Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, turi neįgalumą, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 19.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia, po vieną kartą sudavė ramentu savo artimam giminaičiui - sesei R. V. į galvą ir kairį petį, padarydamas jai kairės akiduobės srities minkštųjų audinių sumušimą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva bei kairio peties srities minkštųjų audinių sumišimą su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, dėl ko, dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusiajai sveikata sutriko ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui, taip padarė R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-08-26 atvažiavo sesuo sutvarkyti mamą. Tarp jų kilo ginčas dėl mamos priežiūros. Ginčas vyko tiek mamos kambaryje, tiek koridoriuje. Sesuo buvo su ramentais, nes jai buvo lūžusi koja. Ji ramentu jam baksnojo į nugarą, jis atėmė iš jos ramentą, atstūmė ją ir sudavė į akį bei į petį. Visko neprisimena, nes buvo daug emocijų. Turi neįgalumą, nustatytas 65 procentų nedarbingumas. Gyvena vienas, nes žmona mirusi, o po įvykio sesuo pasiėmė mamą. Nurodė, jog gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, su 1 000 eurų civiliniu ieškiniu sutinka, taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2020-08-26 atvyko pas mamą į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo sutvarkyti mamos higienos reikalus, ją numaudyti. Prieš tai kurį laiką mamos nelankė, nes buvo lūžusi koja. Atvažiavo su ramentais, padėjo mamai nusiprausti, pervilko patalynę. Brolis visą tą laiką demonstratyviai sėdėjo svetainėje ir rodė, kad pyksta. Ji pasėdėjo su mama, pakalbėjo. Išėjo į koridorių ir tada brolis ją užsipuolė, kodėl dabar nepasiima mamos. Jau buvo nusprendusi pasiimti mamą pas save, bet kol gijo koja, dar neėmė. Pradėjo ginčytis, tada mama pasakė, kad mes nesipyktų. E. P. užsipuolė mamą, šaukė ant jos, visaip vadino, smarkiai gestikuliavo. Ji šaukė jį, kad pastarasis nusiramintų, bet jis nekreipė dėmesio. Tada dešiniu ramentu bakstelėjo jam į nugarą. Brolis iš karto atsisuko, ji dar nebuvo spėjusi nuleisti ramento, jis ištraukė ramentą iš rankos, juo kirto per galvą ir per petį. Iškrito ir kitas ramentas. Įsitvėrė į slankiojančias duris, kad nenukristų, o brolis tampė, grasino numesti nuo laiptų, šaukė, visaip vadino. Paskambino bendru pagalbos numeriu ir išsikvietė policiją. Palaiko savo civilinį ieškinį. Nurodė, jog su broliu susitaikė, prašo patvirtinti susitaikymo protokolą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno AVPK Kėdainių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34327-20 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. (1 t., b. l. 1-11)

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji R. V. pranešė, jog prieš ją smurtavo brolis E. P.. (1 t., b. l. 15-24)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas ramentas, kuriuo buvo suduoti smūgiai. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, nufotografuota (1 t., b. l. 29-36).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas garso įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokole nurodyta, kad moteris, prisistačiusi R. V., kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), paaiškindama, kad brolis jai ramentu trenkė per galvą (1 t. b. l. 49-51).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog iš garso ir vaizdo įrašo apžiūros matyti, kad įvykio vietoje buvo filmuojama R. V. ir įtariamasis E. P.. R. V. nurodė, kad E. P. jai sudavė ramentu į galvą (1 t. b. l. 53-55).

2020-08-26 alkoholio kiekio matuokliu patikrintas E. P. ir R. V. blaivumai - nustatytas abiems 0,00 prom. blaivumas (1 t. b. l. 60-61).

Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-26 apie 13 val. 00 min., ji atvyko į (duomenys neskelbtini), pas savo motiną - E. P.. Su motina kartu gyvena jos brolis - E. P.. Apie 19 val. 00 min., ji susiruošė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į motinos kambarį su ja atsisveikinti. Į kambarį atėjo ir namuose buvęs brolis E. P.. Tuo momentu, kai brolis atėjo į motinos kambarį, ji išėjo į koridorių ir ten stovėjo. Brolis pradėjo ant jos ir motinos garsiai šaukti. Ji stovėjo koridoriuje, savo abiejose rankose laikė ramentus. Su dešinės rankos ramentu nestipriai, nenorėdama sukelti broliui fizinio skausmo, o tik norėdama atkreipti į save jo dėmesį, bakstelėjo jam vieną kartą į nugarą. Jis atsisuko į ją ir kol ji nespėjo pristatyti savo rankose laikyto ramento ant grindų, jis rankomis griebė už ramento, jį atėmė ir juo jai sudavė į galvą, kairę pusę. Taip pat jis ramentu sudavė jai dar vieną kartą į kairės pusės petį. Iš viso E. paėmęs ramentą į savo ranką, jai sudavė du kartus. Jai skaudėjo, sudavimo metu juto fizinį skausmą. Kadangi stipriai susijaudino ir sunkiai vaikščiojo, ji bijodama neišlaikyti pusiausvyros, rankomis griebė susilaikyti už šalia esančių stumdomų durų. Brolis numetė rankoje laikyta ramentą ant žemės ir suėmęs savo rankomis jai už marškinėlių, ją bandė nustumti nuo antro aukšto laiptų, tačiau jam to padaryti nepavyko, kadangi buvo įsitvėrusi į duris. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbą, medikai ją apžiūrėjo. Kai ji lankėsi pas teismo medicinos ekspertą kitą darbo dieną po įvykio, teismo medicinos ekspertas ją apžiūrėjo ir paklausė ar sužalojimai padaryti tik ant veido, kairės pusės. Ji atsakė, kad taip. Po to grįžusi į namus, pastebėjo, kad ant kairės rankos peties yra kraujosruva, kurios prieš tai nematė (1 t. b. l. 74-77, 78-81).

Specialisto išvadoje Nr. G 2073/2020 (02) nurodyta, kad R. V. nustatyta kraujosruva kairio smilkinio srityje ir kairės akies viršutiniame voke, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 94).???

Specialisto išvadoje Nr. G 2117/2020 (02) nurodyta, kad R. V. padarytas kairės akiduobės srityje minkštųjų audinių sumušimas su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva bei kairio peties srities minkštųjų audinių sumušimas su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l.107-108).

Specialisto išvadoje Nr. pG 2644/2020 (02), nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės veido pusės sumušimo. Kairio peties srities sužalojimas vertinant atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 112-114).

Liudytoja policijos pareigūnė - E. R. parodė, kad apie 19 val. 20 min., pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pasitiko vyras, prisistatęs E. P.. Nuėjus į namus, sutiko pranešėją – R. V.. R. V. jai paaiškino, kad atvyko pas savo senyvo amžiaus motiną iš (duomenys neskelbtini).. Moteris parodė, kad taip pat namuose su motina gyvena jos brolis E. P.. Tą dieną, kai ji buvo atvykusi aplankyti motinos, brolis atėjo į motinos kambarį ir pastarajai prieš veidą pradėjo rodyti špygas, kodėl jis taip darė nenurodė. Kadangi pranešėjai yra lūžusi koja, ji vaikšto su ramentais. Moteris toliau aiškino, kad ji ramentu nestipriai dūrė broliui į nugarą, kad šis nustotų rėkti ant motino. Tada tarp jos ir brolio kilo žodinis konfliktas. Brolis atsisuko į ją, suėmė ramentą į savo rankas ir juo sudavė jai į galvą. Sudavimo metu moteris teigė, kad jautė fizinį skausmą. Po to, kaip aiškino moteris, jis norėjo ją nustumti nuo laiptų. Bendraujant su R. V. ant jos galvos virš kairio antakio buvo matomas guzas ir kraujosruva. Paklausus jos ar šis sužalojimas atsirado po to kai brolis jai sudavė ramentu, ji atsakė, kad taip. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, E. P. neigė, kad sužalojo seserį. Abiem buvo nustatytas blaivumas (1 t. b. l. 119-122).

Liudytoja policijos pareigūnė - A. V. parodė, kad 2020-08-31 ji dirbo nuo 08 val. 00 min. iki 20 val. 00 min., kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V. M.. Po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, neatsimena, galėjo būti apie 15 val. 00 min., jai paskambino į mobilųjį telefoną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja D. S. ir pasakė, kad reikia suteikti socialinę pagalbą moteriai. Nuvykus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatą, ją pasitiko moteris, kokie jos anketiniai duomenys ji nežino. Moteris paaiškino, kad jaučiasi nesaugiai važiuodama pas savo brolį, kuris prieš ją prieš kelias dienas naudojo fizinį smurtą, adresu (duomenys neskelbtini)., todėl paprašė jų ją palydėti iki namų minėtu adresu. Moteris minėjo jai, kad reikia iš šių namų pasiimti savo senyvo amžiaus motinos dokumentus ir būtinus jos priežiūrai daiktus. Moteris buvo su ramentais rankose, ėjo šlubuodama į savo vairuojamą automobilį, ant jos veido matėsi kraujosruva, tačiau kurioje tiksliai vietoje, pasakyti negali. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), moterį pasitiko vyras, iš kurios pasakojimo suprato, kad tai jos brolis. Visi kartu įėjo į namus ir moteris iš namų pasiėmė jai reikiamus motinos dokumentus ir daiktus. Kadangi daiktai buvo sudėti į didelę sportinį krepšį, kolega V. M. padėjo jai nešti krepšį iš namų iki automobilio, nes jai tai daryti su ramentais rankose buvo sunku. Moteris pasiėmusi reikiamus daiktus išėjo iš namo ir išvažiavo su savo vairuojamu automobiliu. Su moterimi apie jos sveikatos būklę nieko nešnekėjo ir ji nieko nepasakojo apie savo sveikatą (1 t. b. l. 126-130).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. P., dėl menkavertės priežasties kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė ramentu į galvą ir kairį petį nukentėjusiajai, taip padarydamas R. V. kairės akiduobės srities minkštųjų audinių sumušimą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva bei kairio peties srities minkštųjų audinių sumišimą su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, tai yra sužalojimus atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra brolis ir sesuo tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis (BK 11 straipsnis), neteistas (1 tomas, b. l. 176), administracine tvarka nebaustas, nedirba, turi neįgalumą (2 t., b. l. 76, 77-78). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiąja, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamajam E. P. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus į saugumą nuo brolio galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas b. l. 42-47). Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas teismui susitarimas, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kaltinamasis E. P. įsipareigojo atlyginti 1 000,00 eurų nukentėjusiajai neturtinės žalos iki 2021 m. balandžio 1 d., todėl teismas tvirtina tokį šalių susitarimą.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b. l. 167-168).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai buvo suteikta teisinė pagalba, ją atstovavo advokato padėjėja D. M., dalyvavo procesinių veiksmų atlikime, ruošė civilinį ieškinį ir pagal pateiktą kvitą šių paslaugų kaina 300,00 eurų, kurias apmokėjo nukentėjusioji ir prašo priteisti iš kaltinamojo (1 t., b. l. 73, 2 t. b. l. 74). Kaltinamasis su bylinėjimosi išlaidomis sutiko. Kaltinamasis E. P. nors turi neįgalumą, nedirba, tačiau gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, gauna žemės nuomos mokestį, jam nebuvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jo padėtis nėra labai sunki, atstovavimo patirtos išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 10,74 Eur), priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

E. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu E. P. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2021-03-08 pateiktą teismui susitarimą dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje: kaltinamasis E. P. įsipareigoja atlyginti 1 000,00 eurų (vieną tūkstantį eurų) nukentėjusiajai R. V. neturtinės žalos iki 2021 m. balandžio 1 dienos.

Priteisti iš E. P. proceso (pašto) išlaidų – 10,74 Eur (dešimt eurų 74 centus) valstybės naudai.

Priteisti iš E. P. 300,00 eurų (tris šimtus eurų) nukentėjusiajai R. V. teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti E. P.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.