Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-16 · Administracinė byla Nr. A-442-817-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
A-442-817-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
V. K., V., R. C.
Atsakovas
Specialiųjų tyrimų tarnybos, Respublikos Prezidento kanceliarijai, Respublikos Prezidento
Administracinė byla Nr.A442 - 817/2010Procesinio sprendimo kategorija 76.; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovui Egidijui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir R. C. skundą atsakovams Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjų skundas, kuriuo jie prašė: 1) panaikinti Respublikos Prezidento kanceliarijos 2008 m. spalio 7 d. atsakymą Nr.(1D-2971/02)-2D bei įpareigoti Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras, išsamiai išnagrinėti 2008 m. rugsėjo 1 d. skundą; 2) panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. spalio 17 d. atsakymą Nr.4-01-4019 bei įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus tinkamai atlikti administracines procedūras.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad 2008 m. spalio 13 d. Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo paduotas jų skundas dėl korupcijos žemės reformos srityje. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba šio jų pareiškimo išsamiai ir tinkamai neišnagrinėjo ir 2008 m. spalio 17 d. raštu Nr.4-01-4019 nepagrįstai atsisakė tirti šį pareiškimą. Tokiu būdu nebuvo įvykdyti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme numatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai ir funkcijos, pažeistos šio įstatymo nuostatos, nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pareiškėjai nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. Respublikos Prezidentui buvo pateiktas pareiškimas dėl teismų, prokuratūros neveiklumo, kelio nusikalstamai veiklai ir korupcijai neužkirtimo. Tačiau Respublikos Prezidento kanceliarijos pareigūnai šio pareiškimo tinkamai neišnagrinėjo, į iškeltus klausimus neatsakė. Tuo buvo pažeistos Konstitucijos, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Atsiliepimas

Atsakovas Respublikos Prezidento kanceliarija su pareiškėjų skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškimu prašė Respublikos Prezidento peržiūrėti ir įvertinti civilinių, administracinių bylų bei ikiteisminio tyrimo medžiagą. Į šį pareiškimą Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė pareiškėjams 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr.(1D-2971)- 2D-4275 ir Nr.(1D-2971)-2D-4276, paaiškindama, kad Respublikos Prezidentas tokių įgaliojimų neturi ir negali daryti įtakos teisėjams ar prokurorams. 2008 m. spalio 7 d. raštu Nr.(1D-2971/02)-2D-4362 pareiškėjų prašymas buvo persiųstas Generalinei prokuratūrai. 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr.(1D-2971)-2D-4275 ir Nr.(1D-2971)-2D-4276 pareiškėjams buvo išaiškinta teismų ir prokurorų procesinių veiksmų ir jų priimamų sprendimų apskundimo tvarka.

Atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba su pareiškėjų skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad jis gavo pareiškėjų 2008 m. spalio 13 d. pareiškimą dėl žemės reformos vykdytojų ir teisėsaugos institucijų galimai neteisėtų veiksmų. Šiame pareiškime nebuvo nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų susijusios su korupcinio pobūdžio ar kitokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, o be to, dauguma pareiškime keltų klausimų nebuvo susiję su Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencija, todėl atsakovui nebuvo pakankamo pagrindo taikyti Baudžiamojo proceso kodekse numatytas procedūras. Pareiga išnagrinėti pareiškėjų 2008 m. spalio 13 d. pareiškimą buvo įvykdyta vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Buvo nustatyta, kad šiame pareiškime kelti klausimai ne kartą buvo nagrinėti prokuratūros ir teismų, kurie pagal savo kompetenciją priėmė atitinkamus sprendimus. Pareiškėjams buvo paaiškinta situacija ir jiems buvo tinkamai atsakyta 2008 m. spalio 17 d. raštu Nr.4-01-4019.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškimu prašė Respublikos Prezidento peržiūrėti ir įvertinti civilinių, administracinių bylų bei ikiteisminio tyrimo medžiagą. Į šį pareiškimą Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė pareiškėjams 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr.(1D-2971)-2D-4275 ir Nr.(1D-2971)-2D-4276. Pareiškėjai 2008 m. spalio 3 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Respublikos Prezidentą. Į šį prašymą Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė 2008 m. spalio 7 d. raštais Nr.(1D-2971/02)-2D-4360 ir Nr.(1D-2971/02)-2D-4361. 2008 m. spalio 13 d. Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo paduotas skundas dėl korupcijos žemės reformos srityje. Pareiškėjams į šį pareiškimą buvo atsakyta Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. spalio 17 d. raštu Nr.4-01-4019. Teismas nurodė, kad Respublikos Prezidento kanceliarija teisingai pareiškėjams paaiškino, jog Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos teisėjams. Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat paaiškino pareiškėjams teismų ir teisėjų priimtų sprendimų, prokurorų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimo tvarką, Respublikos Prezidento kompetenciją. Specialiųjų tyrimų tarnyba teisingai pareiškėjams paaiškino, jog nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti, jei tam yra pagrindas, gali tik prokuroras; jog civilinėse bylose teismų sprendimus ir nutartis kasacine tvarka peržiūri Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; jog Specialiųjų tyrimų tarnyba nekontroliuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismų veiksmų. Teismas nurodė, kad byloje ginčijami atsakovų atsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų prašymuose iškeltus klausimus, sprendimus priėmė laiku, sprendimai yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai bylos proceso metu pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konstitucingumo kontrolės. Tačiau teismui šioje byloje nekilo abejonių dėl teisės normų konstitucingumo, o įstatymai nenumato teismų sprendimų ir prokuratūros nutarimų peržiūrėjimo Konstituciniame Teisme, kaip to pageidauja pareiškėjai.

III.

Pareiškėjai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismas sprendime neatsakė į pareiškėjų iškeltus klausimus dėl atitinkamų teisės normų taikymo ir padarytų jų pažeidimų, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismas neįvertino Generalinės prokuratūros veiksmų, neteisingai vertino Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmus. Byloje buvo padaryta Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių teisės normų ir Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų. Teismas taip pat be pagrindo nesikreipė į Konstitucinį Teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba prašė apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų jam adresuotame 2008 m. spalio 13 d. pareiškime nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių atskleidimas yra jo kompetencija. Kaip matyti iš šio pareiškimo, jame iškeltus klausimus ir išdėstytas aplinkybes ne kartą nagrinėjo prokuratūra ir teismai bei priėmė atitinkamus sprendimus. Todėl pareiškėjai buvo informuoti, kad nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti gali tik prokuroras, o civilines bylas kasacine tvarka nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taip pat pareiškėjams buvo paaiškinta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nekontroliuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismų veiksmų. Todėl atsakovo 2008 m. spalio 17 d. raštas Nr.4-01-4019 yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Respublikos Prezidento kanceliarija prašė apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nes teismas pasisakė dėl bylos esmės ir neprivalėjo detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjų nurodytą argumentą.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėjai savo 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškime Respublikos Prezidentui prašė Respublikos Prezidentą įvertinti prokuratūros ir teismų veiksmus, susijusius su bylų nagrinėjimu ir ikiteisminiu tyrimu. Į šį pareiškėjų pareiškimą Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr.(1D-2971)-2D-4275 ir Nr.(1D-2971)-2D-4276, kuriuose paaiškino pareiškėjams valstybės institucijų kompetenciją ir nurodė, jog Respublikos Prezidentas pagal Konstituciją ir įstatymus negali daryti įtakos teisėjams, vertinti prokurorų veiksmų ir sprendimų. 2008 m. spalio 8 d. pareiškėjai dar kartą kreipėsi į Respublikos Prezidentą, pakartotinai prašydami atsakyti į jų 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškimą. Į pastarąjį pareiškėjų kreipimąsi Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė 2008 m. spalio 7 d. raštais Nr.(1D-2971/02)-2D-4360 ir Nr.(1D-2971/02)-2D-4361, kuriuose paaiškino pareiškėjams, kad jiems jau buvo atsakyta 2008 m. rugsėjo 30 d. raštais Nr.(1D-2971)-2D-4275 ir Nr.(1D-2971)-2D-4276. Kaip matyti iš minėtų Respublikos Prezidento kanceliarijos veiksmų ir pareiškėjams pateiktų minėtų raštų turinio, pareiškėjų pareiškimai buvo išnagrinėti ir į juos buvo teisingai atsakyta. Pripažinti Respublikos Prezidento kanceliarijos veiksmus neteisėtais šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2008 m. spalio 13 d. Specialiųjų tyrimų tarnybai padavė pareiškimą dėl žemės reformos vykdytojų, prokurorų ir teismų veiksmų. Į šį pareiškėjų pareiškimą buvo atsakyta Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. spalio 17 d. raštu Nr.4-01-4019, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjų keliamus klausimus jau nagrinėjo prokuratūra ir teismai bei priėmė atitinkamus sprendimus ir jog Specialių tyrimų tarnyba nekontroliuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismų veiksmų bei jų sprendimų; taip pat pareiškėjams buvo paaiškinta, kokios yra įstatymų numatytos prokuratūros ir teismų atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų procesinės kontrolės formos, bei nurodyta, jog pareiškėjų pareiškime nepateikta jokių konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl ko pradėti tyrimą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją nėra pagrindo. Kaip matyti iš minėto Specialiųjų tyrimų tarnybos rašto turinio, pareiškėjų pateiktas pareiškimas buvo išnagrinėtas ir į jį buvo teisingai atsakyta. Pripažinti Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmus neteisėtais šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Teismas nurodė, kad pareiškėjai savo apeliaciniame skunde paminėjo tam tikrus Generalinės prokuratūros veiksmus, su kuriais jie nesutinka. Tačiau tokie pareiškėjų keliami klausimai šiuo atveju nenagrinėtini, nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjai šioje byloje paduotame skunde buvo pareiškę tam tikrus reikalavimus, nukreiptus į Generalinę prokuratūrą, tačiau įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi šiuos pareiškėjų skundo reikalavimus yra atsisakyta priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjai šioje byloje buvo pareiškę prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau kreiptis šioje byloje į Konstitucinį Teismą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjų prašyme nurodytas Civilinio proceso kodekso 346 straipsnis, kurio konstitucingumu jie abejoja, šioje byloje neturi būti taikomas, o teismas į Konstitucinį Teismą turi kreiptis tik suabejojęs byloje taikytinų teisės aktų konstitucingumu (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjų prašyme nurodytų Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus apygardos prokuratūros priimtų procesinių sprendimų konstitucingumo tikrinimas iš viso nėra priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnis). Tuo tarpu dėl šiai administracinei bylai reikšmingų teisės normų konstitucingumo jokių abejonių nekyla. Teismas nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą ir panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo.

V.

Pareiškėjas Valerijus Kazakevičius pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties išaiškinimo, kuriuo prašo atsakyti į šiuos klausimus: 1) Kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesiėmė apsaugoti pareiškėjų, namų valdos savininkų bei jų šeimų nuo nusikaltimo ir korupcijos, piliečių teisių ir laisvių pažeidimo bei diskriminacijos? 2) Kodėl, nesikreipiant į Konstitucinį Teismą, buvo konstatuotas faktas, kad Konstitucija nėra pažeista, neatsižvelgiant į tai, kad išvadas dėl Konstitucijos aiškinimo ir pažeidimo gali duoti tik Konstitucinis Teismas? 3) Kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje nepasisakė dėl valstybės turto grobstymo stambiu mastu ir dėl pažeisto viešojo intereso? 4) Kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje nepasisakė dėl lietuvių kalbos principo pažeidimo, nors jam yra pateiktas įrodymas, patvirtinantis, kad prokuratūra, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, pažeidė Konstitucijos 14 straipsnį, Valstybinės kalbos įstatymo 8 straipsnį, Baudžiamojo proceso kodekso 8 straipsnį ir kitas teisės normas? 5) Kodėl valstybė ir jos institucijos per 20 metų nepabaigė prasidėjusių civilinių santykių, neįvykdė valstybei atsiradusios prievolės - neišsprendė nuosavybės dokumentų išdavimo namų valdos Naujakiemio g. 35, Vilniuje savininkams klausimo? 6) Kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisakė dėl fakto, patvirtinančio, kad pareiškėjai 10 metų bylinėjosi teisme su asmenimis, neturėjusiais teisės į konkrečią vietą? 7) Kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesivadovavo įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502 - 11/2010? 8) Kodėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo faktą, kad atsakovai viską išsamiai ištyrė ir pareiškėjams davė atsakymus, nors pareiškėjai teismui yra pareiškę, kad korupcijos tyrimas iš vis nevyko ir nebuvo atliekamas? 9) Ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, išsiaiškino, kokius konkrečius veiksmus atliko atsakovai bei prokuratūra, užkirsdami kelią nusikalstamai veiklai ir korupcijai bei ją ištirdami?

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

VI.

Prašymas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Pagal minėtos procesinės teisės normos prasmę, teismo sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai (1) prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo sprendimo motyvaciją (motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai (2), kilus abejonėms dėl teismo sprendimo (rezoliucinės jo dalies aiškumo), prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie teismo sprendimo turinio pakeitimą, o tai Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju - apie teismo sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad teismo sprendimo išaiškinimo būtinumas yra sąlygojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525 - 1316/2010).

Šioje byloje pareiškėjo prašomos išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties įvykdymas nėra apsunkintas, šios nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama. Pareiškėjo prašymo dėl teismo nutarties išaiškinimo tenkinimas nagrinėjamu atveju reikštų ne neaiškumų, susijusių su teismo nutarties vykdymu, pašalinimą, o teismo nutarties motyvacijos, t. y. nutarties turinio, keitimą, kuris yra neleistinas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalį.

Taigi pareiškėjo prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų ir yra susijęs su reikalavimu pakeisti teismo nutarties turinį, todėl negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n utaria:

Pareiškėjo V. K. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė