Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp atsakovo ir AB „Citadele“ banko 2017 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VKA-2017-17356 (toliau – Sutartis), pagal kurią bankas Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti Sutartyje nurodytomis sąlygomis, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles (Sutarties 2.1 punktas). AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo.

Ieškovė nurodo, kad, atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu.

2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AS Citadele bankas Lietuvos filialas perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola 2019 m. spalio 30 d. buvo perleista ieškovui PlusPlus Capital AS.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pradinis kreditorius sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti įsiskolinimą ir netesybas (šiuo atveju, delspinigius) (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.567 straipsnis). Pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perleido ieškovui, todėl atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovui. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101-6.102 straipsniai).

Kitaip vertintini ieškinio reikalavimai priteisti ieškovui mokėjimo palūkanas.

Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartis yra nutraukta. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, prašo priteisti jam iš atsakovo 1,49 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Ieškinyje nurodoma, kad reikalavimo perleidimo dieną mokėjimo palūkanų įsiskolinimas buvo 0 Eur; 1,49 Eur palūkanos paskaičiuotos nuo reikalavimo perleidimo iki ieškinio pareiškimo. Taigi šios mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos paskaičiuotos po Sutarties nutraukimo. Ieškovė taip pat prašo priteisti 17,50 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 17,22 Eur nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, taigi taip pat po Sutarties nutraukimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatuota, kad, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei apibendrindama šioje nutartyje aptartus argumentus, pagrindžiančius poreikį keisti esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovo reikalavimai priteisti pirmiau nurodytas mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpius po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįsti ir netenkinami.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Sutarties 15.6 punkte buvo numatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Pagal Sutarties 1.19 punktą jos tekste naudojamas terminas „palūkanos“ suprantamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, t. y. atlyginimas už naudojimąsi kreditu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino ir tai, kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Paminėtina ir tai, kad kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų ieškovė už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos priteisti neprašo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Taip pat paminėtina, kad vėliau kompensacinę funkciją atlieka procesinės palūkanos, t. y. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų, kaip kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, priteisimo tenkintinas.

Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 13,90 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS iš atsakovo V. M. 17,22 Eur (septyniolikos eurų dvidešimt dviejų centų) negrąžintą kreditą, 1,55 Eur (vieną eurą penkiasdešimt penkis centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 18,77 Eur (aštuoniolikos eurų septyniasdešimt septynių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 13,90 Eur (trylika eurų devyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą dalį ieškinio atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.