- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-312/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MV-INVESTICIJA“
- Ieškovas
- Vokietijos draudimo kompanijos „Allianz“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MV-INVESTICIJA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6050-640/2011 pagal ieškovo Vokietijos draudimo kompanijos „Allianz“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vokietijos draudimo kompanija „Allianz“ ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „MV-INVESTICIJA“ CK 4.96 straipsnio ir Vokietijos civilinio kodekso 935 bei 985 straipsnių pagrindais, prašė: 1) išreikalauti iš atsakovo automobilį BMW X5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas kėbulo numeris 5UXFF03539LJ96235, tikrasis kėbulo numeris – WBBAFF41030LI41512; toliau – Automobilis, ginčo automobilis) ir perduoti jį teisėtam savininkui, t. y. ieškovui; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-4 l.).
Nurodė, kad ginčo automobilio, kuris nuo 2010 m. balandžio 20 d. buvo ieškomas Vokietijoje, kaip pagrobtas, įgijėjas ir neteisėtas valdytojas yra atsakovas, o teisėtas jo savininkas – ieškovas. Pasak ieškovo, pagal Vokietijos civilinio kodekso 935 bei 985 straipsnius, daikto savininkas turi teisę išreikalauti daiktą net ir iš sąžiningo įgijėjo, jei daiktas iš savininko buvo pavogtas, todėl Automobilis grąžintinas ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė jį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei prieštaraujantį teisingumo, sąžiningumo ir geros moralės papročiams (1 b. t., 27-29 l.). Nurodė, kad pirmasis ginčo automobilio savininkas Lietuvoje jį įsigijo 2010 gegužės pabaigoje, Lenkijoje, vėliau šį automobilį įsigijo atsakovas, kuris, pirkdamas Automobilį, nežinojo ir negalėjo įtarti, jog ginčo automobilis yra vogtas, o jo pardavėjo Lenkijoje surasti nepavyko. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai tiesiogiai neįrodo jo nuosavybės teisės į Automobilį, todėl ieškovas neturi teisės išreikalauti šio automobilio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu patenkino ieškinį – nusprendė išreikalauti iš atsakovo ginčo automobilį ir perduoti jį teisėtam savininkui – ieškovui; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4 680 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 b. t., 240-242 l.).
Nurodė, kad, ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK NTV) Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyrius 2010 m. lapkričio 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl ginčo automobilio identifikavimo numerio (VIN) suklastojimo, kurio metu buvo nustatyta, jog paminėto automobilio identifikavimo numeris yra pakeistas, perkalant atskirus identifikavimo numerio simbolius, o Vokietijoje 2010 m. balandžio 20 d. buvo paskelbta paieška šio Automobilio, kurio vagystė buvo įvykdyta Vokietijoje, vagystės metu jo savininke buvo kompanija „Serabag-Gesellschaft fur Projektentwicklung, Baubetreuung U.Bauausfuhr. MBH“, tačiau ieškovas, kaip draudikas, išmokėjo nurodytai kompanijai draudimo išmoką už Automobilį, todėl pagal Vokietijos įstatymus ieškovas šiuo metu yra teisėtas Automobilio savininkas.
Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų neteisėtais veiksmais įsigijęs ginčo automobilį, todėl jis pripažintinas sąžiningu daikto įgijėju.
Pasak teismo, nagrinėjamu atveju Automobilis buvo pavogtas Vokietijoje, todėl, nustatant, ar ieškovas laikytinas teisėtu daikto savininku ir turi teisę reikalauti Automobilio, taikytina Vokietijos teisė, pagal kurią daikto savininkas turi teisę išreikalauti daiktą net ir iš sąžiningo įgijėjo, jei daiktas buvo iš savininko pavogtas (Vokietijos civilinio kodekso 935, 985 str.), be to, tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 1 dalyje. Pasak teismo, aplinkybę, kad ieškovas yra teisėtas automobilio savininkas, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios matyti, jog ieškovas išmokėjo draudimo išmoką automobilio savininkui, iš kurio automobilis buvo pavogtas, ir tokiu būdu tapo automobilio savininku.
Teismas nurodė, jog nors atsakovas pripažintinas sąžiningu įgijėju, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytą, šioje byloje nustatytu atveju (kuomet automobilis buvo pavogtas) ginčo automobilis išreikalautinas ieškovo naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „MV-INVESTICIJA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti (2 b. t., 4-11 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo pateikti dokumentai netinkamai išversti į lietuvių kalbą, dėl ko ieškovo faktinis pavadinimas, nurodytas įmonės anspaude („Draudimo bendrovė „Allianz“), neatitinka ieškinyje ir teismo sprendime nurodyto ieškovo pavadinimo („Vokietijos draudimo kompanija „Allianz“). Taigi teismas priėmė neegzistuojančio juridinio asmens atstovo ieškinį ir jį patenkino.
2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškinys buvo paduotas neįgalioto asmens, kadangi „CAR-EXPRESS-SERVICE POLSKA“, M. C. ir J. B. negali būti ieškovo atstovais ir veikti jo interesais, taip pat suteikti įgaliojimus advokatams atstovauti ieškovą (CPK 55-56 str., 57 str. 2, 4 d., 59 str. 2 d.; redakcija, galiojusi iki 2011-10-01). Teismas privalėjo ištirti nurodytų asmenų pateiktus įgaliojimus bei jų turinį ir, atsižvelgęs į paminėtus neatitikimus, bei nustatęs, kad ieškinį pareiškė neįgaliotas asmuo, ieškinį palikti nenagrinėtą.
3. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo automobilis jam priklauso nuosavybės teise, taip pat įrodymų apie draudimo santykius tarp ieškovo ir „Serabag – Gesellschaft fur Projektentwicklung, Baubetreuung“ bei išmokėtą draudimo išmoką už ginčo automobilį, todėl Automobilis negalėjo būti išreikalautas iš atsakovo (CK 4.96 str. 1 d.). Kartu su ieškiniu pateikta nuosavybės deklaracija, pasirašyta tik ieškovo darbuotojo ir nepatvirtinta Automobilio savininko parašu bei antspaudu, nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisės į ginčo automobilį.
4. Pagal bylos įrodymus, neįrodyta, kad Automobilis buvo pavogtas ar perleistas be jo savininko žinios ir sutikimo. Priešingai, iš ikiteisminio tyrimo bylos nuorašo matyti, kad Automobilis iš jo savininko nebuvo pavogtas, t. y. savininkas nenustojo valdyti automobilio prieš savo valią, o pardavė jį, susitaręs su kitu asmeniu, kuris pateikė savojo automobilio registracijos liudijimą ir valstybinį numerį. Todėl teismas neturėjo pagrindo patenkinti ieškinio CK 4.96 straipsnio 1 dalies ir Vokietijos civilinio kodekso 935 bei 985 straipsnių pagrindu.
5. Teismas, nustatęs, kad atsakovas įsigijo ginčo automobilį iš S. M., kuri 2010 m. gegužės 29 d. įsigijo šį automobilį iš fizinio asmens D. G. (D. G.) privalėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje S. M. ir D. G., kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, nes skundžiamo teismo sprendimo pagrindu atsirado teisė reikalauti iš paminėtų asmenų apmokėjimo už parduotą automobilį atlyginimo. Taigi teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl toks sprendimas panaikintinas, kaip absoliučiai negaliojantis (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą (2 b. t., 22-30 l.). Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog ginčo automobilio teisėtas savininkas yra ieškovas – draudimo kompanija, išmokėjusi buvusiam Automobilio savininkui „Serabag – Gesellschaft fur Projektentwicklung, Baubetreuung“ draudimo išmoką už pavogtą Automobilį. Pažymi, kad netgi tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieškovo pateikti įrodymai tiesiogiai nepagrindžia jo nuosavybės teisės į ginčo automobilį, byloje esantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, todėl įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti, jog labiau tikėtina, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į šį automobilį. Ieškovo teigimu, byloje pateikti įgaliojimai, automobilio nuosavybės deklaracija su parašais, antspaudais, notaro patvirtinimais, apostilėmis bei prie ieškinio pridėtas susitarimas dėl teisinės pagalbos su advokatu paneigia apelianto teiginius dėl netinkamo ieškovo atstovavimo. Pasak ieškovo, jei teismas bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai, tinkamai pritaikydamas materialinės teisės normas, ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs įrodymus ir padaręs teisingas išvadas, tačiau padarė neesminį proceso teisės normų pažeidimą, toks teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas (CPK 346 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.).
Pagal įstatymą, teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 14 str. 3 d., 266 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų, todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012).
Pagal CK 4.95 straipsnį, savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas (CK 4.96 str. 1 d.).
CK 6.322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu trečiasis asmuo iki pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymo atsiradusiu pagrindu pareiškia pirkėjui ieškinį dėl daikto paėmimo, tai pirkėjas privalo patraukti pardavėją dalyvauti byloje, o pardavėjas privalo įstoti į bylą pirkėjo pusėje. CK 6.323 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, priteisia iš pirkėjo, pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, jog pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą ir nusprendė išreikalauti iš atsakovo ginčo automobilį, kuris, ieškovo teigimu, pagal Vokietijos teisės normas jam priklauso nuosavybės teise, kaip draudikui, išmokėjusiam buvusiam ginčo automobilio savininkui „Serabag-Gesellschaft fur Projektentwicklung, Baubetreuung U.Bauausfuhr. MBH“ draudimo išmoką už Vokietijoje pavogtą Automobilį.
Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities VPK NTV Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriuje 2010 m. lapkričio 5 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01627-10 metu buvo nustatyta, jog ginčo automobilio identifikavimo numeris (VIN) yra pakeistas, perkalant atskirus šio numerio simbolius (originalus identifikavimo numeris buvo: WBAFF41030L141512, dabartinis identifikavimo numeris: 5UXFF03539LJ96235), o automobilis BMW X5, kurio identifikavimo numeris WBAFF41030L141512, ieškomas Vokietijos Federacinės Respublikos dėl jo pagrobimo nuo 2010 m. balandžio 20 d. (1 b. t., 40-41, 63-65, 10, 122 l.). Be to, nustatyta, jog atsakovas UAB „MV-Investicija“ Automobilį įsigijo iš S. M. pagal 2010 m. rugsėjo 21 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, o S. M. ginčo automobilį įsigijo iš D. G. 2010 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (1 b. t., 104, 118-119 l.).
Iš aukščiau nurodyto matyti, kad teismui pripažinus, jog atsakovas UAB „MV-Investicija“ yra neteisėtas ginčo automobilio, kuris iš jo savininko buvo Vokietijoje pagrobtas, valdytojas (nepaisant to, jog atsakovas – sąžiningas nurodyto automobilio įgijėjas), ir nusprendus išreikalauti ginčo automobilį iš atsakovo ieškovo naudai pagal CK 4.96 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovas įgytų CK 6.323 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimo teisę į asmenį, pardavusį atsakovui ginčo automobilį, t. y. S. M., kuri tokią teisę įgytų į jai Automobilį pardavusį asmenį (D. G.), tačiau paminėti asmenys (S. M. ir D. G.) nedalyvavo, nagrinėjant bylą, o teismas nesprendė klausimo dėl šių asmenų dalyvavimo nagrinėjamoje byloje (CK 6.322 str. 1 d.; CPK 47 str., 230 str. 1 d.).
Be to, pažymėtina, kad pagal Kasacinio teismo praktiką, teisę pareikšti vindikacinį ieškinį turi faktiškai nevaldantis daikto savininkas, todėl viena iš sąlygų vindikacijai taikyti – nustatymas fakto, kad asmuo, pareiškęs vindikacinį ieškinį, yra ginčo daikto savininkas, kuris prarado daikto valdymo teisę, o, nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nebūtų teisinio pagrindo taikyti vindikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas į bylą pateikė „Nuosavybės deklaraciją“, tačiau nei civilinėje byloje, nei prie jos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra įrodymų, kad ieškovas ir buvęs Automobilio savininkas „Serabag-Gesellschaft fur Projektentwicklung, Baubetreuung U.Bauausfuhr. MBH“ buvo sudarę draudimo sutartį, pagal kurią, pagrobus ginčo automobilį, ieškovas būtų išmokėjęs nurodytai įmonei draudimo išmoką, taip pat nėra ir įrodymų, jog pagal Vokietijos teisę, draudimo kompanija (draudikas), išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, šiuo atveju įgijo nuosavybės teisę į nurodytą Automobilį, o apygardos teismas nepareikalavo nurodytų duomenų iš ieškovo (CPK 160 str. 1 d. 5-6 p.; 179 str.).
Dėl pasakyto yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų tiesių ir pareigų, be to, neatskleidė bylos esmės, ir bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl panaikintinas apygardos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.