jų didelės dalies. Jos ne iškarto skundėsi, bet kai tai gerokai užsitęsė, duktė G. G. kreipėsi į policiją. Kai neliko papuošalų, kuriuos jis galėjo parduoti, tuomet jis pradėjo lįsti į skolas, tokiu būdu prarado savo du kompiuterius. Pradėjo reikalaut pinigų iš savo motinos, ėmė SMS paskolas, dalį kurių jos padengė, o kita dalis liko ir jos, reiškia, auga. Pavogė iš jos pinigų. Apie įvykį, kuris įvyko prieš 4 metus, žino iš dukters G. pasakojimų, kadangi tuo metu kartu jau nebegyveno. Dukra pasakojo, kad jis grįžo vakare smarkokai girtas ir įvyko konfliktas. Duktė su žentu užsidarė miegamajame, nes L. konflikto metu grasino. Jiems užsidarius, jis su kažkokiu tai daiktu badė duris, tiksliai nežino, ar tai tik ne peiliu. Buvo iškviesta policija. Bylos nagrinėjimas truko keturis metus. Per tą laikotarpį jis dar labiau suįžūlėjo. Buvo dar kelios situacijos, kai dar buvo pranešta policijai. Duktė atsisakydavo rašyti pareiškimus, nes nematė jokių rezultatų, o gyvent reikėjo kartu. Byloje rugsėjo mėnesį buvo priimtas sprendimas ir L. Š. buvo įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. ar tai 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigotas įsidarbinti, nevartoti alkoholio, jis buvo nuteistas lygtinai 1.5 metų. Savavališkai gydytis jis nenori nei nuo alkoholizmo, narkomanijos, nei pas kitus medikus, nors pripažįsta, kad jis geria ir yra narkomanas. Skundžiasi, kad jam negera, kad pas jį yra nerimas, baimė, kad jis negali būti vienas, dėl to susiranda draugus su jais vaikšto. Žino, kad vaiko auklėjimu ir sveikata rūpinosi ir ji, ir jo mama. Po 2016 m. lapkričio 3 d. įvykio kalbėjosi su savo anūku telefonu. L. pasiteiravo, ko mama siekia parašydama šį pareiškimą, ar nori jį pasodinti. Ji atsakė, kad jos nori, kad jis suprastų, kad neteisingai elgiasi. Po minėto įvykio duktė gyvena pas ją, nes bijo sūnaus. Asmeniškai nori, kad anūkas būtų gydomas psichiatrinėje ligoninėje nuo trijų problemų - tai alkoholio, narkotikų ir psichikos sutrikimų. Šiuo metu jie visi leidžia jam gyventi jos kitame bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis ten gyvena ne vienas, tame pačiame bute liko gyventi jo patėvis, dukters G. vyras A. G.. Žino, kad duktė per savo vyrą aprūpina savo sūnų maistu ir cigaretėmis. Duktė G. G. minėjo, kad 2016 m. lapkričio 3 d. jie buvo namuose su dukterimi tik dviese. Dėl to, niekas konflikto nematė. Dėl ko duktė nekvietė iškarto po įvykio policijos, atsakyti negali, nežino, gal buvo susijaudinusi, streso būsenoje. 17.00 val. į jos butą atvažiavo dukters vyras A. (L. Š. patėvis) ir ji jam viską papasakojo. Ir jie abu nuvažiavo į policiją, o ji tuo metu nuvažiavo į polikliniką. Negali savo anūko išvaryti prie konteinerio, nenori jo išvaryti iš savo kito buto, nes jį myli ir bijo, kad jis jai neduos ramybės jos bute Olandų gatvėje (b. l. 25-26).

Iš G. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 3 d. apie 7.30 val. ir 12.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sūnus L. Š., smurtavo prieš ją reikalaudamas pinigų, suduodamas smūgius, keikdamas necenzūriniais žodžiais (b. l. 11).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 22 - 23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad L. Š. sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenančiam šeimos nariui, o būtent savo mamai G. G., kuriai konflikto metu šlepete du kartus sudavė į kairės kojos blauzdą. Tokią tiesą byloje be L. Š. prisipažinimo ir nuoseklių parodymų patvirtina nukentėjusiosios G. G. ir liudytojos B. B. parodymai, atitinkantys nukentėjusiosios protokole – pareiškime ir apžiūros protokole nurodytus duomenis. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama tiek L. Š. neteisėtai veikai atskleisti, tiek jo kaltei pagrįsti.

L. Š. tyčiniais ir fizinio smurto veiksmais mušdamas per blauzdą sukėlė skausmą savo mamai, t. y. šeimos nariui, dėl ko jo padaryta veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina ir jo atsiprašymas bei susitaikymas su nukentėjusiąja. L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. Š. gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nuo 2000 metų, paskutinį kartą 2007 m. balandžio 25 d., jam diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, mišrios įkyrios mintys ir veiksmai (b. l. 47). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje L. Š. gydytas nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. kovo 2 d., jam diagnozuoti mišraus tipo asmenybės sutrikimas, nepatikslintas hiperkinezinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 50). Specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog L. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino sutrikimo būsenoje, dėl teismo psichiatrijos ekspertizę skirti nebuvo pagrindo (netikslinga) (b. l. 61). Remiantis šiais duomenimis, jų visuma ir specialisto išvada teismas pripažįsta, kad L. Š. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Pagrindo atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, L. Š. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslą, atsakomybę lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. L. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, nusikalto prieš asmenį artimoje aplinkoje, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka (b. l. 64 - 67), šiuo metu nedirba, bet siekia įsidarbinti. Įstatymas įpareigoja laisvės atėmimo bausmę skirti tik pavojingam recidyvistui, kuriuo L. Š. nėra pripažintas. Teismas skirdamas bausmę kartu atsižvelgia į kaltininko ir nukentėjusiosios tarpusavio ryšį, jų santykius, L. Š. patirtus išgyvenimus ir turėtas problemas dėl psichikos bei elgesio sutrikimų, norą ir pripažįstamą poreikį vartoti medikamentus. Tokiu būdu teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir įstatymo nuostatas dėl tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo mato pagrindą skirti L. Š. arešto bausmę.

Kita vertus, įvertinus jau minėtas aplinkybes dėl kaltininko ir nukentėjusiosios susitaikymo, padarytas reikalingas išvadas ir kaltininko norą keisti savo elgesį, vengti konfliktų, siekiamas įgyti pajamas dirbant, kritišką savo elgesio vertinimą dėl psichinės būsenos, pripažįstamą poreikį ją koreguoti medikamentų pagalba, kaltęs pripažinimą, jo santykį su nukentėjusiąja, yra pagrindas pripažinti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti gyvendinti be realaus bausmės atlikimo, vykdant teismo skirtus įpareigojimus. Dėl šios priežasties teismas taiko L. Š. bausmės vykdymo atidėjimą vidutiniam įstatymo numatytam terminui. Teismas įvertinęs kaltininko sutrikimų pobūdį praeityje, jo sutikimą vartoti medikamentus, nukentėjusiosios prašymą dėl reikalingo sūnaus gydymosi mato pagrindą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalies pagrindu L. Š. skirti įpareigojimą reguliariai lankytis pas gydytoją psichiatrą, kas teismo įsitikinimu neabejotinai turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

L. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu L. Š. paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu paskirtą bausmę subendrinus su 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę L. Š. skirti 10 (dešimties) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti L. Š. sulaikymo laiką nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. kaip atliktą vieną laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. Š. per visą šį laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio, reguliariai (ir ne rečiau nei 3 mėnesiai) lankytis pas psichiatrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, kuriam prasidėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas