Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo D. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. D. motina D. U., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. U.. Pareiškėjos tėvai bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdė namų valdą (duomenys neskelbtini), susidedančią iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausinių: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinierinių (kiemo) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atitinkamai nuolat kartu gyveno nuo jos įsigijimo momento (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos mirties, nei ji, nei jos brolis D. U., kuris įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo (dalies) priėmimo. Visą tėvų turtą valdė ir juo naudojosi bei išlaikė tėvas A. U., jokio ginčo tarp palikėjos įpėdinių dėl palikimo nebuvo, abu vaikai pripažino tėvo A. U. teisę į jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą. Pareiškėjos tėvas, nuolat gyvendamas toje pat vietoje, prižiūrėjo ir naudojosi visu turtu, valdė jį kaip savo, be kita ko, po sutuoktinės mirties atliko namų valdos ir žemės sklypo kadastrinius matavimus bei juos įregistravo. Taip pat po sutuoktinės D. U. mirties pareiškėjos tėvas A. U. tvarkė ir prižiūrėjo visus (pastarajam ir sutuoktinei priklausiusius) žemės sklypus, jais disponavo (mokėjo mokesčius, kirto krūmus, šienavo, leido kaimynams ganyti gyvulius ir pan.). Pareiškėjos tėvas A. U. testamentu minėtą namų valdą ir kitą savo turtą paliko jai, tačiau šiuo metu pareiškėjai neišduodamas paveldėjimo liudijimas į visą tėvo turtą, nes (duomenys neskelbtini) mirus motinai D. U., į pastarajai priklausančią turto dalį nebuvo užvestos paveldėjimo bylos.

Suinteresuotas asmuo D. U. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, byloje prašymų, prieštaravimų taip pat negauta.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys mirties ir santuokos liudijimai patvirtina, kad sutuoktiniai (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) D. U. mirė (duomenys neskelbtini), A. U. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja J. D. yra mirusiųjų D. U. ir A. U. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo liudijimas. Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. L. 2024 m. balandžio 5 d. rašto Nr. S-31 matyti, kad po D. U. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla neužvesta. (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad po A. U. mirties (duomenys neskelbtini) užvesta paveldėjimo byla, priėmusi palikimą įpėdinė – mirusiojo dukra J. D.. Pareiškėjos pateikti duomenys apie sumokėtas elektros energijos paslaugas, nuotekų vežimo paslaugas, taip pat apmokėtas paslaugas, susijusias su namų valdos ir žemės sklypo kadastriniais matavimais, registravimu, žemės ir komunaliniais mokesčiais, patvirtina, kad A. U. rūpinosi turtu, (duomenys neskelbtini), t. y. iškart po savo sutuoktinės D. U. mirties jai priklausančia turto dalimi naudojosi, prižiūrėjo, disponavo bei mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po D. U. mirties jos palikimą priėmė A. U., kuris palikėjos turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo D. U. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. U. po sutuoktinės D. U. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A. U. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuotas asmuo neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo tėvo A. U. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės, palikėjos D. U. mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjos J. D. tėvas A. U. po sutuoktinės D. U. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. D. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.