Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-115-1002/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-25
Bylos Nr.
1-115-1002/2026
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00063-2025-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-115-1002/2026Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00063-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 25 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant Kristinai Skrodenytei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui A. Z.,nukentėjusiajam E. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos miesto savivaldybėje, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas 17 kartų, paskutinius 2 kartus: 2024-08-28 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2025-07-07 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1(duomenys neskelbtini) str. 1 d. (10 nusikalstamų veikų), BK 22 str. 1 d. ir BK 1(duomenys neskelbtini) str. 1 d., BK 1(duomenys neskelbtini) str. 4 d. (3 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmė neatlikta;

2025-10-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 1(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. spalio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2025 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių ir paskirta A. Š. galutinė subendrinta bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. Z., o būtent: 2025-05-12, apie 11:10 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini) m., gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) , panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. Z., suduodamas vieną smūgį ranka į veido sritį ir ne mažiau nei dviejų smūgių laidu į nugaros sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kaktos ir nosies poodinės kraujosruvas, nugaros odos nubrozdinimus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino, davė parodymus, jog jis buvo Z. kambariokas. Z. gerdavo stiprius vaistus, tai nuo jų jis svirduliuodavo labai, griuvinėdavo, būdavo stipriai apsvaigęs. Dėl mušimo, tai gal jis laiko pyktį ant jo, nes buvo tokia situacija: pas jį pamatė treningus ir jų labai norėjo, bet Z. jų neatidavė, todėl Z. pagrasino, pasakė, kad dabar bus. Tikrai nežino nei kas, nei kur, nei kada jį plakė ir mušė. Z. sakė, kad pamatys, kas bus už tuos treningus. Taip gavosi, kad įtrauktas į bylą, kur nieko nežino. Mano, kad Z. laiko pyktį. Šiuo metu nėra metadono programoje. Nežino, kodėl jį apkalba Z. . Liudytojai viską gerai pasakė, o nukentėjusysis ką sakė prieš jį, yra netiesa, viskas ant jo sąžinės. Jei būna kaltas, visada prisipažįsta. Kameroje buvo rastas telefonas, kai ėjo į ,,banią“. Pareigūnas atėjo ir parodė, kad rado telefoną, ir viskas. Nežino, kas sužalojo Z. . Tikrai yra buvusi ne viena byla, nes žmonės iš tikro susižaloja nukritę dėl vaistų, kuriuos vartoja. Specialistai visada išvadose parašo, kad rado sužalojimus. Nežino, iš kur pas Z. atsirado sužalojimai. Gali pasakyti, kad kai vartoji tuos vaistus, kokią saują išgeri, tada atsijungi ir nukrenti, pats yra bandęs ir turėjęs sužalojimų. Kai grįžo iš ,,banios“, ėjo pasiskambinti – tuo momentu buvo išėjęs. Kai parėjo iš pirties, gal po pusvalandžio atėjo pareigūnas ir pasakė Z. , kad jis bus iškeltas į kitą kamerą. Kai grįžo iš pirties, matė pas Z. šviežius sužalojimus, bet nematė, kaip jis nuvirto. Jis kiekvieną dieną buvo sužalotas.

Nukentėjusysis E. Z. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad su kaltinamuoju teko atlikti bausmę vienoje kameroje, iki to nebuvo jokių konfliktų. Konfliktai prasidėjo, kai pareigūnai rado telefoną, ir A. Š. pagalvojo, kad jis A. Š. paskundė. A. Š. pagalvojo, kad telefoną rado dėl jo kaltės ir prasidėjo puolimas, o jis tiesiog parašė prašymą, kad jį perkeltų į kitą kamerą, nes jis dalyvauja metadono programoje ir jo prašydavo metadono parnešti. Kaltinamasis galvojo, kad jis dėl to, kad paskundė nori išeiti iš kameros. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pietus, kaip nurodyta kaltinamajame akte, buvo smūgis į veidą, nes buvo akivaizdūs sužalojimai. Jis pats pareiškimo nerašė, bet buvo akivaizdūs sužalojimai, pareigūnai juos pastebėjo. Taip pat pareigūnai pamatė žymes ant nugaros nuo laido. Taip pat žymės buvo likusios ant rankos ir kojos. Šiuos sužalojimus jam padarė A. Š.. Kiti kameroje buvę asmenys rankų prie jo nekišo, žodžiu kažką sakė, o Andriejus jam sudavė į veidą ir mušė jį laidu. Įvykį matė kameroje buvę žmonės: Ž. D., E. P., M. B., M. K.. Sužalojimai jam buvo padaryti ranka ir laidu, buvo akivaizdžios žymės. Laidas buvo kabelis nuo televizoriaus. Pirmas smūgis buvo į veido sritį iš kumščio, buvo nubrozdinta kakta, nosis. Tada buvo konfliktas žodžiu ir tada jį mušė su laidu. Jis prisidengė, o A. Š. jį daužė per nugarą, kojas, rankas. Žymės liko, todėl pareigūnai nuvedė jį pas seselę. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis pats pareiškimo nerašė. Aišku, tokio elgesio nepateisina, bet nesinorėjo žmogui pakenkti, todėl pats nerašė pareiškimo dėl šio įvykio. Jo kaltės jokios nebuvo, jį užsipuolė dėl nieko. Prieš smūgiuojant A. Š. jam pasakė, kad jis ožys, kad pridavė jį pareigūnams dėl telefono. Tai kameroje buvo išsakyta garsiai. Kai jį mušė, kameroje veikė televizorius. Į triukšmą kameroje nesusikoncentravo, nelabai atkreipė į tai dėmesį. D. buvo lovoje, net nepriėjo prie jo, o K. yra pagyvenęs žmogus, jis visai nesikišo į konfliktą. Neatsimena, kaip jam buvo suduota ranka, aišku, kad kumščiu. Visas veiksmas vyko kameroje prie sienos, arčiau tualeto. Po smūgių sudavimo pareigūnai pasirodė greitai, gal per 10 minučių. Pareigūnai buvo atėję prieš tai, pasakė jam, kad ruoštųsi, kad eis į kitą kamerą, uždarė duris ir prasidėjo tas konfliktas, nes jie pagalvojo, kad pridavė juos dėl telefono ir dabar bėga. O po įvykio, praėjus kuriam laikui, atėjo jo išsivesti. Koridoriuje pareigūnai pamatė sužalojimus, nuvedė pas medikus. Pareigūnai jo klausė, kas atsitiko, iš pradžių jiems pasakė, kad nieko, bet jie liepė sakyti tiesą ir nuvedė pas seselę. Viską papasakojo, kas nutiko. Iš pradžių pareigūnams melavo, bet jie pamatė sužalojimus ir liepė sakyti tiesą, tada prisipažino, kad buvo konfliktas. Pareigūnams pasakė, kas jį sužalojo. Tą dieną su kaltinamuoju susipyko, nes jis galvojo, kad jį pridavė dėl telefono. Apie treningus nieko nežino. Ž. D. įvykio metu buvo kameroje, nežino, ar jis miegojo, buvo savo lovoje, atsivertęs knygą, bet gal ir miegojo tuo metu, nematė. Su Ž. D. žodinio konflikto neturėjo. Su M. B. buvo žodinis konfliktas, buvo kaltinamas, kad pridavė juos pareigūnams dėl telefono. Su E. P. buvo tik žodinis konfliktas, jis buvo kaltinamas, kad pridavė kameroje esantį telefoną. Negali atsakyti, ar E. P. matė, kaip kaltinamasis jam sudavė smūgius, bet jis buvo kameroje prie savo lovos.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad jis yra saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas. Kaltinamąjį žino tik iš tarnybos. Įvykis buvo labai seniai, nieko nebepamena. Jei gerai pamena, vesdamas iš kameros Z. , pastebėjo sumušimo žymes, nuvedė jį pas medikus, surašė tarnybinį pranešimą. Teismas pagarsina liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88-91). Liudytojas A. M. paaiškino, kad viskas taip ir buvo. Per tą laiką, kai pasakė nukentėjusiajam, kad jis ruoštųsi į kitą kamerą, negali pasakyti, ar per tą laiką jis buvo išvestas prie telefono. Nukentėjusysis jam nesakė, kad nenori eiti į (duomenys neskelbtini) kamerą. Jį nuvedė pas medicinos darbuotoją, paskui į (duomenys neskelbtini) kamerą ir tada pasakė, kad nenori į (duomenys neskelbtini) kamerą.

Liudytojas Ž. D. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad su Z. ir Š. teko būti vienoje kameroje, piktumų tarp jų nebuvo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nieko naujo pasakyti negali. Geria stiprius vaistus, užsideda ausinukus ir eina miegoti. Prie jo niekas nesipyko, jokio konflikto prie jo nebuvo. Teismas pagarsina liudytojo Ž. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88-91).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad su Š. pažįstami trumpą laiką, nesipyko su juo. Su E. Z. pažįstami. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įvykių nepamena, daug laiko praėjo, kameroje žmonės keičiasi. Jį apklausė, neturi daugiau ką pridurti. Gegužės 12 dieną buvo suimtas, buvo laikomas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) kameroje. Neatsimena gegužės 12 dienos įvykiu, nepamena, kas buvo prieš tris dienas. Neatsimena, su kuo buvo kameroje gegužės 12 dieną, kamerose žmonės keičiasi, neatsimena, kokie žmonės buvo su juo. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata kameroje, buvo rastas sulaužytas telefonas. Kai jis buvo kameroje, tai ten jokio konflikto nebuvo. Neatsimena, ar tą dieną, kai kameroje buvo rastas telefonas, buvo išvesti į pirtį. Kai atliko kratą, kameroje žmonių nebuvo, per kratas žmonių niekada nebūna, būna išvesti. Kameroje konflikto nebuvo, nieko nepamena, jokių garsų nebuvo. Kiek pamena, nukentėjusysis vartoja didelį kiekį metadono, jis pastoviai vaikšto kaip girtas, griuvinėja. Dauguma kalinčių asmenų vartoja metadoną, kiek pamena, nukentėjusysis jį geria dideliais kiekiais. Jam tai yra žinoma, nes kiekvieną dieną sesutė atnešdavo tabletes į kamerą. Atsimena nukentėjusįjį, kai buvo vienoje kameroje. Su juo kameroje buvo kartu gal savaitę ir jo tas apsvaigimas buvo kasdieninis. Taip pat nukentėjusysis sakė, kad serga kažkokia psichine liga. Nežino, kodėl nukentėjusysis buvo iškeltas į kitą kamerą, žino, kad atėjo pareigūnai ir pasakė, kad nukentėjusysis rinktųsi daiktus, kad bus perkeltas. Nežino, kaip nukentėjusysis susižalojo, gal nuo tų griuvinėjimų, negali pasakyti. Visų kameroje esančių žmonių nestebėjo, visi užsiima savo veiklomis. Kai jis atėjo į tą kamerą, nukentėjusysis pastoviai gerdavo metadoną ir su juo yra kelis kartus kalbėjęs, už ką jis sėdi ir t.t., tai pamena, kad nukentėjusysis ramstydavo sienas, sunkiai keldavosi. Nukentėjusysis griuvinėjo ir prieš pareigūnams jį išvedant iš kameros. Galėjo griūdamas kažkur susitrenkti. Girdėjo ką posėdžio metu pasakė nukentėjusysis. Tai nukentėjusiojo teorija, jis tokio konflikto nepamena. Prie jo buvo rastas telefonas kameroje, bet jis buvo sulūžęs, ten buvo tik telefono dalys. Žino, kad telefonas buvo sulūžęs, nes jis voliojosi po visą kamerą. Nepridavė to telefono policijai, nes tai ne jo darbas. Kai buvo rastas sulūžęs telefonas, nukentėjusysis dar buvo kameroje. Jokių konfliktų kameroje nebuvo dėl to rasto telefono.

Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad Su Š. yra pažįstamas, sėdėjo vienoje kameroje. Z. taip pat buvo pas juos kameroje dvi ar tris dienas. Nei su vienu iš jų neturėjo jokių konfliktų. Daug jau praėjo laiko nuo įvykio, neturi ką papildomai pasakyti. Buvo kameroje, bet konflikto nematė, ten nieko neįvyko. Apie jokius sužalojimus nieko nežino. Prašo laikytis pirminių parodymų. Gegužės 12 d. buvo suimtas, buvo (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) kameroje. Kamerose asmenys pastoviai keičiasi, negali pasakyti, kiek asmenų tuo metu buvo, gal 6 asmenys. Atsimena, kad Z. įkėlė pas juos, pabuvo dvi dienas ir jį iškėlė. Atsimena, kad buvo duše ir jų kameroje buvo atlikta krata, buvo rastas telefonas. Neatsimena, ar kameroje dar buvo Z. , kai pas juos buvo atliekama krata. Kameroje buvo rastas ne vienas telefonas, dėl to jokių konfliktų kameroje nekilo. Nežino, dėl kokių priežasčių iš jų kameros buvo iškeltas Z. , matėsi, kad jis yra nestabilios psichikos. Sako, kad Z. buvo nestabilios psichikos, nes kiek jį matė, jis keistai elgdavosi, atsisėda, pasėdi, tada pavaikšto, vėl pasėdi, gerdavo psichotropinius vaistus, metadoną. Nepamena, kiek laiko kameroje buvo Z. , dvi ar tris dienas. Įsidėmėjo Z. , nes iki tol kameroje buvo ramu, o atsikėlus jam, kameroje prasidėjo judesys, tai tiesiog atsimena tą žmogų. Visi kameroje gyvena savo gyvenimus, nelabai kreipia dėmesio į kitus gyventojus. Nežino, iš kur pas Z. atsirado sužalojimai, jis jų nematė. Nepamena, ar Z. buvo siūloma eiti gyventi į kitą kamerą, ne jis jį įkėlė ir neturi teisės jo iš kameros iškelti. D. Z. neramaus elgesio su juo konfliktų nebuvo. Z. tualete barškėdavo, kas ten vyko, nežino. Tą dieną, kai iš kameros iškėlė Z. , garsiai grojo muzika, o kad būtų koks konfliktas, nepamena. Kai sakė, kad Z. tualete barškėdavo, turi omenyje, kad ten yra skardinės kriauklės, o ką jis ten darė, nežino. Tas barškėjimas panašus į tokį, kai dėtum kelis kartus puodelį ant stalo, jau gaunasi barškėjimas.

Kaltinamasis A. Š., kai jam 2025-07-31 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė. Papildomos apklausos 2025-10-06 metu A. Š. parodymų nedavė, nurodė, kad parodymus duos teisme (I tomas b. l. Nr. 136-138, 150-152).

2025-05-23 prokuroro reikalavime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. pradėtas, gavus Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025-05-21 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tikslingumo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu“. Atlikus aplinkybių tikslinimą pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2025-05-12 tarnybinį pranešimą Nr. SŽ-24-70 apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą, nustatyta, jog 2025-05-12, 11:10 val., suimtasis E. Z., kalintis gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo pastebėtas su kūno sužalojimais. (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytojos surašytoje 2025-05-12 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. ŠK (26-53)-72 suimtajam E. Z. užfiksuoti šie kūno sužalojimai: kaktos srityje kraujosruva (30mmx20mm), nosies kraujosruva 10mm, kairės rankos plaštakos viršutinės raudonos, mėlynos spalvos dalies sumušimas, nugaros nubrozdinimas, du raudonos spalvos sumušimai (po 100 mmx10mm). 2025-05-20 apklaustas E. Z. nurodė, kad jį 2025-05-12 sumušė kitas kameroje gyvenęs suimtasis, t. y. sudavė vieną smūgį ranka jam į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam per kairę ranką, nugarą ir kairės kojos kelį. Taip pat nurodė, kad pareiškimo nerašys, pretenzijų A. Š. neturi (I tomas b. l. Nr. 4-7).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto 2025-05-12 tarnybiniame pranešime Nr. SŽ-24-70 ,,Dėl suimtajam E. Z. nustatytų kūno sužalojimų“ nurodyta, kad sužalotą suimtąjį E. Z. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo jaunesnysis specialistas A. M.. E. Z. padaryti sužalojimai (sumušimai) veido, rankų ir kojų srityje. Pažymėta, jog E. Z. teigė, jog buvo sumuštas, tačiau nurodyti, kas tai padarė, atsisakė. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė). E. Z. sužalojimai matomi, jis susijaudinęs. Prie tarnybinio pranešimo pridėta: 1) sužalotąjį pastebėjusio asmens tarnybinis pranešimas; 2) sužalojimų nuotraukos (3 vnt.), sužalojimai fiksuoti vaizdo registratoriumi Nr. 53; 3) sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. ŠK(26-53)72, surašyta sveikatos priežiūros specialistės; 4) sužaloto asmens paaiškinimas; 5) kameroje buvusių nuteistųjų – M. K., E. P., M. B., A. Š. ir Ž. D. – paaiškinimai (I tomas b. l. Nr. 17-33).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2025-05-12 pažymoje Nr. ŠK(26-53)72 nurodyta, kad E. Z. apžiūrėtas 2025-05-12, 12:40 val. Nustatyti kūno sužalojimai: kaktos srities kraujosruva, kraujosruva ant nosies, kairės rankos plaštakos viršutinės dalies sumušimas, nugaros nubrozdinimas ir sumušimas, E. Z. teigė, jog sužalojimus patyrė kameroje (I tomas b. l. Nr. 23-25).

(duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. M. 2025-05-12 tarnybiniame pranešimas Nr. SŽ-24-69 „Dėl suimtojo susižalojimo“ nurodyta, kad 2025-05-12, 11.10 val. suimtasis E. Z., esantis kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo pastebėtas su kūno sužalojimu, kraujosruva kaktos srityje. Nedelsiant minėtas suimtasis buvo nuvestas į pirminės medicinos pagalbos kabinetą, kur buvo suteikta medicininė pagalba, išrašyta sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. ŠK(26-53)72. Paklausus E. Z., kaip buvo sužalotas, jis paaiškino, kad buvo sumuštas, tačiau atsisakė įvardinti asmenis, kurie jį sumušė. Įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 53. Kartu kameroje buvo suimtieji M. B., E. P., A. Š., Ž. D., M. K. (I tomas b. l. Nr. 26-27).

Šalies argumentai

M. B. 2025-05-12 paaiškinime nurodyta, kad 2025-05-12 iš kameros išėjo nuteistasis, jo vardo ir pavardės jis nežino, nes pats tik kelias dienas yra toje kameroje. Teigia, kad prieš šį nuteistąjį niekas nenaudojo jokio fizinio smurto (I tomas b. l. Nr. 28).

E. P. 2025-05-12 paaiškinime nurodyta, kad 2025-05-12 iš kameros išėjo žmogus, vardu E., jo pavardės nežino, po to atėjo pareigūnas ir liepė parašyti paaiškinimą, neva jis (E.) buvo sumuštas. Jo (E. P.) nuomone, prieš E. nei vienas iš esančių kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) fizinio smurto nenaudojo (I tomas b. l. Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Ž. D.2025-05-12 paaiškinime nurodyta, kad jis miegojo iki 11 val. dėl vartojamų vaistų, nieko negirdėjo, kai atsikėlė, niekas nesipyko ir niekas nesimušė (I tomas b. l. Nr. 30).

Šalies argumentai

A. Š. 2025-05-12 paaiškinime nurodyta, kad 2025-05-12 išėjo žmogus, jo vardas E. , po to atėjo pareigūnas, liepė rašyti pasiaiškinimą neva jis yra sumuštas. Prieš E. niekas nevartojo jokio smurto (I tomas b. l. Nr. 31).

M. K.2025-05-12 paaiškinime nurodyta, kad 2025-05-12 buvo išvestas vienas nuteistasis, kurio jis nepažįsta. Nematė, kur ir kada jis buvo sumuštas, ir neturi dėl to jokių parodymų duoti, nes reikia jo paties paklausti (I tomas b. l. Nr. 32).

E. Z.2025-05-12 paaiškinime nurodyta, kad 2025-05-12, prieš pietus, jį sužalojo, nuplakė diržu ir trenkė tris smūgius į veido sritį, spardė. Viskas vyko dėl to, kad pareigūnai išnešė rastą mobilų telefoną, visi pagalvojo „ant jo“. Pretenzijas reikšti jis labai bijo, nes turi ilgą laisvės atėmimo bausmę (I tomas b. l. Nr. 33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 604/2025(04) nurodyta, kad E. Z. nustatyti sužalojimai: kaktos ir nosies poodinės kraujosruvos, nugaros odos nubrozdinimai. Plaštakos sumušimai sužalojimais nevertinami, nes žodis „sumušimai“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį. Visi sužalojimai padaryti 12 valandų bėgyje iki apžiūros; jie galėjo būti padaryti artimu vienas kitam laikui, E. Z. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Tiksliai nustatyti, kuo padaryti nustatyti sužalojimai, nėra galimybės, kadangi neužsifiksavo individualios žalojusio įrankio savybės. Veido sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi. Nugaros sužalojimai galėjo būti padaryti tiek mažiausiai dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais siauru ilgu daiktu (galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. laidu), tiek vienmomentiškai nugara atsitrenkus į briaunas turintį paviršių. Padarant nustatytus sužalojimus, E. Z. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (I tomas b. l. Nr. (duomenys neskelbtini) -63).

2025-05-16 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialistas pateikia tyrimui kompaktinį diską su jame įrašytais 2025-05-12 vaizdo įrašais (I tomas b. l. Nr. 36-39).

2025-08-28 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota vaizdo įrašų, 2025-05-16 pateiktų (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus specialisto, apžiūra. Vaizdo įraše matomas asmuo, kuris atpažįstamas kaip E. Z.. Įrašo laiku 13:43:26 matoma, kad E. Z. kaktos srityje yra sužalojimas, žaizda kraujuojanti, taip pat nosies viršutinėje dalyje matomas sužalojimas – kraujuojanti žaizda. Girdimas pareigūno balsas „daugiau nieko? Ranka, koja?“. E. Z. rodo savo dešinės rankos plaštakos viršutinę dalį, matomi nubrozdinimai. E. Z. sako: „dar ir koja“ ir rodo savo dešinę koją. Matomas raudonas dryžis aukščiau kelio. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas A. M. atidaro kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris. 12:23 val., iš kameros išeina asmuo su savo daiktais, kuris atpažįstamas kaip E. Z.. 12:23:12 E. Z. nusiima kepurę, matomas sužalojimas jo kaktos srityje (I tomas b. l. Nr. 40-42).

(duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės 2025-05-21 tarnybiniame pranešime Nr. V-24-12819 nurodyta, kad 2025-05-09 (duomenys neskelbtini) gautas Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, paėmimo protokolas Nr. SV-24-11868, kuriame nurodoma, jog 2025-05-09 gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekama neplaninė krata, kurios metu sanitarinio mazgo durų staktoje padarytoje slėptuvėje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas. Nepavyko nustatyti, kam priklausė minėtoje gyvenamojoje patalpoje rastas mobiliojo ryšio telefonas (I tomas b. l. Nr. 45-56).

Nukentėjusysis E. Z. davė parodymus, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu pareigūnai rado ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Po to karto kameroje kilo įtampa, nes tas, kieno buvo telefonas, kurį rado pareigūnai, pradėjo kameroje sakyti, kad jis (E. Z.) „pastukalino mentams“, o pareigūnai rado ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Labiausiai ant jo pyko vienas iš suimtųjų – A. Š., o kai 2025-05-12 prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo pareigūnas ir liepė jam (E. Z.) rinktis daiktus, nes jis bus perkeltas į kitą kamerą, A. Š. ant jo dar labiau supyko, pasakė, kad tai jis (E. Z.) pridavė pareigūnams ir dabar bėga iš tos kameros. Tada A. Š. prispaudė jį (E. Z.) prie tualeto sienos, smogė vieną kartą dešine ranka jam į kaktą, kliudė ir nosį, po to A. Š. paėmė iš „tašės“ baltos spalvos laidą (TV kabelį) ir su tuo laidu-kabeliu trenkė jam per kairę ranką, nugarą ir kairės kojos kelią; su laidu (kabeliu) sudavė mažiausiai 3 kartus. Pasak E. Z., jis tuo metu tik stovėjo, nesipriešino, atgal smūgių nesudavė. A. Š. žaizdų jam nepadarė, tik liko raudonos laido-kabelio žymės. E. Z. teigimu, M. K. miegojo savo lovoje, Ž. D. skaitė knygą irgi savo lovoje, E. P. ir M. B. tuo metu jam (E. Z.) skaitė griežtu tonu moralus, kad negalima taip elgtis, t.y. juos „priduoti“ pareigūnams. E. P. ir M. B. jo nemušė. Nors jis (E. Z.) niekam, jokiam pareigūnui, nieko nesakė, nes net nežinojo, kieno iš jų kameroje yra mobiliojo ryšio telefonas ir kur telefonas yra, net nežinojo, kur ar pas ką tą telefoną kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) rado, krata buvo atlikta, kai jie buvo duše. Jis, kai jį A. Š. mušė, tylėjo, nerėkė, pareigūnų nekvietė. Po suduotų trijų smūgių laidu A. Š. nurimo ir daugiau smūgių nesudavė. Tą pačią dieną, apie pietus, pareigūnas, atidaręs kameros duris, pastebėjo jį su kaktos sužalojimais. Yą pačią dieną jis (E. Z.) buvo iškeltas iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) . Pasak E. Z., pareigūnas nuvedė jį pas medicinos sveikatos priežiūros skyriaus sesutes. Po apžiūros perkėlė į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje gyvena iki šiol. Jis pats po įvykio į pareigūnus dėl sužalojimų nesikreipė, manė, kad pareigūnai nepastebės. Jam skaudėjo tik tuo momentu, kai jį mušė, vėliau skausmo nebejautė. Jam (E. Z.) nusimato laisvės atėmimo bausmė virš 10 metų, jis nenori jokių pareiškimų ar skundų teikti, pretenzijų jį sužalojusiam suimtajam A. Š. neturi ir nenori jokio ikiteisminio tyrimo. Jis A. Š. atleido, mano, kad čia įvyko nesusipratimas (I tomas b. l. Nr. 66-69).

Nukentėjusysis E. Z., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus, kad įtariamąjį A. Š. pažįsta, buvo kalinami vienoje kameroje. Tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2025 m. gegužės mėnuo, jis atėjo gyventi į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) . Kitą dieną nuėjo visi į dušą, į kamerą atėjo pareigūnas ir rado pas juos kameroje telefoną. Visi galvojo, kad jis (E. Z.) pareigūnams pridavė apie telefoną. Jis (E. Z.) turi labai didelę laisvės atėmimo bausmę, buvo psichologiškai palūžęs ir buvo parašęs prašymą, kad jį perkeltų į kitą kamerą, todėl jie visi galvojo, kad jis (E. Z.) juos pridavė. Todėl tiesiog įvyko konfliktas, jie visi apsižodžiavo. Kameroje buvo Ž. D., E. P., M. K., M. B. ir A. Š.. Apsižodžiavo su visais asmenimis, o su A. Š. apsistumdė ir jis (E. Z.) gavo kelis smūgius su ranka ir laidu. Tuo metu jis (E. Z.) stovėjo prie tualeto sienos. Su ranka gavo į galvą prie nosies. Ar gavo su ranka, ar su kumščiu, nežino, buvo užsidengęs. Dar su laidu gavo per kojas ir nugarą, bet tikrai ten nestipriai, nors buvo užfiksuotos žymės, bet jis (E. Z.) prašė, kad jokio tyrimo nepradėtų. Po smūgio gal kažkiek ir skaudėjo, buvo nemalonu, bet jeigu jam būtų labai kažkas buvę rimta, būtų parašęs ir pareiškimą. Konfliktas kilo dėl to, kad kameroje buvo rastas telefonas ir jie pagalvojo, kad jis (E. Z.) paskundė. Jis (E. Z.) norėjo ramesnės aplinkos, buvo palūžęs psichologiškai, jam buvo paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, norėjo ramesnės aplinkos, todėl ir prašė, kad jį perkeltų į kitą kamerą, atėjo pareigūnas, sako kraukis daiktus ir jie pagalvojo, kad jis juos išdavė. Jie ryte nuėjo į dušą, pareigūnas pastukseno į dušo duris, sako „apsirengiant“ ir parodė, kad rado telefoną. Kameroje pasidarė tokia atmosfera, tada jis (E. Z.) ir parašė prašymą, kad perkeltų į kitą kamerą. (duomenys neskelbtini) jis (E. Z.) buvo kalinamas nuo vasario iki liepos mėnesio, buvo kalinamas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) . Nuo patalpinimo į kamerą iki to įvykio buvo praėjusios kelios dienos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik vieną kartą ir jis prašė, kad jokio tyrimo nepradėtų. Po įvykio jis (E. Z.) buvo apžiūrėtas medikų, nes pareigūnas pamatė sužalojimus. Jam buvo nubrozdinimai prie nosies ir matėsi laido žymė ant kojų. Tas laidas buvo antenos kabelis. Pas juos kameroje buvo pagyvenęs žmogus K., jis miegojo, Ž. D. skaitė knygą, o konfliktas buvo su B., P. ir Š. Į prokurorės klausimus: jam (E. Z.) į nugarą buvo smūgiuota, bet nestipriai; jokios žalos nereiškia, jokio pareiškimo nerašė. Po to įvykio, kelių minučių bėgyje atėjo pareigūnas, sako ruoškis, dėkis daiktus ir tada pareigūnas pamatė sužalojimus. Į adv. A. Z. klausimus: jis (E. Z.) matė, kad kameroje buvo mobilus telefonas, kam jis priklausė, jis nežino; kai jį (E. Z.) mušė, nukritęs nebuvo; jis neklausė, kam priklauso tas telefonas, tuo telefonu jis ir pats naudojosi, skambino mamai. Į įtariamojo A. Š. klausimus: kameroje su jais prabuvo neilgai, gal savaitę laiko. Vaistus geria iki šiol (I tomas b. l. Nr. 84-85).

Liudytojas A. M. davė parodymus, kad dirba (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu. 2025-05-12 jis buvo paskirtas dirbti į režiminio gyvenamojo korpuso III aukštą, atliko korpuso vyresniojo funkcijas, vykdė suimtųjų ir nuteistųjų priežiūrą. Pasak A. M., prieš pietus, tikslaus laiko nebeatsimena, jis atėjo prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo suimtąjį E. Z., kad šis yra perkeliamas į kitą paskirtą gyvenamąją kamerą ir kad rinktųsi savo asmeninius ir įstaigos jam išduotus daiktus, nes ateis jo išvesti, tada nuėjo dirbti kitų darbų, vykdė vyresniojo korpuso funkcijas (skambučiai, išvedimai iš kamerų, pasivaikščiojimai). Praėjus kiek laiko, po pietų, laiko tiksliai neatsimena, jis grįžo prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė E. Z. išeiti su daiktais iš kameros į koridorių. Tada jis pastebėjo, kad E. Z. yra sužalota kakta, kraujosruva. Paklausė E. Z., kas atsitiko, iš kur sužalojimai. E. Z. pasakė, kad jį sumušė kameroje. Paklausus, kas iš suimtųjų, E. Z. kategoriškai atsisakė nurodyti, kas jį sumušė, nes bijo. Kaip nurodė A. M., kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dar 5 suimtieji, šiuo metu jų vardų neatsimena, juos nurodė tarnybiniame pranešime. Kai jis atidarė kameros duris, visi suimtieji buvo ramūs, sėdėjo savo gultuose, jokio konflikto jis (A. M.) nematė ir negirdėjo. Jis nuvedė E. Z.į Sveikatos priežiūros skyriaus procedūrinį kabinetą kūno apžiūrai, po to korpuso vyresniojo kabinete liepė E. Z. raštu paaiškinti aplinkybes, su vaizdo registratoriumi nufilmavo E. Z. kūno vietas, kuriose buvo sužalojimai. A. M. teigimu, E. Z. jam nesakė, kuo ir kas jį mušė. Jis (A. M.) matė raudonas žymes ant rankos, kojos. Po to nuvedė E. Z. į paskirtą gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau E. Z. atsisakė eiti į tą kamerą, paskui jį Saugumo valdymo skyrius perkėlė į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) . Grįžęs į III aukštą, A. M. liepė kameros Nr. (duomenys neskelbtini) suimtiesiems parašyti paaiškinimus, nurodyti visas aplinkybes dėl E. Z. kūno sužalojimų. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) suimtųjų rankų jis (A. M.) neapžiūrėjo, klausė, kas sumušė E. Z., o suimtieji atsakė, kad jie nieko nežino, kad kameroje nei vienas jokio fizinio smurto nenaudojo. Apie įvykį A. M. informavo (duomenys neskelbtini) budintįjį vyriausiąjį pareigūną (I tomas b. l. Nr. 88-91).

Liudytojas Ž. D. davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini) yra suimtas, jau du mėnesius gyvena kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) . 2025-05-12 gyveno irgi kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) . Kiek pamena, kameroje gyveno dar 5 suimtieji. 2025-05-12, apie 11.00 val., jis miegojo, jis miega giliai dėl vartojamų vaistų, miego metu nieko negirdi, net kamerų durų garsaus trankymo. Dėl šio įvykio pareigūnui parašė paaiškinimą, kad iki 11.00 val. dėl vartojamų vaistų nieko negirdėjo ir nematė, kameroje niekas nesipyko ir niekas nesimušė. Ž. D. nežino ir nematė, kas buvo iš suimtųjų sužalotas (I tomas b. l. Nr. 94-96).

Liudytojas M. K. davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini) kali kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) , jam yra skirtas suėmimas. 2025-05-12 jis irgi buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) . Gyveno šešiese, jų vardų ir pavardžių jis nežino. Pasak M. K., ką jis 2025-05-12, apie pietus, veikė, nebeprisimena, turi sveikatos problemų dėl žarnyno, buvo išvežtas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, ligoninėje nieko nenustatė, vaistų neskiria. Ar anksčiau kameroje buvo atlikta krata, M. K. nežino, nebeprisimena. Kas kratos metu buvo rasta, nežino. M. K. teigimu, jis rašė paaiškinimą, taip pat nebeprisimena, dėl ko. Ar buvo kameroje 2025-05-12 konfliktas, M. K. nežino, jokių muštinių žaizdų nematė. Jis niekur nesikiša, su niekuo nebendrauja ir nieko nenori apie nieką žinoti, jo amžius nebe tas, jis sėdi ramiai, laukia, kol išvažiuos į kitą kalėjimą. Nieko nežino, kas vyko 2025-05-12 ir nieko negali apie tai papasakoti (I tomas b. l. Nr. 99-101).

Liudytojas M. B. davė parodymus, kad jis yra suimtas (duomenys neskelbtini) , gyvena kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) . 2025-05-12 irgi gyveno kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) su Ž. D., E. P., M. K., A. Š. ir dar vienu, kurio vardo ir pavardės nežino. Kada į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkeltas M. B., neatsimena. 2025-05-09 jis gyveno kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) . Tą dieną kameroje buvo atlikta krata, bet tuo metu jie buvo išvesti iš kameros į dušą. Kameroje rado telefoną, kieno buvo telefonas, jis nežino, kur jį rado, irgi nežino, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) niekas nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, bent jau jis to nematė. Kas 2025-05-12 kameroje įvyko, jis nežino, nes nieko neįvyko, nematė ir negirdėjo jokio konflikto, neatsimena, ką tą dieną apie pietus jis veikė, turbūt, žiūrėjo televizorių. Iš kur pas suimtąjį, kurio vardo ir pavardės nežino ir kurį iškėlė iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) , atsirado kūno sužalojimai, M. B. nežino, kameroje jokio konflikto nebuvo. Ką kiti buvę suimtieji 2025-05-12, apie pietus, veikė, M. B. nežino, nes nematė. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-05-12 jie turėjo 4 televizorius, t. y. televizorius turėjo jis (M. B.), E. P., A. Š. ir tas, kuris buvo išvestas iš kameros. Į kiekvieną televizorių yra įjungtas TV kabelis, kabeliai yra jų nuosavi (I tomas b. l. Nr. 104-107).

Liudytojas E. P. davė parodymus, kad jis yra suimtas (duomenys neskelbtini) , šiuo metu gyvena kameroje Nr. 11. 2025-05-12 jis buvo kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) su Ž. D., M. B., M. K., A. Š. ir E., jo pavardės nežino. Kada į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkeltas, E. P. tiksliai neatsimena. E. P. atsimena, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, bet tuo metu jis ir kiti suimtieji buvo išvesti į dušą, o kai jie grįžo į kamerą, pareigūnas informavo, kad kameroje buvo rastas telefonas. Kieno šis telefonas buvo, jis nežino, kur jį rado, irgi nežino. E. P. teigimu, jis nematė, kad kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kas būtų naudojęs telefoną. Kūno sužalojimų pas E. jis (E. P.) nematė, negirdėjo kameroje jokio konflikto. E. P. neatsimenu, ką tą dieną apie pietus jis veikė, turbūt žiūrėjo televizorių. Kaip nurodė E. P., 2025-05-12, po pietų, pareigūnai E. išsivedė iš kameros, dėl ko ir kam, nežino. Jis (E. P.) nieko bendro su E. neturėjo, jo nemoralizavo ir nieko neaiškino šiam dėl rasto kameroje telefono. Ką kiti buvę suimtieji 2025-05-12, apie pietus, veikė, E. P. irgi neprisimena. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025-05-12 jie turėjo 4 televizorius, t. y. turėjo jis (E. P.), M. B., A. Š. ir tas, kuris buvo išvestas iš kameros. Kiekvienas televizorius jungiamas su kabeliu atskirai, kiekvienas jų turėjo po nuosavą kabelį (I tomas b. l. Nr. 110-113).

Kaltinamasis A. Š. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino, ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nukentėjusiojo E. Z. nemušė, jam smūgių nesudavė. Kas sumušė, nežino. Teismas šią kaltinamojo poziciją traktuoja kaip gynybinę ir vertintina kaip siekį išvengti atsakomybės.

Nors nukentėjusysis E. Z. nuo tyrimo pradžios nenorėjo atskleisti, kas jį sužalojo, bei sužalojimo aplinkybių, 2025-05-12 paaiškinime nurodė, kad 2025-05-12, prieš pietus, jį sužalojo, nuplakė diržu ir trenkė tris smūgius į veido sritį, spardė. Viskas vyko dėl to, kad pareigūnai išnešė rastą mobilų telefoną, visi pagalvojo, kad dėl jo. Pretenzijas reikšti jis labai bijo, nes turi ilgą laisvės atėmimo bausmę. 2025-05-23, pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal prokuroro reikalavimą ir apklausus E. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o vėliau ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, E. Z. paaiškino, dėl kokių priežasčių bei kada jis buvo sužalotas ir įvardino tai padariusį asmenį – kaltinamąjį A. Š..

Nukentėjusysis E. Z., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino tas pačias aplinkybes, kad konfliktai prasidėjo, kai pareigūnai kameroje rado telefoną, ir A. Š. pagalvojo, kad nukentėjusysis E. Z. paskundė A. Š.. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis tiesiog parašė prašymą, kad jį perkeltų į kitą kamerą, nes jis dalyvauja metadono programoje ir jo prašydavo metadono parnešti. Kaltinamasis A. Š. galvojo, kad nukentėjusysis nori išeiti iš kameros dėl to, kad paskundė. Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pietus nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Nukentėjusysis pats pareiškimo nerašė, bet buvo akivaizdūs sužalojimai, kurios pareigūnai pastebėjo. Taip pat pareigūnai pamatė žymes ant nugaros nuo laido. Taip pat žymės buvo likusios ant rankos ir kojos. Nukentėjusysis paaiškino, kad šiuos sužalojimus jam padarė A. Š.. Kiti kameroje buvę asmenys nieko jam nedarė, tik žodžiu kažką sakė, o A. jam sudavė į veidą ir mušė jį laidu. Įvykį matė kameroje buvę žmonės: Ž. D., E. P., M. B., M. K.. Sužalojimai jam buvo padaryti ranka ir laidu, buvo akivaizdžios žymės. Laidas buvo kabelis nuo televizoriaus. Pirmas smūgis buvo į veido sritį iš kumščio, buvo nubrozdinta kakta, nosis. Tada buvo konfliktas žodžiu ir tada jį mušė su laidu. Jis prisidengė, o A. Š. jį daužė per nugarą, kojas, rankas. Netikėti E. Z. nėra pagrindo, jo parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems duomenims.

Visi kartu kameroje buvę liudytojai Ž. D., E. P., M. B., M. K. nurodė, kad įvykio nematė, niekas nesipyko ir nesimušė.

Šiuos kaltinamojo A. Š. ir liudytojų Ž. D., E. P., M. B., M. K. parodymus paneigia liudytojo A. M. duoti parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad prieš pietus jis atėjo prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo suimtąjį E. Z., kad šis yra perkeliamas į kitą paskirtą gyvenamąją kamerą ir kad rinktųsi savo asmeninius bei įstaigos jam išduotus daiktus, nes ateis jo išvesti. Vesdamas iš kameros E. Z., pastebėjo sumušimo žymes, E. Z. buvo sužalota kakta, kraujosruva. Paklausė E. Z., kas atsitiko, iš kur sužalojimai, E. Z. pasakė, kad jį sumušė kameroje, paklausus, kas iš suimtųjų, E. Z. kategoriškai atsisakė nurodyti, kas jį sumušė, nes bijo. Nukentėjusįjį nuvedė pas medikus, surašė tarnybinį pranešimą.

Vaizdo įraše užfiksuota, kad E. Z. kaktos srityje yra sužalojimas, žaizda kraujuojanti, taip pat nosies viršutinėje dalyje matomas sužalojimas – kraujuojanti žaizda. Girdimas pareigūno balsas: „daugiau nieko? Ranka, koja?“. E. Z. rodo savo dešinės rankos plaštakos viršutinę dalį – matomi nubrozdinimai. E. Z. sako: „dar ir koja“ ir rodo savo dešinę koją. Matomas raudonas dryžis aukščiau kelio. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas A. M. atidaro kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris. 12:23 val., iš kameros išeina asmuo su savo daiktais, kuris atpažįstamas kaip E. Z.. 12:23:12 E. Z. nusiima kepurę, matomas sužalojimas jo kaktos srityje.

Tai, jog nukentėjusiajam E. Z. buvo padaryti sužalojimai, patvirtinta sužaloto asmens medicininės apžiūros 2025-05-12 pažyma Nr. ŠK(26-53)72, kurioje nurodyta, kad E. Z. apžiūrėtas 2025-05-12, 12:40 val. Nustatyti kūno sužalojimai: kaktos srities kraujosruva, kraujosruva ant nosies, kairės rankos plaštakos viršutinės dalies sumušimas, nugaros nubrozdinimas ir sumušimas. E. Z. teigė, jog sužalojimus patyrė kameroje (I tomas b. l. Nr. 23-25). Padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti tuoj pat įvykio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 604/2025(04) nurodyta, kad E. Z. nustatyti sužalojimai: kaktos ir nosies poodinės kraujosruvos, nugaros odos nubrozdinimai. Plaštakos sumušimai sužalojimais nevertinami, nes žodis „sumušimai“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį. Visi sužalojimai padaryti 12 valandų bėgyje iki apžiūros; jie galėjo būti padaryti artimu vienas kitam laikui. E. Z. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Tiksliai nustatyti, kuo padaryti nustatyti sužalojimai, nėra galimybės, kadangi neužsifiksavo individualios žalojusio įrankio savybės. Veido sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi. Nugaros sužalojimai galėjo būti padaryti tiek mažiausiai dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais siauru ilgu daiktu (galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. laidu), tiek vienmomentiškai nugara atsitrenkus į briaunas turintį paviršių. Padarant nustatytus sužalojimus E. Z. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (I tomas b. l. Nr. (duomenys neskelbtini) -63).

Sistemiškai įvertinus nukentėjusiojo E. Z. parodymus, byloje esančius vaizdo įrašus, liudytojo A. M. parodymus, sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymą, specialisto išvadą, tarnybinius pranešimus, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis A. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. Z..

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. Š. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kaktos ir nosies poodinės kraujosruvas, nugaros odos nubrozdinimus.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Byloje nustatyta, kad A. Š. veikė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiajam E. Z. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju – nežymus sveikatos sutrikdymas), ir norėjo taip elgtis. Tokias išvadas teismas daro vertindamas A. Š. konkrečius atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Tarp A. Š. naudoto fizinio smurto ir nukentėjusiojo E. Z. įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visi aukščiau nurodyti duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo. A. Š. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK (duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. Š. anksčiau teistas 17 kartų, be to, ir už veikas, susijusias su smurto panaudojimu. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Todėl, teismo vertinimu, jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis A. Š. veikos padarymo metu buvo teistas 17 kartų, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis A. Š. baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 183-185), nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Aptartų aplinkybių visuma iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį A. Š., kas rodo, kad jis iš anksčiau paskirtų bausmių tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kaltinamajam A. Š. gali būti pasiekti tik paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant didesnį už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį.

Paskirta bausmė nebendrintina su 2025-10-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi 2025-10-27 Kauno apygardos teismo nuosprendis neįsiteisėjęs.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. Š., anksčiau teistas 17 kartų, šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą, t. y. sprendžia, jog nėra pagrindo A. Š., taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. Š. buvo skirtas gynėjas advokatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. Š. pripažinti recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nepriteisti iš A. Š. proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, – 1 kompaktinį diską – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Mantas Liesis