Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-531/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
1A-29-531/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34982-22
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-531/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34982-22Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 2.4.6.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos Z. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, M. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 590 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Č. 2022 m. rugsėjo 12 d., 15.37 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai jam pirmu tikrinimu 16.08 val. nustatyta 1,64 prom. (antru tikrinimu 16.27 val. nustatytas 1,69 prom.) neblaivumas, atbuline eiga parkavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kliudė šalia stovintį N. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. M. Č. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir paskirti trumpesnį jos taikymo terminą. Nurodo, kad savo kaltę iškart prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis, kliudęs šalia stovintį automobilį, nuėjo pas kaimynus jiems pranešti, nevengė atsakomybės. Niekada neatsakingai nebuvo pasielgęs. Darbdavys yra nurodęs, kad jis yra įgijęs pasitikėjimą juo kaip darbuotoju. Jis yra visiškai atsidavęs darbui žmogus - veiklus, pareigingas, sąžiningas, turintis išskirtinį atsakingumą, gebėjimą nuoširdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis – savybes, kurios lemia ypatingai gerą daugelio asmenų, kurie su juo bendrauja vertinimą. Jis nuobaudų ir žalingų įpročių niekada neturėjo. Smerkia savo poelgį, besąlygiškai pripažįsta buvęs lengvabūdis. Sutinka, kad smarkiai suklydo. Jo darbo pobūdis susijęs su vairavimu, jis kiekvieną dieną, daugiau nei keletą valandų praleidžia kelyje. Yra baustas vieną kartą administracine tvarka, tačiau baudą yra sumokėjęs. Darbo funkcijoms atlikti jam yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemonę ir pačią transporto priemonę, nes darbo objektai, į kuriuos jis nuolat komandiruojamas atlikti darbo funkcijų, yra kituose miestuose. Darbdavys nurodė, kad dviejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra per ilgas laiko tarpas, kadangi į objektus būtina važiuoti kiekvieną dieną. Jam yra (duomenys neskelbtini) metai, todėl tikimybė, kad jis galėtų susirasti kitą darbą yra labai maža. Taigi, jis liktų be vienintelio pragyvenimo šaltinio. Mano, kad parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka protingumo principo ir siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra atsiliepime į M. Č. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad M. Č. skunde nėra nurodyta jokių neištirtų ar neįvertintų aplinkybių, naujų argumentų ar motyvų, kodėl nuosprendis būtų neteisėtas, naikintinas ar keistinas. Tiek paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios M. Č. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. M. Č. nustatytas 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai ir asmenybei, teisinio pagrindo trumpinti šį terminą nėra. Trumpesnio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus bei kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi M. Č. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

6. M. Č. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą.

7. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo M. Č. nustatytu 2 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

9. Nagrinėjamu atveju, įvertinus M. Č. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes – M. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su vienu pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam pirmuoju pūtimu nustatytas 1,64 promilės girtumas, o antruoju – 1,69 promilės girtumas, ir atsitrenkė į kitą automobilį, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, jo asmenybę, t.y. tai, kad jis neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, 3 kartus baustas administracine tvarka, tačiau baudas yra sumokėjęs, niekuomet iki tol nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitose neregistruotas, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai, todėl pagrindo jį švelninti nėra.

10. Tai, jog M. Č. teisė vairuoti reikalinga vykdant darbines funkcijas (važinėjimui į objektus), nėra priežastimi trumpinti nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl turimų pareigų yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusikalstamų veikų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju M. Č. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl dabar turi prisiimti dėl to jam kylančias neigiamas pasekmes. Taip pat, minėtų teismo išvadų nekeičia ir tai, kad M. Č. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir jam susirasti kitą darbą bus sudėtinga.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas M. Č. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – jog jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė