- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-197-133-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- M. R.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. R., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant M. R. lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais bei įpareigojant M. R. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose paros laikotarpyje adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 5.00 val. Nuosprendžiu iš M. R. priteista:
- UAB (duomenys neskelbtini) 68 092 (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai devyniasdešimt du ) litai 87 centai,
- UAB (duomenys neskelbtini) 6116 (šeši tūkstančiai vienas šimtas šešiolika) litų 30 centų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t.y. už tai, kad pasinaudodamas V. K. vardu įsigytos UAB (duomenys neskelbtini) vardu, turėdamas tikslą įgyti didelės vertės svetimą turtą bei už jį neatsiskaityti, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpyje nuo 2001 m. balandžio 26 d. iki 2001 m. gegužės 24 d., Kaune, (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytą valandą), pagal žinomai suklastotą prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.010426/100, iš anksto žinodamas, kad už pateiktus medikamentus pagal sąskaitas-faktūras Nr. 7856732, 7856359, 7856360, 7856416, 7856415, 7856447, 7856446, 7856474 neatsiskaitys, iš UAB (duomenys neskelbtini) juos paėmė, pažadėdamas atsiskaityti per sutartas 60 dienų, tačiau paimtus medikamentus realizavęs, pinigų UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą- UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą- 68.092,87 Lt, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 68.092,87 litų turtinę žalą bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2001 m. gegužės 16 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), (ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytą valandą), iš anksto žinodamas, kad už paimtus medikamentus pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 3341683 neatsiskaitys, iš UAB (duomenys neskelbtini) juos paėmė, pažadėdamas atsiskaityti per sutartas 30 dienų, tačiau paimtus medikamentus realizavęs, pinigų UAB (duomenys neskelbtini) negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą UAB(duomenys neskelbtini) priklausantį turtą- 6116,30 Lt, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 6116,30 Lt turtinę žalą.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-22 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Nuteistajam M. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. prašė skirti 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. R. kaltu pagal BK 182 str. 2 d., netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., turi nurodyti išimtines aplinkybes, patvirtinančia, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas tokių išimtinių aplinkybių nenustatė ir nuosprendyje jų nenurodė. Išimtinėmis bylos aplinkybėmis nelaikytina tai, kad nuteistasis turi negalią, padeda išlaikyti kūdikį, nuo nusikalstamos veikos praėjo 7 metai ir negauta duomenų, kad jis būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas. Byloje nustatytos aplinkybės nerodo, kad sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui. M. R. padarė sunkų nusikaltimą ir nors nuosprendyje nurodoma, kad tai sunkių pasekmių nesukėlė, dvi bendrovės patyrė gana didelę turtinę žalą, veika ne atsitiktinio pobūdžio ar nulemta, kadangi kitame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nuteistajam inkriminuotas sukčiavimas. Nuteistasis kaltę neigia, padarytos turtinės žalos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) neatlygino.
Kauno apygardos teisme buvo gauti nuteistojo M. R. atsikirtimai į Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą. Nuteistasis su apeliacinio skundo motyvais nesutiko ir nurodė, kad skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., kadangi baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, neigiančiam savo kaltę, neatlyginusiam žalą paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje. Jokio nei išsamaus, nei nebaigto išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., sąrašo nėra. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias aplinkybes laikyti išimtinėmis ir kaip jų buvimas įtakoja švelnesnės bausmės taikymo galimumą.
Nuteistojo nuomone, prokuroro apeliacinio skundo išsakytu- „gana didelės turtinės žalos“ padarymas- teiginiu, tai laikoma sunkiomis nusikaltimo pasekmėmis, t.y. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Ši klaidinga apelianto išvada, nuteistojo nuomone, sąlygoja nesutikimą su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi. Didelės vertės svetimo turto užvaldymas yra būtinas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., sudėties požymis, todėl didelės vertės žalos dydis negali būti papildomai vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė.
Jokių duomenų, kad dėl nuteistojo veiksmų būtų bankrutavusi kokia nors akcinė bendrovė ar būtų buvusios kitos sunkios pasekmės, nėra. Civilinių ieškovų atstovai nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl jų byla būtų kuo greičiau ir objektyviau išnagrinėta. Žalos nuteistasis neatlyginęs, nes su pirmosios instancijos nuosprendžiu nesutinka.
Nuteistasis savo atskirtimuose taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kadangi nagrinėjama kita jo atžvilgiu baudžiamoji byla, pažeidžia nekaltumo preziupcijos principą , be to prokuroras nutyli dėl amnestijos taikymo galimybės, o prokuroro prašoma laisvės atėmimo bausmė, sutrikdytų kuo greičiau pradėti atlyginti žalą.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymą.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniu skundu prašoma M. R. panaikinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymą ir paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, nenurodė išimtinių aplinkybių, nemotyvavo šio straipsnio taikymo pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatyta, tai, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali skirti švelnesnę bausmę, vadovaudamasis bausmės paskirtimi. Tokiu būdu teismas, skirdamas konkrečią individualizuotą bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet tuo pačiu išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Tai įvertinus, teismas gali vadovautis įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. R. atžvilgiu, konstatavo, kad M. R. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik reali laisvė atėmimo bausmė, o jos paskyrimas M. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. R. praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, yra neįgalus (T6, b.l. 124), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus nustatytas 50% darbingumas (T6, b.l. 126). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo septyneri metai, duomenų, kad po 2001 m. būtų padaręs nusikalstamas veikas negauta, tai rodo nepalyginamai mažesnį M. R. pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismo pasėdyje buvo pateikti duomenys, kad nuteistasis M. R. ne tik išlaiko nei vienerių metų neturinčią savo dukrą Urtę (gim. 2007), bet ir apeliacinės instancijos teismo pasėdyje buvo pateikti duomenys, kad ir jo sutuoktinė G. R. šiuo metu laukiasi kūdikio (T6 b.l. 222), o taip pat buvo pateiktas tapfilialinis kasos pajamų orderis (T6 b.l. 223), iš kuriame esančių duomenų matyti, kad nuteistasis M. R. UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 500 Lt., t.y. įmokėjo dalį priteisto ieškinio. Šios aplinkybės yra išimtinės aplinkybės, kurios yra būdingos tik šiai baudžiamajai bylai ir tik šio nuteistojo asmens atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. R. skirdamas bausmę, individualizavo kitas bausmės ribas, t.y. M. R. nuteisė laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant M. R. lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, naktiniuose klubuose, lošimų namuose bei prekybos įmonėse, išskirtinai prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir (ar) tabako gaminiais bei įpareigojant M. R. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose paros laikotarpyje adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 5.00 val. Šios bausmės ribos yra griežtos ir reikalaujančios iš nuteistojo ypatingo dėmesingumo, drausmingumo ir atsakingumo, tuo pačiu, įvertinus visas aplinkybes, ir užtikrinančios teisingumo principo įgyvendinimą, nepažeidžiant ir nuteistojo šeimos, šiuo metu susiklosčiusių išskirtinių, interesų.
Įvertinus visas aplinkybes, nuteistajam M. R. skirta bausmė yra užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.