Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2011-10-03 · Byla Nr. N-575-2006-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
N-575-2006-11
Teisminio proceso Nr.
4-64-3-00266-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2006/2011Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00266-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas pripažino M. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 75 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. balandžio 17 d., 17.58 val., ties Tilžės g. 149 namu, Šiauliuose, pastatė transporto priemonę kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) zonoje.

Šalies argumentai

M. S. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Skundą motyvavo tuo, jog jo automobilis buvo pažymėtas neįgaliojo ženklu, todėl buvo nubaustas nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir panaikinti skirtą nuobaudą. Nurodo, jog vaizdo kameros užfiksavo transporto priemonę tik iš priekinio dešinio šono. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad transporto priemonė turi būti paženklinta iš priekio dešinėje viršuje ir gale kairėje apačioje. Todėl, apelianto nuomone, jo transporto priemonė buvo netinkamai paženklinta. Tačiau vaizdo kameros neturėjo techninių galimybių nufilmuoti automobilio iš galo stovinčio po draudžiamu ženklu. Atkreipia dėmesį, kad net policijos pateiktoje filmuotoje medžiagoje kairiajame priekinio lango kampe neryškiai matomas ženklas „Neįgalusis“. Byloje pateiktoje automobilio priekinio stiklo nuotraukoje šis ženklas aiškiai matyti, tokiu pačiu buvo paženklintas ir automobilio galinis langas. Teigia, jog pareigūnams pateikus neįgaliojo pažymėjimą, jie ėmė aiškinti, jog nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. galioja nauja tvarka, pagal kurią šia KET lengvata gali naudotis tik neįgalieji, kuriems nustatytas darbingumo lygis neviršija 25 procentų, o M. S. darbingumas siekia 30 procentų. Tačiau pareigūnai neatsižvelgė į tai, kad įvykis buvo 2010 m. balandžio 17 d., o pakeitimai įsigaliojo tik 2010 m. rugpjūčio 10 d. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurių nenurodė teismo posėdžio dalyviai, t. y. teismas nurodė, jog už automobilio lango buvo užkištas Neįgaliojo pažymėjimas, kadangi posėdžio metu buvo kalbama apie tai, kad buvo užkištas „Neįgaliojo“ ženklas. Be to, niekas nekalbėjo ir apie tai, kad M. S. pripažino pažeidimą – priešingai, jis pažeidimą ginčijo. Tačiau teisėja neleido jam susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu. Taip pat nurodo, jog teismas nekvietė jo nurodytos liudytojos M. K., galėjusios patvirtinti faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

M. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) zonoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai teigia, jog jo automobilis buvo paženklintas ženklu „Neįgalusis“.

Formuluojant M. S. kaltinimą nutarime nurodyta, jog asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, kuriame teigiama, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Taip pat nurodyta, jog apeliantas pažeidė kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad šio ženklo paaiškinime yra nurodyta, jog jis negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklių 4 priedo 10 punkte nurodyta, jog transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą. Iš byloje esančio M. S. neįgaliojo pažymėjimo (b. l. 4) matyti, jog asmuo yra neįgalus, o pateikta nuotrauka (b. l. 5) patvirtina, jog jam išduotas skiriamasis ženklas „Neįgalusis“. Šias apelianto nurodomas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nepateikta. Tuo tarpu byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 14) yra neinformatyvus. Jame vaizdas yra sufokusuotas į automobilių valstybinius numerius, gatvės pavadinimą ir numerį. Tuo tarpu M. S. vairuoto automobilio priekinis stiklas nufilmuotas iš dešinės pusės, galinis stiklas apskritai neužfiksuotas. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 4 priedo 10 punkte, priešingai nei teismo posėdžio metu teigė Institucijos atstovas, nėra numatyta jokių reikalavimų, kurioje vietoje turėtų būti pritvirtintas neįgaliojo ženklas. Kita vertus, net nustačius, jog skiriamasis ženklas pritvirtintas netinkamai, asmuo galėtų būti traukiamas atsakomybėn už šio reikalavimo netinkamą įgyvendinimą, bet ne už stovėjimo taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu iš fragmentiškai užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad kažkas padėta ant panelės M. S. automobilio priekinio stiklo kairiajame kampe. Nesant aiškiai užfiksuoto vaizdo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaneigta apelianto keliama versija, jog ten buvo būtent ženklas „Neįgalusis“. Šios versijos asmuo laikosi nuosekliai, nuo pat nutarimo surašymo momento (b. l. 3).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybes daro išvadą, kad visos įrodinėjimo galimybės yra išsemtos, surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, nėra įmanoma. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog M. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nenustačius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Įvertinusi priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nebepasisakys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas