Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. sausio 21 d. eksperto procedūros), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 26 d. eksperto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. birželio 23 d. eksperto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. liepos 25 d. eksperto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. eksperto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 19 d. eksperto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 10 d. eksperto procedūros), pritaikius 54 straipsnio 3 dalį – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. sausio 21 d. eksperto procedūros), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. sausio 21 d. eksperto procedūros) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 26 d. eksperto procedūros), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gegužės 26 d. eksperto procedūros) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. birželio 23 d. eksperto procedūros), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. birželio 23 d. eksperto procedūros) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. liepos 25 d. eksperto procedūros), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. liepos 25 d. eksperto procedūros) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. eksperto procedūros), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. eksperto procedūros) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 19 d. eksperto procedūros), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 19 d. eksperto procedūros) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 200 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 10 d. eksperto procedūros), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 10 d. eksperto procedūros) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir BK 66 straipsniu, V. S. į paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2008 m. sausio 21 d. iki 2008 m. vasario 6 d., kuris prilyginamas 34 MGL (4 420 Lt) dydžio baudai ir šia suma sumažino V. S. paskirtos galutinės bausmės dydį.

Iš nuteistųjų S. B. ir V. S. solidariai valstybės naudai priteista 324 101 Lt padarytai žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2008 m. sausio 22 d. kratos metu paimtas iš UAB „D“, esančios (duomenys neskelbtini) rajone, dokumentų kopijas; 2008 m. sausio 28 d. UAB „G“ pateiktus CD su vaizdo įrašu; 2008 m. vasario 1 d. CD su išklotinėmis; 2008 m. vasario 4 d. CD su išklotinėmis; 2008 m. vasario 4 d. LRT pateiktus CD, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B., būdamas UAB „D“ direktoriumi, veikdamas kartu su V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi V. S., turėdamas tikslą neišvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes – aukso luitus ir juvelyrinius dirbinius iš aukso, 2008 m. sausio 12 d. apie 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „P“ muitinės tarpininkę L. G. su prašymu įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus: 2008 m. sausio 10 d. sąskaitą Nr. 023, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serija L Nr. 001903 kopiją, o taip pat dėžutę 20x20 cm dydžio, kurioje buvo trys aukso luitai po 1 kg, nurodydamas siuntėją – UAB „D“, (duomenys neskelbtini), gavėją – „G“ (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. L. G. pagal S. B. pateiktus duomenis bei užpildytą eksporto deklaraciją ir kitus dokumentus apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), pateikė V. teritorinės muitinės krovinių posto „P“ inspektorei A. Š., kuri deklaracijai suteikė numerį – 8VR50100534, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, užplombavo dvejomis plombomis dėžutę su aukso lydiniais, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 08LTVR50002044D955 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso lydinius atidavė L. G., o ši – S. B.

S. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. sausio 21 d., 08 val. 51 min. iš telefono Nr. XXXXX paskambino V. S. į jo telefoną Nr. XXXXX ir 34 sekundes trukusio pokalbio metu sužinojęs, kad šis pagal iš anksto nustatytą grafiką 2008 m. sausio 21 d. nuo 09 val. 45 min. dirbs poste ir pagal ankstesnį išankstinį susitarimą galės fiktyviai užbaigti muitinės eksporto procedūrą realiai neišvežamam kroviniui, apie 17 val. 00 min. atvyko į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį, esantį V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S. ir perdavė jam eksporto dokumentus,. y. deklaracijas MRN Nr. 08LTVR50002044D955 (2008 m. sausio 12 d.), Nr. 08ITQGL010000049E5 (2008 m. sausio 11 d.) ir Nr. 1635 (2007 m. gruodžio 20 d.) pagal kurias, prekės – 3 kg aukso luitai (999,9 praba) už 214 074 Lt, 5,365 kg juvelyrinių dirbinių iš aukso ir 0,7057 kg juvelyrinių dirbinių už 319 693 Lt, iš viso 9,0707 kg, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 533 767 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu Nr. XX, K – M, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, V. S. nepateikė ir tokiu būdu jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą.

Po to V. S., būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi ir piktnaudžiaudamas tarnyba, iš anksto iki 2008 m. sausio 21 d. pažadėjęs padėjo S. B. paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, įformindamas realiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neišvežamų prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, eksporto procedūrą, į elektroninę eksporto kontrolės sistemą ECS ir elektroninį žurnalą įvedė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos keleiviniu traukiniu K – M Nr. XX, tokiu būdu patvirtindamas aukščiau nurodytų eksporto procedūrų užbaigimą. S. B., tą pačią dieną, 18 val. 00 min., norėdamas įsitikinti, ar V. S. neiškilo kliūčių įvykdyti išankstinį susitarimą, iš telefono Nr. XXXXX paskambino V. S. į jo telefoną Nr. XXXXX ir 10 sekundžių trukusio pokalbio metu V. S. pranešė, kad traukinys 17 val. 48 min. išvyko iš V. geležinkelio stoties ir eksporto procedūra yra užbaigta. Dėl to valstybei nebuvo sumokėta 6 608 Lt muito ir 48 767 Lt PVM bei padaryta 55 375 Lt žala.

Tokiu būdu, S. B., padedant V. S., neteisėtai neišvežė nurodytų prekių iš Lietuvos Respublikos.

Taip pat, S. B., būdamas UAB „D“ direktoriumi, padedant V. S., Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojui – V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto vyresniajam inspektoriui, piktnaudžiaujant tarnyba ir slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei iš anksto tai pažadėjus, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2007 m. lapkričio 10 d., V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 16 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, sudarė 1 310 856 Lt ir kurie pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, nesumokėdamas 32 771 Lt muito ir 235 955 Lt PVM, tokiu būdu padarė valstybei 268 726 Lt žalą, t. y. 2007 m. gegužės 25 d., nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), S. B. kreipėsi į UAB „P“ muitinės tarpininkę L. G. su prašymu įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus: 2007 m. gegužės 25 d. sąskaitą Nr. 012, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją bei nurodydamas siuntėją – UAB „D“ (duomenys neskelbtini), gavėją – „G“ (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkė L. G. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pateikė V. teritorinės muitinės krovinių posto „P“ inspektorei B. K., kuri deklaracijai suteikė numerį – 7VR50113638, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė L. G., o ši – S. B.

S. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. gegužės 26 d. nenustatytu laiku atvyko į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį K., esantį (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 167 288 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir tokiu būdu jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą.

V. S. iš S. B. priėmė nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 4 182 Lt muito, 30 112 Lt PVM ir buvo padaryta 34 294 Lt žala.

Taip pat, S. B. 2007 m. birželio 21 d., nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „P“ muitinės tarpininką K. B. su prašymu įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jam dokumentus: 2007 m. birželio 20 d. sąskaitą Nr. 017, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją – UAB „D“, (duomenys neskelbtini), gavėją – „G“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkas K. B. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pateikė V. teritorinės muitinės krovinių posto „P“ inspektoriui L. S., kuris deklaracijai suteikė numerį – 7VR50116297, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė K. B., o šis – S. B.

S. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. birželio 23 d., nenustatytu laiku, atvyko į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį K., esantį V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 165 734 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir tokiu būdu jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą.

V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 4 143 Lt muito, 29 832 Lt PVM ir padaryta 33 975 Lt žala.

Taip pat, S. B., 2007 m. liepos 25 d., nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „P“ muitinės tarpininką K. B. su prašymu įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jam dokumentus: 2007 m. liepos 24 d. sąskaitą Nr. 018, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją – UAB „D“, (duomenys neskelbtini), gavėją – „G“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkas K. B. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pateikė V. teritorinės muitinės krovinių posto „P“ inspektoriui R. P., kuris deklaracijai suteikė numerį – 7VR50119434, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 07LTVR500020095277 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė K. B., o šis – S. B.

S. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. liepos 25 d., nenustatytu laiku, atvyko į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį K., esantį V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 1 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 57 662 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir tokiu būdu jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą.

V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 1 442 Lt muito, 10 379 Lt PVM ir padaryta 11 821 Lt žala.

Taip pat, S. B., 2007 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „P“ muitinės tarpininkę L. G. su prašymu įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus: 2007 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą Nr. 019, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serija L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją – UAB „D“, (duomenys neskelbtini), gavėją – „G“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkė L. G. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), pateikė V. teritorinės muitinės krovinių posto „P“ inspektoriui A. A., kuris deklaracijai suteikė numerį – 7VR50120847, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 07LTVR50002010BC69 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė L. G., o ši – S. B.

S. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytu laiku, atvyko į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį K., esantį V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 170 914 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir tokiu būdu jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą.

V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 4 273 Lt muito, 30 765 Lt PVM ir padaryta 35 038 Lt žala.

Taip pat, S. B., 2007 m. rugsėjo 19 d., nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „P“ muitinės tarpininkę L. G. su prašymu įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus: 2007 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą Nr. 020, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją – UAB „D“, (duomenys neskelbtini), gavėją – „G“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkė L. G. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), pateikė V. teritorinės muitinės krovinių posto „P“ inspektoriui S. J., kuris deklaracijai suteikė numerį – 7VR50123646, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 07LTVR5000201E6964 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė L. G., o ši – S. B.

S. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugsėjo 19 d., nenustatytu laiku, atvyko į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį K., esantį V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 517 920 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir tokiu būdu jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą.

V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 12 948 Lt muito, 93 226 Lt PVM ir padaryta 106 174 Lt žala.

Taip pat, S. B., 2007 m. lapkričio 9 d., nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į UAB „P“ muitinės tarpininkę L. G. su prašymu įforminti muitinės procedūrą – aukso luitų eksportą, pateikdamas jai dokumentus: 2007 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 022, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją, nurodydamas siuntėją – UAB „D“, (duomenys neskelbtini), gavėją – „G“, (duomenys neskelbtini), ir kad šios prekės bus išvežtos traukiniu. Muitinės tarpininkė L. G. pagal jo pateiktus duomenis užpildytas eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), pateikė V. teritorinės muitinės krovinių posto „P“ inspektoriui L. S., kuris deklaracijai suteikė numerį – 7VR50127980, ECS duomenų bazėje pažymėjo, kad deklaracija pateikta, priimta ir prekės išleistos eksportui, atspausdino deklaracijos Nr. MRN 07LTVR50002030E3F0 du egzempliorius ir visus šiuos dokumentus bei aukso luitus atidavė L. G., o ši – S. B.

S. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 10 d., nenustatytu laiku, atvyko į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį K., esantį V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. S., pagal iš anksto nustatytą grafiką dirbusiu poste, ir perdavė jam eksporto dokumentus, pagal kuriuos prekės – 3 kg aukso luitų (999,9 praba), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 231 338 Lt, neva išvežamos iš Lietuvos Respublikos traukiniu, tačiau pačių prekių, kurios pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, jam nepateikė ir tokiu būdu jų neišvežė iš Lietuvos Respublikos, žinodamas, kad V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu fiktyviai patvirtins eksporto procedūrų užbaigimą.

V. S. priėmė iš S. B. nurodytus eksporto dokumentus, nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, ir elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūros užbaigimą, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 5 783 Lt muito, 41 641 Lt PVM ir padaryta 47 424 Lt žala.

S. B., būdamas UAB „D“ (kodas XXXX, reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2008 m. sausio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „D“ buhalterinę apskaitą, ūkinių operacijų apskaitą tvarkė pagal apskaitos dokumentus, neturinčius visų privalomų rekvizitų, dėl ko negalima buvo iš dalies nustatyti UAB „D“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 16 d. iki 2008 m. sausio 31 d., t. y. S. B. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus iš išorės informacijos vartotojams“, nepateikė tikrinti prekinių vertybių inventorizacijos apyrašų, sandėliuose nuo 2008 m. sausio 31 d. buvusių materialinių vertybių likučių sąrašo, nurodant prekių kainą ir kiekius, nors pagal 2006 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija R-06-01 Nr. 0003, iš S. V. įmonės „R“ (PVM mokėtojo kodas LTXXXX) už 1 400 Lt įsigijo autorinę sandėlio apskaitos programą „V“ (bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, programa užpajamuota kaip nematerialusis turtas).

Taip pat, S. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė ir įformino ūkines operacijas pagal sąskaitas, išrašytas „K“, „M“, OOO „A. K.“, „G L“ ir V. K., tačiau turimos informacijos pagrindu nustatyta, kad „K“ nėra prekių gavėja, prekių nepirko ir jų neimportavo, t. y. prekės nebuvo eksportuotos ir išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. „M“ nėra prekių gavėja, prekių nepirko ir jų neimportavo, prekės nebuvo eksportuotos ir išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. OOO „A. K.“ prekės ir paslaugos nebuvo eksportuotos. Pagal surinktus Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijų duomenis nustatyta, kad prekės „G“ nebuvo eksportuotos. Dėl sandorių su V. K. nustatyta, kad sandoriai vyko pagal kitą išrašytą sąskaitą, negu bendrovės pateikta patikrinimui.

V. S. būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi, piktnaudžiaudamas tarnyba ir slėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus, 2008 m. sausio 21 d. apie 17 val. 00 min., V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje K., adresu (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą grafiką atlikdamas tranzitu vykstančių keleiviniu traukiniu K – M Nr. XX gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, imitavo S. B. realiai nevežamų, bet poste deklaruojamų prekių, t. y. 9,0707 kg aukso luitų ir juvelyrinių dirbinių iš aukso bei juvelyrinių dirbinių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 533 767 Lt, patikrinimą, po ko elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūrų – eksporto deklaracijų MRN Nr. 08LTVR50002044D955, Nr. 08ITQGL010000049E5, Nr. 1635/ 20/12/2007 užbaigimą.

Tokiu būdu V. S. piktnaudžiaudamas tarnyba padėjo S. B. neteisėtai neišvežti šių prekių iš Lietuvos Respublikos ir taip pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso (nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/92) 183 straipsnio nuostatas, kad iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamoms prekėms taikoma muitinės priežiūra, 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Nr. IX-2183) 20 straipsnio 4 punkto 1 papunkčio nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodamas, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos eksporto deklaracijose, nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje. Taip pat, V. S. patvirtindamas, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nesilaikė V. teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303, patvirtinto V. teritorinės muitinės geležinkelio posto (V., K.) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y. neatliko per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo, ir 9.4 punkto reikalavimo, t. y. nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

Šiais veiksmais V. S. diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, taip padarydamas didelę žalą valstybei.

Taip pat, V. S. būdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautoju – V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi, piktnaudžiaudamas tarnyba ir slėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2007 m. lapkričio 10 d., V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje K., adresu (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą grafiką atlikdamas tranzitu vykstančių keleivinių traukinių gabenamų krovinių ir dokumentų tikrinimą, imitavo S. B. realiai nevežamų, bet poste deklaruojamų prekių, t. y. 16 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 1 310 856 Lt, ir kurie pagal eksporto dokumentus turėjo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos, patikrinimą, po ko elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino eksporto procedūrų užbaigimą, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 32 771 Lt muito, 235 955 Lt PVM ir buvo padaryta 268 726 Lt žala.

2007 m. gegužės 26 d., nenustatytu laiku, V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje K., esančiame V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus: deklaraciją Nr. 7VR50113638, 2007 m. gegužės 25 d. sąskaitą Nr. 012, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 167 288 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 4 182 Lt muito, 30 112 Lt PVM ir buvo padaryta 34 294 Lt žala.

2007 m. birželio 23 d., nenustatytu laiku, V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje K., esančiame V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus: deklaraciją Nr. 7VR50116297, 2007 m. birželio 20 d. sąskaitą Nr. 017, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 165 734 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 4 143 Lt muito, 29 832 Lt PVM ir buvo padaryta 33 975 Lt žala.

2007 m. liepos 25 d., nenustatytu laiku, V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje K., esančiame V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus: deklaracijas Nr. 7VR50116297 ir MRN 07LTVR500020095277, 2007 m. liepos 24 d. sąskaitą Nr. 018, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 1 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 57 662 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 1 442 Lt muito, 10 379 Lt PVM ir buvo padaryta 11 821 Lt žala.

2007 m. rugpjūčio 14 d., nenustatytu laiku, V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje K., esančiame V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus: deklaracijas Nr. 7VR50120847 ir MRN 07LTVR50002010BC69, 2007 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą Nr. 019, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 170 914 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 4 273 Lt muito, 30 765 Lt PVM ir buvo padaryta 35 038 Lt žala.

2007 m. rugsėjo 19 d., nenustatytu laiku, V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje K., esančiame V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus: deklaracijas Nr. 7VR50123646 ir MRN 07LTVR5000201E6964, 2007 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą Nr. 020, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 517 920 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 12 948 Lt muito, 93 226 Lt PVM ir buvo padaryta 106 174 Lt žala.

2007 m. lapkričio 10 d., nenustatytu laiku, V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinyje K., esančiame V. geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini), iš S. B. priėmė eksporto dokumentus: deklaracijas Nr. 7VR50127980 ir MRN 07LTVR50002030E3F0, 2007 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 022, Lietuvos prabavimo rūmų leidimo serijos L Nr. 001903 kopiją dėl prekių – 3 kg aukso luitų (999,9 praba), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 231 338 Lt, išvežimo iš Lietuvos Respublikos traukiniu gavėjui „G“, (duomenys neskelbtini), nors pačios prekės jam pateiktos nebuvo, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 5 783 Lt muito, 41 641 Lt PVM ir buvo padaryta 47 424 Lt žala. Po to V. S. elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale elektroniniu būdu patvirtino aukščiau nurodytų eksporto procedūrų užbaigimą.

Tokiu būdu, V. S. piktnaudžiaudamas tarnyba padėjo S. B. neteisėtai neišvežti šių prekių iš Lietuvos Respublikos ir taip pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Bendrijos muitinės kodekso (nustatyto Tarybos reglamentu Nr. 2913/92) 183 straipsnio nuostatas, kad iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamoms prekėms taikoma muitinės priežiūra, 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Nr. IX-2183) 20 straipsnio 4 punkto 1 papunkčio nuostatas, t. y. nevykdė muitų teisės aktų reikalavimų, žinodamas, kad tranzitu gabenamos prekės, nurodytos eksporto deklaracijose, nepateiktos tikrinimui, padarė įrašą elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje, tokiu būdu patvirtindamas, kad prekės išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nesilaikė V. teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto V. teritorinės muitinės geležinkelio posto (V., K.) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 9.1 punkto reikalavimo, t. y. neatliko per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo, ir 9.4 punkto reikalavimo, t. y. nevykdė kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevencijos.

Šiais veiksmais V. S. diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sumenkino muitinės įvaizdį, taip padarydamas didelę žalą valstybei.

Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 200 straipsnio 1 dalį (septyni epizodai) bei išteisinti, neįrodžius, kad padarė šias nusikalstamas veikas.

Apeliantas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį. Pažymi, kad yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių nepadarė. Byloje nėra įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų jo kaltę, o veiksmuose – nusikaltimo sudėties. Nuteistojo S. B. nuomone, byloje surinkti įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, specialistų raštai bei išvados, nepatvirtina muitinės procedūrų pažeidimą ar netinkamą jų vykdymą bei eksportuojamo daikto neišvykimą iš Lietuvos Respublikos.

Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad byloje gauti atsakymai iš Rusijos Federacijos mokesčių federalinės tarnybos, Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros ir Minsko centrinės muitinės nepatvirtina fakto, jog prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Tačiau aplinkybės, kuriomis eksportuojamos prekės buvo vežamos iš Lietuvos Respublikos per Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją tiriamos byloje nebuvo, nors liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, jog eksportuojamas prekes perdavinėjo rusakalbiui Y. Z. ir jo partneriui A. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie šių asmenų paskelbtas paieškas ar pateiktus prašymus dėl teisinės pagalbos.

Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikoje muitinės procedūros tiriamuoju laikotarpiu buvo teisėtos, o tolimesnis jų gabenimas už Lietuvos Respublikos teritorijos, nuo jų (S. B. ir V. S.) nepriklausančių aplinkybių buvo gabenamos neteisėtais būdais. Pasak nuteistojo, neatmetama ir galimybė, kad pasienyje vykdant traukinio patikrinimą, prekę galėjo išmesti iš traukinio ar per tam tikrą laiko tarpą, ją tinkamai paslėpti. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad minėtos prekės Lietuvos Respublikoje nebuvo surastos ir nėra jokių įrodymų ar prielaidų apie jų realizacijos faktus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. teritorinės muitinės pateiktas vyresniojo inspektoriaus V. S. darbo grafikas patvirtina tik tai, jog jis nurodytomis dienomis dirbo, tačiau UAB „D” muitinės procedūras atlikinėjo ir kitomis dienomis. Be to, nuteistasis V. S. dirbo ir kai UAB „D“ neatlikinėjo eksporto procedūrų, todėl apelianto nuomone, tikėtina, kad UAB „D” atsitiktinai pateikdavo deklaracijas V. S.

Nuteistasis S. B. nurodo, kad byloje nebuvo tiriamos aplinkybės ar jis, ar kitas UAB „D“ atstovas prieš eksportuodamas prekes nesusiekdavo su kitais muitinės darbuotojais. Apelianto nuomone, neįžvelgiama nieko neteisėto, jei asmenys kreipiasi į muitinės pareigūną, kuris greitai, tinkamai, teisėtai ir be jokių korupcijos požymių atlieka savo darbą

Pažymi, kad byloje pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės ir jose nurodyti skambučiai nepatvirtina ir/ar nepaneigia nusikaltimų padarymą, kadangi nuteistiesiems nebuvo ir nėra uždrausta skambinti vienas kitam.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teisminio nagrinėjimo praėjo penkeri metai, nepagrįstai nurodė, kad nuteistųjų parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo teisme duotų parodymų.

Nuteistasis V. S. apeliacinius skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, nekaltumo ir proporcingumo principų nuostatas bei vadovaudamasis spėjimais ir prielaidomis, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl jį nuteisė nepagrįstai.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jokių sąsajų su UAB „D“ neturėjo, todėl negali pateikti prekių pakavimo dokumentų, užsakymų, apmokėjimų ir kitos korespondencijos, kuri patvirtintų, jog prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duodami parodymus, jis (V. S.) ir nuteistasis S. B. parodė, jog prekes į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį K., esančiame V. geležinkelio stotyje, pateikė rusakalbis vyras, vardu A. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šio asmens tapatybė nebuvo nustatinėjama.

Apeliantas skunde cituoja Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvadą Nr. (21.26)-84-14 bei specialistės R. V. paaiškinimus duotus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ir pateikia savo nuomone, kad galbūt prekių gavėjai iš Rusijos vykdė verslą ne skaidriai. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos 8 d. gauta medžiaga iš Italijos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtina, jog rašytinės sutartys su UAB „D“ nebuvo sudarytos, prekės tranzitu keliavo per V. oro uostą ir K. geležinkelio postą, o iš ten į Rusijos Federaciją. Be to, prekės buvo pristatytos adresu „G“, (duomenys neskelbtini), o šiai įmonei atstovavo S. B. Pasak apelianto, būtų pašalintos visos abejonės dėl prekių galutinio gavėjo, jei būtų nustatyta, kas apmokėjo Italijos firmai už aukso luitus ir juvelyrinius dirbinius.

V. S. teigia, kad niekada neturėjo tarnybinių reikalų su S. B. ar UAB „D“, jie tik kaip pažįstami kartais susitikdavo ar susiskambindavo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateiktomis telefoninių pokalbių analizėmis. Pasak nuteistojo, šios analizės yra neobjektyvios ir šališkos, pateiktos pasirinktinai, priderinant prie inkriminuojamų veikų laiko.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2009 m. balandžio 8 d. raštu Nr. IN/6711/40/LT/08, kadangi šis raštas prieštarauja BPK nuostatoms, t. y. pateikti duomenys yra žvalgybinio pobūdžio, todėl surinkti pažeidžiant įstatymus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pašalinti abejones ir įstatymo nustatyta tvarka gauti Rusijos Federacijos piliečių A. R. (A. R.), A. B. (A. B.), A. S. (A. S.), A. S. (A. S.), A. Z. (A. Z.) nuotraukas, siekiant atlikti atpažinimus ir apklausas. Taip pat, prašo pateikti Kaliningrado ir Maskvos geležinkelio stoties administracijai užklausą, ar 2008 m. sausio 21 d. nupirktų keleivinių bilietų skaičius atitinka keleivių skaičių, kurie traukiniu K – M Nr. XX, pervažiavo Lietuvos Respublikos – Rusijos Federacijos sieną, K. pasienio poste. Be to, remdamasis V. teritorinės muitinės pareigūno S. B. apklausa, prašo nustatyti ir apklausti šiuo traukiniu važiavusius darbuotojus, t. y. traukinio palydovus ir viršininką.

V. S. nuomone, būtina kreiptis dėl teisinės pagalbos ir nustatyta įstatymų tvarka apklausti nuteistojo S. B. verslo partnerius, t. y. Izraelio pilietį Y. Z. bei Rusijos Federacijos pilietį V. K.

Pažymi, kad nusikaltimo dalyko neradimas Lietuvos muitinės poste patikrinimo metu, ar jo judėjimo užsienyje duomenų negavimas, savaime negali patvirtinti jo neišvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į liudytojų O. Š. (O. Š.), R. M., G. M., A. M., V. M., S. B., R. Š., A. N., V. V., J. V. parodymus. Pasak V. S., 2008 m. sausio 21 d. traukinio patikrinimas buvo chaotiškas ir nedetalus. Nurodo, kad šią bylą reikia perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

S. B., V. S. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų S. B. ir V. S. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų S. B. ir V. S. kaltės, jų įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje baudžiamojoje byloje esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.

Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisėjų kolegija neperžiūri nuosprendžio dalies, kuria S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nuteistieji šių nusikalstamų veikų apeliaciniuose skunduose neginčijama.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. S. ir S. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų V. S. bei S. B. lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų V. S. ir S. B., liudytojų parodymus, specialisto išvadas, rašytinę medžiagą, telefoninių pokalbių išklotines vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau apeliaciniuose skunduose priešingai, vadovaujasi tik nuteistiesiems palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti, jog pažeidus įrodymų vertinimo taisykles buvo pažeistos nuteistojo V. S. teisės į nekaltumo prezumpciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nekaltumo prezumpcijos principą neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai tik tada, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes, tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje tokių neaiškumų nėra, nes visi prieštaravimai ir neaiškumai buvo įveikti pasitelkus įrodymų viseto teikiamą informaciją.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. pirmosios instancijos teismo šališkumą siejo su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu.

Tačiau Apeliacinis teismas nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kurioje nešališkumo principo turinys yra pakankamai išsamiai atskleistas, teismo šališkumo samprata nesietina su tokio pobūdžio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių nuteistasis V. S. skunde nenurodė. Todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008)).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog Vilniaus apygardos teismas padarė BPK normų pažeidimus ir nesilaikė proporcingumo ar nekaltumo prezumpcijos principų, ir dėl to bylą išnagrinėjo šališkai bei priėmė nepagrįstą nuosprendį.

Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso metu atmesti prašymai, t. y. surasti ir apklausti tam tikrus asmenis, išreikalauti tam tikras nuotraukas ir atlikti atpažinimus bei kt., negali būti traktuojama kaip aplinkybė, rodanti teismo šališkumą. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bei svarstydamas tiek nuteistųjų, tiek ir jų gynėjų prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinbkybių ištyrimui. Pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos surinkta bylos medžiaga arba nustatyti faktus, neturinčius reikšmės arba ryšio su byla, t. y. teismas nėra įstatymo įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių prašymus (Kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2009).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jei yra abejojama dėl teismo šališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek gynėjams teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis), tačiau remiantis teismo posėdžio protokolais matyti, kad proceso dalyviai šia teise nepasinaudojo ir nušalinimo teismui nepareiškė. Todėl nuteistojo V. S. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde, o nuteistasis S. B. apeliacinio proceso metu nurodo, kad nagrinėjamą baudžiamąją bylą būtina perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

Pažymėtina, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-480/2012). Svarbu pažymėti, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nuteistasis S. B. apeliacinio proceso metu bei apeliaciniame skunde nuteistasis V. S., tokių pažeidimų kurie trukdytų nagrinėti bylą, nenurodė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėjamą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. S. ir S. B. teigia, kad jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 200 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 200 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.

Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 200 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta už prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtą neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kai pagal tranzito arba eksporto dokumentus šios prekės ar produkcija turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, yra neteisėtas neišvežimas iš Lietuvos Respublikos prekių ar produkcijos, kuri turėjo būti išvežta. Be to, šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir nori taip neveikti. Svarbu pažymėti ir tai, kad šio komentuojamo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika šiuo atveju laikoma baigta, kai asmuo tyčia nustatyta tvarka neįvykdo savo pareigos išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, t. y. baigtumas siejamas su veiksmų atlikimo momentu, bet ne padarinių atsiradimu.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatė, kad nuteistasis S. B., padedant V. S., įforminęs eksporto procedūras dėl aukso lydinių bei juvelyrinių dirbinių iš aukso, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, neteisėtai neišvežė šių prekių iš Lietuvos Respublikos per V. teritorinės muitinės K. geležinkelio postą, nors pagal eksperto dokumentus šios prekės turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.

Svarbu pažymėti, kad nuteistieji S. B. ir V. S. apeliaciniuose skunduose su nustatytomis bylos aplinkybėmis nesutinka ir savo kaltę neigia. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Tai, kad nuteistasis S. B., padedant V. S., neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, t. y. aukso lydinių bei juvelyrinių dirbinių iš aukso, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, įrodo liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinių analizė pagal telefonų numerius, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros, kratų bei dokumentų pateikimo protokolai, pagal teisinės pagalbos prašymus gauta medžiaga, specialisto išvados ir specialistės paaiškinimai.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačių nuteistųjų S. B. ir V. S. parodymai, liudytojų R. Š., R. L., A. Š., K. B., B. K., A. A., S. J., L. S., O. Š., A. E., R. M., G. M., R. A., V. M., A. M., L. A., V. M., K. J., A. N., V. V., S. B., L. G., R. P., R. Š., J. V. parodymai, specialistės R. V. paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai – 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. sausio 24 d., 2008 m. sausio 28 d., 2008 m. gegužės 8 d. tarnybiniai pranešimai (1 t., 5, 15-27, b. l.; 2 t., 80 b. l.; 3 t., 33, 39, 52-74 b. l.; 4 t., 60-77 b. l.), 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. balandžio 29 d. apžiūros protokolai (1 t., 6-14 b. l.; 3 t., 35-38 b. l.; 4 t., 78-81 b. l.), 2008 m. sausio 24 d., 2008 m. sausio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai (1 t., 29-44, 47-53, 56-76 b. l.; 4 t., 82-200 b. l.; 5 t., 1-32, 34-184 b. l.), 2008 m. sausio 22 d. kratos protokolai (1 t., 106-107, 113-114 b. l.), V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto pamainų darbo grafikas (2 t., 2-17 b. l.), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei V. teritorinės muitinės raštai dėl vykdomo eksporto kontrolės, dokumentų tvarkymo bei procedūros įforminimo (2 t., 33, 34, 35, 36, 37 b. l.), raštai dėl informacijos pateikimo (2 t., 124, 125, 141-145 b. l.; 3 t., 2-3 b. l.), 2008 m. gegužės 6 d., 2009 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvados (2 t., 151-152, 168-177 b. l.), pagal 2008 m. liepos 9 d., 2009 m. vasario 6 d. teisinės pagalbos prašymus gauta iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros medžiaga (6 t., 2-83 b. l.), pagal 2008 m. liepos 8 d. teisinės pagalbos prašymą gauta iš Italijos Respublikos teisingumo ministerijos medžiaga (6 t., 84-200 b. l.; 7 t., 1-107 b. l.), pagal 2008 m. rugsėjo 19 d. teisinės pagalbos prašymą gauta iš Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros medžiaga (7 t., 109-122 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų S. B. ir V. S. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš aukščiau paminėtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, kad S. B. 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. birželio 21 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 14 d., 2007 m. rugsėjo 19 d., 2007 m. lapkričio 9 d., 2008 m. sausio 12 d. kreipėsi į UAB „P“ muitinės tarpininkus, kurie pagal pateiktus dokumentus, įformino eksporto procedūras, t. y. aukso luitų bei juvelyrinių dirbinių iš aukso, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, pagal kurias S. B. šias prekes turėjo išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos per V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šių pareigų neįvykdė. Tai, kad S. B. neketino vykdyti šios pareigos patvirtino šios byloje nustatytos aplinkybės, t. y. S. B. 2008 m. sausio 21 d., 2007 m. gegužės 26 d., 2007 m. birželio 23 d., 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 14 d., 2007 m. rugsėjo 19 d., 2007 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į V. teritorinės muitinės vyresnįjį inspektorių V. S. bei atvykęs į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį, jam (V. S.) pateikdavo tik eksporto dokumentus, tokiu būdu deklaruodamas, jog traukiniu gabens nurodytas prekes, nors šių prekių nepateikdavo. Pažymėtina, kad šie S. B. veiksmai patvirtina tiek objektyvių, tiek subjektyvių jam inkriminuotų nusikaltimų požymių buvimą. Tuo tarpu, V. S. būdamas V. teritorinės muitinės vyresniuoju inspektoriumi ir piktnaudžiaudamas tarnyba, priimdavo iš S. B. eksporto dokumentus, ir nors pačios prekės jam nebūdavo pateiktos, tačiau elektroninėje eksporto kontrolės sistemoje ECS ir elektroniniame žurnale, elektroniniu būdu, fiktyviai patvirtindavo eksporto procedūrų užbaigimą bei tokiu būdu, S. B. padėjo vykdyti nusikalstamas veikas, numatytas BK 200 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti V. S. bei S. B. gynybą, kad jie nusikalstamų veikų, numatytų BK 200 straipsnio 1 dalyje, BK 200 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, nepadarė.

Svarbu pažymėti, kad apeliaciniuose skunduose pateikti teiginiai, jog prekės iš Lietuvos Respublikos teritorijos tikrai buvo išvežtos, nors ir nenustatytu būdu, veikos vertinimo pakeisti negali. Teismų praktikoje nurodoma, kad prekių gabenimo per valstybės sieną tvarkos laikymasis suponuoja atitinkamus teisinius padarinius mokesčių surinkimo bei kitose srityse, todėl fiktyvus arba pagal kitus eksporto dokumentus šių prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos, neleidžia tvirtinti, jog asmuo įvykdė iš eksporto procedūros įforminimo kilusią pareigą ir todėl negali atsakyti pagal BK 200 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, nuteistieji apeliaciniuose skunduose savo kaltę dėl prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos neigia tik teoriniais samprotavimais bei neatsižvelgdami į kitų aplinkybių visumą ir nenurodo konkrečių, įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų šių prekių išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Skunde nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo (apelianto) bei nuteistojo V. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, yra prieštaringi bei nenuoseklūs. Pasak apelianto, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo pradžios praėjo penkeri metai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis S. B. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo (apelianto) bei nuteistojo V. S. parodymus kaip prieštaringus ir nenuoseklius, tačiau kokius būtent parodymus pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio. Tačiau, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistųjų parodymai apie tai, jog jie tarpusavyje dėl UAB „D“ eksportuojamų prekių niekada nebendravo ir S. B. nėra perdavęs eksporto procedūrų užbaigimui dokumentų muitinės inspektoriui V. S., bei apie tai, kad prekės realiai buvo išvežtos pagal pateiktas deklaracijas traukiniu K – M, yra prieštaringi bei nenuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutelkė dėmesį į kitų bylos duomenų tyrimą ir išnagrinėjo visus objektyvius bylos duomenis. Be to, iš skundžiamojo nuosprendžio turinio matyti, kad Vilniaus apygardos teismas teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, skundžiamajame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai paaiškino, kodėl vienas bylos aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne. Kita vertus, pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Taip pat atkreipiamas S. B. dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik teisiamajame posėdyje apklausė nuteistuosius (8 t., 126-133 b. l.), bet ir atsižvelgdamas į nuteistųjų paaiškinimus, jog dėl ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso neprisimena kai kurių aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, pasinaudojo BPK 276 straipsnio nuostatomis, ir teisiamajame posėdyje perskaitė S. B. bei V. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (8 t., 128, 130, 133 b. l.). Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos, vertinusios įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes nuteistųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamajame posėdyje buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, juos lyginant su visa kita bylos medžiaga, t. y. įvertinus kiekvieną iš jų atskirai ir visą įrodymų visumą.

Apeliaciniuose skunduose prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog prekes į V. teritorinės muitinės K. geležinkelio posto padalinį K., pateikė rusakalbis vyras, vardu A. Be to, liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad eksportuojamas prekes perdavinėjo rusakalbiui Y. Z. ir jo partneriui, vardu A. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir šių asmenų tapatybės nebuvo nustatytos.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje V. S. savo pasiaiškinime nurodė, jog 2008 m. sausio 21 d. jam tikrinant traukinį K – M, UAB „D“ atstovas, vardu S., pateikė muitinės deklaracijas ir krovinį, kurį palydėjo į traukinio penktą peroną. Taip pat pažymėjo, kad matė kaip atstovas įlipo į traukinį su kroviniu, o vėliau išlipo be krovinio (1 t., 160 b. l.). 2008 m. sausio 31 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. S. tvirtino, kad krovinį su muitinės deklaracijomis jam pateikė nepažįstamas rusakalbis vyras, kuris išvyko traukiniu K – M (1 t., 165-167 b. l.). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje V. S. nurodė, kad 2008 m. sausio 21 d. atliko muitinį patikrinimą tranzitinio traukinio K – M, kurio metu matytas, bet nepažįstamas rusakalbis asmuo pateikė deklaraciją bei pilkos spalvos dėžutę su dviem muitinės plombom, jas įformino ir atidavė asmeniui, kuris įlipo į traukinį (8 t., 126-127 b. l.). Nuteistasis S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodymų metu teigė, kad eksporto dokumentus ir prekes su aukso luitais ar auksiniais juvelyriniais dirbiniais perduodavo asmeniui, vardu A., kurio nei anketinių duomenų, nei telefonų numerių ar kitų šį asmenį identifikuojančių duomenų, nurodyti negali. Be to, tvirtino, kad šį asmenį, vardu A., jam pristatė verslo partneris Izraelio pilietis, Y. Z., kuris ir pasiūlė juvelyrinių dirbinių gabenimo per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją verslą. Taip pat nurodė, kad Y. Z. yra realus asmuo, nes turi jo paso kopiją (1 t., 80-82, 84-86 b. l.; 8 t., 129-133 b. l.).

Remiantis liudytojo K. B. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, matyti, kad liudytojas nurodė, jog dirbo UAB „P“ muitinės tarpininko atstovu, o UAB „D“ direktorius S. B. jam pateikdavo reikiamus dokumentus ir prekes, kurių pagrindu paruošdavo eksporto deklaracijas. Tvirtino, kad negali konkrečiai pasakyti, kada ir kas tiksliai pateikdavo duomenis apie deklaruojamas prekes bei nėra jam žinomos aplinkybės dėl prekių išgabenimo iš muitinės paskirties įstaigos. Be to, parodė, kad S. B. kartu būdavo su jam (liudytojui) nepažįstamais rusakalbiais asmenimis (2 t., 59-60 b. l.; 8 t., 44 b. l.). Atkreipiamas nuteistųjų dėmesys į tai, kad šio liudytojo parodymai nepatvirtina, kad eksportuojamos prekės buvo perdavinėjamos būtent rusakalbiui Y. Z. ir jo partneriui, vardu A. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, kritiškai vertina nuteistųjų parodymus dėl eksportuojamų prekių perdavinėjimo byloje nenustatytiems asmenims. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nuteistųjų pateiktos versijos laikytinos gynybinėmis pozicijomis, siekiant tokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jų nepatvirtina byloje ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių duomenų, jog asmuo, vardu A. buvo įlipęs į traukinį K – M. Taip pat, pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu nebuvo pateikta pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų, jog Izraelio pilietis Y. Z. yra susijęs su aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos nagrinėjant bylą. Be to, byloje nenurodyta šio asmens nei buvimo, nei gyvenamoji vieta.

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentus, kad būtina gauti Rusijos Federacijos piliečių A. R. (A. R.), A. B. (A. B.), A. S. (A. S.), A. S. (A. S.), A. Z. (A. Z.) nuotraukas, siekiant atlikti atpažinimus ir apklausas, kadangi teisingam bylos išsprendimui neturi jokios reikšmės, nes tai nei patvirtina, nei paneigia esminių bylos aplinkybių.

Apeliaciniuose skunduose apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateiktomis telefoninių pokalbių išklotinėmis, kurios byloje pateiktos pasirinktinai, priderinant prie inkriminuojamų veikų laiko. Be to, šių telefoninių pokalbių suvestinės nei paneigia, nei patvirtina nusikalstamų veiksmų padarymą.

Apeliacinis teismas pažymi, kad su tokiais nuteistųjų teiginiais sutikti neturi jokio pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino leistinumo ir liečiamumo ribose, kurie buvo gauti vadovaujantis BPK normomis, ir šių ribų nepažeidė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Muitinės kriminalinės tarnybos V. skyriaus vyriausiojo inspektoriaus M. S. 2008 m. gegužės 8 d. tarnybine pranešime Nr. TA/17-64 nustatyta, jog telefono numeris XXXXX priklauso V. S., o telefono numeriai XXXXX, XXXXX, XXXXX – UAB „D“ direktoriui S. B., kurie tarpusavyje laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 23 d. iki 2008 sausio 22 d. bendravo. Be to, išklotinių duomenis patvirtina, kad tiek 2008 m. sausio 21 d., tiek 2007 m. liepos 25 d., 2007 m. rugpjūčio 14 d., 2007 m. rugsėjo 19 d., 2007 m. lapkričio 10 d., kai muitinės pareigūnas užbaigdavo eksporto muitinės procedūras pagal UAB „D“ pateiktas eksporto muitinės deklaracijas, taip pat vyko intensyvus bendravimas tarp V. S. ir S. B. (3 t., 52-74 b. l.).

Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys patvirtina, kad S. B. prieš pateikdamas eksporto dokumentus realiai neišvežamų prekių, telefonu susisiekdavo su V. S., su kuriuo suderindavo veiksmus bei tokiu būdu padėdavo neteisėtai neišvežti S. B. prekių iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šiuos duomenis aplinkybių kontekste ir siejo su kitais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių telefoninių pokalbių suvestinių ir vaizdo įrašų, kuriais būtų grindžiama nuteistųjų kaltė, todėl pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje tokiais įrodymais nesirėmė.

Nuteistojo S. B. skundo teiginiai, kad byloje pateikti atsakymai iš Rusijos Federacijos mokesčių federalinės tarnybos, Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros ir Minsko centrinės muitinės nepatvirtina fakto, jog prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys bylos medžiagai.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad eksporto dokumentuose (deklaracijose) prekių siuntėjas nurodomas UAB „D“ (direktorius S. B., registruota adresu: (duomenys neskelbtini)), o gavėjas – „G“, (duomenys neskelbtini) (1 t., 30, 34, 41, 48, 57, 64, 71 b. l.). Be to, tyrimo metu buvo nustatyti atvejai, kai prekės – aukso dirbiniai buvo eksportuojami per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Italijos Respublikos, o pagal eksporto deklaracijas prekių gavėjai nurodomi „G“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei „G“, (duomenys neskelbtini) – XXX – M – R (1 t., 21-26 b. l.). Tačiau Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos, įvykdžiusios teisinės pagalbos pavedimą, nurodė, kad „G“, (duomenys neskelbtini); „G“, L – P, M – R, R bei „G“, (duomenys neskelbtini), XXX – M – R, Rusijos Federacijos teritorijoje, M. mieste, jokios veiklos nevykdo bei deklaracijose nurodytais adresais realiai neegzistuoja. Taip pat nurodoma, kad M. mieste nurodomos gatvės pavadinimu „P“, nėra ir niekada nebuvo (6 t., 2-83 b. l.). Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijos, įvykdžiusios teisinės pagalbos prašymą, taip pat 2008 m. gruodžio 9 d. pažymoje nurodė, kad krovinių muitinės ir statistinių deklaracijų elektroninių kopijų duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie 2007 – 2008 metais išduotus liudijimus apie prekių patalpinimą pagal pareikštą muitinį režimą ir duomenų, apie statistinių deklaracijų prekių registracijos liudijimus, kurių siuntėju ar gavėju būtų įmonės „G“, UAB „D“ (7 t., 108-122 b. l.). Pažymėtina, kad šie Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos pateikti duomenys patvirtina, kad „G“ prekės nebuvo eksportuojamos. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių 2009 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvada Nr. (21.26)-84-14, kurioje nurodoma, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB „D“ su prekių pirkėjais, esančiais Rusijos Federacijoje, nebuvo sudariusi rašytinių prekių pirkimo – pardavimo sutarčių, taip pat nebuvo sudariusi rašytinių sutarčių dėl prekių gabenimo, o tikrinant nepateikė užsakymų ar kitokios korespondencijos, t. y. prekių pakavimo dokumentų, pirkėjų patvirtinimo, kad prekės buvo gautos, prekių gabenimo dokumentų ir pan. Taip pat nurodoma, kad pagal Rusijos Federacijos mokesčių federalinės tarnybos, Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros ir Minsko centrinės muitinės gautus atsakymus matyti, jog nenustatyti jokie komerciniai ryšiai tarp UAB „D“ ir minimų Rusijos Federacijos įmonių, t. y. įvardinti gavėjai negavo prekių, todėl įmonės „G“ prekės nebuvo eksportuojamos. Todėl UAB „D“ pateiktos eksporto deklaracijos įrodo tik vieną prekių judėjimo etapą – jų pateikimą Lietuvos muitinės postui, tačiau neįrodo, kad prekės po jų pateikimo muitinėje buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, t. y. nebuvo pateikti neginčijami įrodymai (duomenys), kurie patvirtintų, jog prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos ir pirkėjų gautos (2 t., 168-177 b. l.). Be to, šias išvadas specialistė R. V. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (8 t., 125-126 b. l.).

Todėl Apeliacinis teismas konstatuoja, kad aukščiau aptarti duomenys, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog eksporto deklaracijose nurodomos prekės realiai nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Be to, nuteistojo V. S. skunde nurodoma abejonė, kad galbūt prekių gavėjai iš Rusijos Federacijos vykdė verslą neteisėtais būdais yra nieko nepagrįsta ir atmestina. Svarbu pažymėti ir tai, kad šio komentuojamo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika šiuo atveju laikoma baigta, kai asmuo tyčia nustatyta tvarka neįvykdo savo pareigos išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, t. y. baigtumas siejamas su veiksmų atlikimo momentu, bet ne padarinių atsiradimu.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo V. S. teiginį, kad būtų pašalintos visos abejonės dėl prekių gavėjų, jei būtų nustatyta, kas apmokėjo Italijos firmai už aukso luitus ir juvelyrinius dirbinius. Pažymėtina, kad tokiu atveju, jei ir būtų nustatyta kas apmokėjo Italijos firmai už prekes, tačiau teisingam bylos išsprendimui neturėtų jokios reikšmės, nes tai nei patvirtintų, nei paneigtų esminių bylos aplinkybių. Be to, siekiant įrodyti, kad prekė buvo išvežta iš Lietuvos Respublikos teritorijos, turi būti pateikiamos sutartys tarp subjektų dėl prekių teikimo ir dokumentai, kurie patvirtintų, jog prekių gavėjas tas prekes gavo. Tačiau šiuo atveju UAB „ D“ tokių dokumentų byloje nepateikė.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2009 m. balandžio 8 d. Nr. IN/6711/40/LT/08 raštu, kuriame informuojama, jog kompanija „G“ (BC 1048474) buvo 2006 m. rugpjūčio 31 d. įregistruota Britų Virginijos salose kaip Britų Virginijos salų verslo kompanija. Tačiau pateiktame rašte nurodo, kad šie pateikti duomenys yra žvalgybinio pobūdžio, todėl norint pateiktą informaciją panaudoti teisme, būtina siųsti teisinės pagalbos prašymą kompetentingoms Britų Virginijos salų institucijoms (7 t., 124 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. balandžio 3 d. buvo pateiktas teisinės pagalbos prašymas Britų Virginijos salų teisėsaugos institucijoms, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Be to, iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2010 m. kovo 23 d. rašto matyti, kad dėl teisinės pagalbos vykdymo paspartinimo buvo kreiptasis pakartotinai 2010 m. kovo 19 d., tačiau atsakymas taip pat nebuvo gautas (7 t., 128-132, 133 b. l). Apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija taip pat įpareigojo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorę atlikti reikiamus veiksmus ir pateikti atsakymą dėl teisinės pagalbos prašymo įvykdymo (9 t., 155-165 b. l.). Tačiau pažymėtina tai, kad apeliacinio proceso metu taip pat nebuvo gauti atsakymai iš Britų Virginijos salų teisėsaugos institucijų (9 t., 170-190 b. l.). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2009 m. balandžio 8 d. Nr. IN/6711/40/LT/08 raštas neturi jokios prejudicinės galios prieš kitus byloje esančius įrodymus, kurie buvo gauti teisėtais būdais. Be to, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste, o ne atsietai (selektyviai) nuo visos bylos medžiagos.

Nuteistasis S. B. neigdamas savo kaltę, skunde tvirtina, kad pasienyje vykdant traukinio patikrinimą, prekę galėjo išmesti iš traukinio ar per tam tikrą laiko tarpą, tinkamai paslėpti. Tuo tarpu, nuteistasis V. S. skunde teigia, kad 2008 m. sausio 21 d. traukinio patikrinimas galimai buvo chaotiškas, todėl būtina atsižvelgti į liudytojų O. Š., R. M., G. M., A. M., V. M., S. B., R. Š., A. N., V. V., J. V. parodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai skunduose iškeldami šias versijas, siekia tik sušvelninti savo teisinę padėtį, nes remiantis bylos medžiaga matyti, kad 2008 m. sausio 21 d. atlikus traukinio K – M Nr. XX, ir juo vykstančių keleivių detalų muitinį patikrinimą K. geležinkelio posto padalinyje, K., eksportuojamo krovinio, t. y. apie 9 kg aukso ir jo dirbinių, keleiviniame traukinyje rasta nebuvo (1 t. 5 b. l.). Be to, remiantis liudytojų R. M., G. M., O. Š. R. A., L. A., V. M., R. Š., K. J., V. V., V. M., S. B., A. N., J. V., A. M. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad buvo sulaikytas keleivinis traukinys K – M Nr. XX, bei atliktas jo ir keleivių detalus muitinis tikrinimas, t. y. keleiviams buvo išdalintos keleivio deklaracijos ir patikrinti bagažo, pašto vagonai, vagonuose esančios ventiliacijos angos (tamburo liukus, tualetų, grindų, lubų ir kitas ertmes) atidaryti visi liukai, angos bei kitos vietos, keleivių bagažai bei kabantys drabužiai, apžiūrėta traukinio apačia, tikrintos tarnybinės patalpos, vagono restoranas bei virtuvė, dėžės su maistu, tačiau ieškoma prekė nebuvo rasta, o keleiviai deklaracijose taip pat nenurodė, kad gabena aukso luitus ir jo dirbinius (2 t., 81-82, 85-86, 86-97, 89-91, 94-95, 98-99, 102-103, 104-105, 106-107, 108-109, 110-111, 112-113, 114-116, 117-119 b. l.; 8 t., 74, 75, 76, 77, 78, 79, 105-106, 123-124 b. l.). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į šių liudytojų parodymus, matyti, jog visi liudytojai patvirtino, kad buvo atliekamas detalus ir kruopštus traukinio patikrinimas. Be to, atsižvelgiant į šių liudytojų parodymus, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, nes visi liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina nuteistojo S. B. skunde nurodomas aplinkybes apie tai, kaip nuteistasis V. S. dirbo ir kai UAB „D“ neatlikinėjo eksporto procedūrų bei apie tai, jog UAB „D“ atlikinėjo muitinės procedūras ir tomis dienomis, kai pareigūnas V. S. nedirbo bei galbūt susisiekdavo ir su kitais muitinės darbuotojais. Teisėjo kolegijos nuomone, tokios nuteistojo pateiktos įvykių versijos laikytinos gynybinėmis pozicijomis. Be to, toks nuteistojo samprotavimas yra subjektyvus ir neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui.

Apeliacinis teismas atkreipia nuteistojo V. S. dėmesį į tai, kad teismo posėdyje proceso dalyviai gali pareikšti prašymus, tačiau Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų. Iš pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 3 d. posėdžio protokolo matyti, kad teisėja išklausė proceso dalyvių nuomones dėl visų pateiktų prašymų ir protokoline nutartimi priėmė sprendimą, kuria vienus prašymus tenkino, kitus atmetė (tarp jų – prašymą apklausti asmenis, vykusius 2008 m. sausio 21 d. traukiniu K – M Nr. XX, bei traukinio palydovus ir mašinistą), motyvuodama kiekvieną jų.

Dėl bausmių skyrimo

Apeliacinis teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje kiekvienam nuteistajam skirdamas bausmes jas individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. S. ir S. B. dėl paskirtų bausmių (baudų) jokių argumentų apeliaciniuose skunduose nenurodo. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo S. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 200 straipsnio 1 dalį (septyni epizodai), o V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 200 straipsnio 1 dalį (septyni epizodai), BK 228 straipsnio 1 dalį (septyni epizodai), nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnis) bei nuteistiesiems už inkriminuojamas nusikalstamas veikas paskyrė baudas, kurių dydis nėra aiškiai neteisingas bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų S. B. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti.