Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-2124-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00356-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 41; 55.1.3 (S)

2021 m. gegužės 5 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės skundą atsakovei Valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2021 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 3D-426 ir 2021 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 1S-12, bei įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjai skirtinų paramos dydžių. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Europos Komisija 2020 m. kovo 19 d. priėmė komunikatą Nr. (C(2020)1863) „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (toliau – ir Komunikatas), 2020 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (C (2020) 3896), SA.57514 „Dėl laikinosios valstybės pagalbos galvijų laikytojams ir pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio“ (su 2020 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimu, Europos komisijos sprendimas Nr. SA.58344, toliau - Sprendimas), kuriais nustatė bendras taisykles visoms valstybėms narėms dėl valstybės pagalbos teikimo sąlygų atsižvelgiant į COVID-19 protrūkio sukeltus ekonominius sunkumus. Komunikate buvo nustatytos maksimalios paramos teikimo ribos, nuo kurios valstybės narės negali nukrypti, jeigu nori suderinti valstybės pagalbos teikimo schemas supaprastinta tvarka taikant Komunikato reikalavimus. Mano, kad atsakovas nepagrįstai ir netinkamai aiškino Komunikato nuostatas, kurios nustato maksimalią valstybės pagalbą, teikiamą žemės ūkio sektoriuje veikiančioms įmonėms.

Pažymi, kad Komunikatas yra Europos Sąjungos teisės aktas. Komunikate nustatyti reikalavimai yra privalomi valstybėms narėms ir jų institucijoms.

Mano, kad Komunikato 23 a) punkte vartojama sąvoka „įmonė“ ir „undertaking“ (anglų k.), turėtų būti suprantama kaip viena įmonė, o ne įmonių grupė, nes Komunikate nėra vartojamos sąvokos „viena įmonė“ („single undertaking“). Nei lietuviškoje, nei angliškoje Komunikato versijose nėra nurodyta, kad maksimali paramos suma turėtų būti skirta bendra įmonių grupei skiriama parama.

Nurodo, kad Laikinosios valstybės pagalbos pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio, administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 3D-427 (pakeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 3D-633, toliau - Pagalbos pieno gamintojams taisyklės) ir Laikinosios valstybės pagalbos galvijų laikytojams mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 3D-426 (toliau – Pagalbos galvijų laikytojams taisyklės), yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar įmonės yra susijusios. Todėl, teikiant paraišką dėl valstybės pagalbos gavimo, reikia nurodyti, ar pareiškėjas yra ar nėra susijęs su kitais ūkio subjektais, kaip nurodyta Europos komisijos 2014 m. birželio 25 d. reglamento (ES) Nr. 702/2014 reikalaujama pateikti susijusių ūkio subjektų sąrašą. Mano, kad Pagalbos pieno gamintojams taisyklėse ir Pagalbos galvijų laikytojams taisyklėse įtvirtintos anksčiau minėtos nuostatos prieštarauja Komunikato nuostatoms.

Nurodo, kad Komunikato 23 a) punkte vartojamos įmonės sąvoka nėra identiška vartojamoms kituose Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles reglamentuojančiuose teisės aktuose, taip pat ir Europos komisijos 2014 m. birželio 25 d. reglamente (ES) Nr. 702/2014.

Pažymi, kad Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 18 d. reglamente Nr. 1407/2013 „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai“, Komisijos 2013 m. gruodžio 18 d. reglamente Nr. 1408/2013 „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje“ ir Komisijos 2014 m. birželio 27 d. reglamente Nr. 717/2013 „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje“ įtvirtintos specialios taisyklės, kuriomis nustatoma, ar atitinkama įmonė turėtų būti priskiriama „vienai įmonei“ („single undertaking“), tuomet šiai įmonei skiriama maksimali suma negali viršyti įmonių grupei skiriamos paramos. Mano, kad tokių nuostatų nėra įtvirtinta Komunikate. Pažymi, kad Komunikate nėra pateikiamos nuorodos į anksčiau minėtus Europos Komisijos reglamentus.

Pažymi, kad Europos Komisijos laikinasis komunikatas yra skirtas padėti kovoti su COVID-19 protrūkio metu sukeltomis ekonominėmis problemomis kartu užkertant kelią netinkamam vidaus rinkos iškraipymui ir vidaus rinkos vientisumo skaldymui. Kaip pabrėžiama Europos Komisijos laikinajame komunikate, turi būti užtikrinama, kad nacionalinės paramos priemonės veiksmingai padėtų „<...> nukentėjusioms įmonėms COVID-19 protrūkio metu <...> ir užtikrinamos vienodos sąlygos“, kas sudarytų sąlygas atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės. Atitinkamai, jei Europos Komisijos laikinasis komunikatas būtų aiškinamas skirtingai skirtingų valstybių narių atžvilgiu, Komunikate numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o tai sudarytų sąlygas vidaus rinkos ir konkurencijos iškraipymui.

Mano, kad atsakovas nepagrįstai Komunikato 23 a) punktui taikė „įmonė“ sampratos turinį, jį išplėsdamas ir vertindamas kaip apimantį ne konkrečią įmonę, o įmonių grupę, kuriai priklauso pareiškėjas, prašantis valstybės pagalbos.

Atsakovas Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC) atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestą funkciją, apskaičiavo laikinąją valstybės pagalbą pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio, vadovaudamasis Pagalbos pieno gamintojams taisyklėmis.

Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. teikė paraišką laikinajai valstybės pagalbai gauti (už parduotus rinkai galvijus). Paraiškoje nepateikė informacijos, kad yra susijusi Reglamento Nr. 651/2014 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais ryšiais su kitais ūkio subjektais (Panevėžio raj. Aukštadvario ŽŪB, Šakių raj. Lukšių ŽŪB, Kėdainių raj. Labūnavos ŽŪB, Kėdainių raj. ŽŪB „Nemunas“, Sidabro ŽŪB). Atsakovas nustatė, kad anksčiau minėtos įmonės taip pat pateikė paraiškas laikinajai valstybės pagalbai gauti.

Pažymi, kad pareiškėja prašė pagalbos už 2020 m. birželio 1 d. turimas 832 karves. Atsakovas, vadovaudamasis Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 11.3.1 papunkčiu, pareiškėjai ir susietiems ūkio subjektams taikė mažinimą iki 100 000 Eur ribos, todėl pareiškėjai ir su ja susietoms įmonėms proporcingai sumažintos pagalbos sumos pagal turimą karvių skaičių 2020 m. birželio 1 d.

Nurodo, kad vadovaujantis Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 8 punktu, pagalba pareiškėjai ir susijusioms įmonėms už 2020 m. rugsėjo 1 d. laikytas pienines karves nebuvo suteikta, kadangi bendra valstybės pagalbos, suteiktos vadovaujantis Komunikato 3.1 skirsnio nuostatomis, suma (neatskaičius mokesčių) vienam pieno gamintojui (įskaitant ir su šiuo pieno gamintoju Reglamento Nr. 702/2014 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) negali viršyti 100 000 Eur. Didžiausia pagal Komunikato 3.1 skirsnio nuostatas galima skirti 100 000 Eur suma pareiškėjai ir susietoms įmonėms buvo skirta už 2020 m. birželio 1 d. turimas karves.

Pažymi, kad ŽŪIKVC, vykdydamas jam pavestą funkciją, apskaičiavo laikinąją valstybės pagalbą galvijų laikytojams, pardavusiems rinkai galvijus ir patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 ligos sukeltos situacijos, vadovaudamasi Pagalbos galvijų laikytojams taisyklėmis.

Pažymi, kad priimdamas sprendimą atsakovas, vadovaudamasis Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 12.3.2 papunkčiu, įvertino, ar pareiškėja atitinka Pagalbos galvijų laikytojams taisyklėse nurodytus reikalavimus, ir nustatė, kad skiriant pagalbą būtų pažeistas Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 7 punkte nustatytas reikalavimas, t. y. bendra valstybės pagalbos, suteiktos vadovaujantis Komunikato 3.1 papunkčio nuostatomis, suma (neatskaičius mokesčių) vienam galvijų laikytojui (įskaitant ir su šiuo galvijų laikytoju Reglamento Nr. 651/2014 1 priedo 3 straipsnyje (2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, 1 priedo 3 straipsnyje) nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus), negali viršyti 100 000 Eur.

Pažymi, kad vadovaujantis Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 8 punktu, pareiškėjai ir su ja susijusioms įmonėms bendra valstybės pagalbos, suteiktos vadovaujantis Europos Komisijos komunikato 3.1 skirsnio nuostatomis, suma (neatskaičius mokesčių) vienam pieno gamintojui (įskaitant ir su šiuo pieno gamintoju Reglamento Nr. 651/2014 1 priedo 3 straipsnyje susijusias įmones) sudarė 100 000 Eur. Didžiausia pagal Komunikato 3.1 skirsnio nuostatas galima skirti 100 000 Eur suma pareiškėjai ir susietoms įmonėms buvo skirta už 2020 m. birželio 1 d. turimas karves, todėl pagalba, vadovaujantis Pagalbos galvijų laikytojams taisyklėmis, už parduotus galvijus pareiškėjai neskirta, nes būtų pažeistos Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 7 punkto reikalavimas ir skirta suma viršytų 100 000 Eur.

Mano, kad pareiškėjai pagrįstai sumažinta pagalba už 2020 m. birželio 1 d. laikytas karves bei neskirta pagalba už 2020 m. rugsėjo 1 d. laikytas karves bei parduotus rinkai galvijus. Pažymi, kad ŽŪIKVC, priimdamas sprendimus, vertina visus objektyvius duomenis (faktus) ir teisės aktų normas, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas yra objektyvus ir pagrįstas.

Pažymi, kad Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 2 ir 3 punktuose įtvirtinta jų paskirtis ir tikslas – reglamentuoti laikinosios valstybės pagalbos pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio, teikimą iš valstybės biudžeto lėšų, siekiant išsaugoti pieno gamybos potencialą esant rinkos veikimo sutrikdymams bei nustatyti pagalbos skyrimo tvarką ir reikalavimus. Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 2 punkte įtvirtinta jų paskirtis ir tikslas – palengvinti sunkumus (iš dalies kompensuoti parastas pajamas), su kuriais susiduria pirminiai galvijų laikytojai dėl COVID-19 viruso protrūkio 2020 m. balandžio – lapkričio mėn., ir nustatyti laikinosios valstybės pagalbos galvijų laikytojams, pardavusiems rinkai galvijus ir patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 ligos sukeltos situacijos, administravimo ir mokėjimo tvarką.

Būtent siekdamas tinkamai įgyvendinti pagalbos skyrimo tikslus ŽŪIKVC, vadovaudamasis teisės normose nustatytu reglamentavimu, sprendė dėl taikytinų kriterijų paramai skirti ir vertino pareiškėjos teisę į išmokas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Pažymi, kad pareiškėja nekelia trečiajam suinteresuotam asmeniui jokių reikalavimų. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra žinomos ginčijamų sprendimų priėmimo aplinkybės, todėl plačiau apie juos nepasisako.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaiko, prašo jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad palaiko savo prašymą kreiptis į ESTT dėl Komunikate vartojamos sąvokos „įmonė“ išaiškinimo. Pažymėjo, kad pareiškėja turėjo teisę gauti valstybės paramą. Teigė, kad Komunikate įtvirtinta vienos įmonės sąvoka, o ne įmonių grupės, todėl Komunikate numatyta 100 000 Eur maksimali valstybės parama turėjo būti skirta pareiškėjai, o ne padalinta maksimali 100 000 Eur valstybės pagalba tarp susijusių įmonių. Nurodė, kad atsakovo sprendimai sukelia pareiškėjai žalą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės su skundu nesutinka, prašo jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriais atsakovas privalo vadovautis.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo sprendimų, kuriais pareiškėjai sumažinta valstybės pagalba už 2020 m. birželio 1 d. laikytas 832 karves bei neskirta pagalba už 2020 m. birželio 1 d. parduotus rinkai galvijus, teisėtumo ir pagrįstumo. Byla nagrinėjama pareikšto skundo reikalavimo ir nurodyto faktinio pagrindo ribose.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. teikė paraišką laikinajai valstybės pagalbai gauti už 2020 m. birželio 1 d. laikomas pienines karves ir parduotus galvijus.

2020 m. gruodžio 4 d. NMA ir ŽŪIKVC gavo du pareiškėjos raštus „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuose buvo prašoma ŽŪIKVC pateikti paaiškinimus, nurodant teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis ŽŪIKVC priėmė sprendimą neskirti paramos pareiškėjai pagal Pagalbos galvijų laikytojams taisykles, o pagal Pagalbos pieno gamintojams taisykles nebuvo skirta maksimali 100 000 Eur paramos suma. NMA prašyta paaiškinti, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis NMA pagal Pagalbos galvijų laikytojams taisykles pareiškėjai neišmokėjo paramos, o pagal Pagalbos pieno gamintojams taisykles išmokėjo mažesnę paramos sumą.

NMA 2020 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai pateikė atsakymą Nr. BR6-8570 „Dėl atsakymo į raštus”, kuriame nurodė, kad atsakovas pagal Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 12.3.2 papunktį įvertina pareiškėjų tinkamumą pagalbai gauti ir priima sprendimą dėl pagalbos pagal Pagalbos galvijų laikytojams taisykles skyrimo. Taip pat NMA atkreipė dėmesį, kad vadovaudamasis Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 12.4 papunkčiu, ŽŪIKVC elektroniniu būdu perduoda pagalbos gavėjų su jiems skirta pagalbos suma duomenis NMA pagal Pagalbos galvijų laikytojams taisykles priede Nr. 2 nurodytą formą, o NMA, vadovaudamasi Taisyklių Nr. 1 14.2 papunkčiu, tik užsako ir išmoka pagalbos lėšas pagal ŽŪIKVC pateiktus duomenis.

NMA pareiškėją taip pat informavo, kad sąrašuose, kuriuos 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. rugsėjo 21 d., 2020 m. spalio 29 d. ir 2020 m. gruodžio 11 d. perdavė ŽŪIKVC NMA pagal Pagalbos galvijų laikytojams taisykles 12.4 papunktį, pareiškėjos nebuvo, todėl valstybės parama galvijų laikytojams jai nebuvo išmokėta.

Dėl paramos pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso, NMA atsakyme nurodė, kad atsakovas pagal Pagalbos pieno gamintojams taisykles 11.3.2 papunktį įvertina pareiškėjų tinkamumą pagalbai gauti pagal Pagalbos pieno gamintojams taisykles reikalavimus ir priima sprendimą dėl pagalbos pagal Pagalbos pieno gamintojams taisykles skyrimo.

Taip pat pareiškėja buvo informuota apie tai, kad vadovaujantis Pagalbos pieno gamintojams taisykles 11.3.4 papunkčiu, ŽŪIKVC perduoda pagalbos gavėjų su jiems skirta pagalbos suma duomenis NMA raštu ir el. paštu nacparama@nma.lt MS Excel formatu pagal Pagalbos pieno gamintojams taisykles priedą Nr. 2. Atsakyme taip pat buvo nurodyta, jog vadovaujantis Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 13.2 papunkčiu, NMA iš atsakovo gavusi duomenis apie pagalbos gavėjams apskaičiuotas pagalbos sumas, užsako pagalbos lėšas ir išmoka jas pagalbos gavėjams, t. y., kad NMA tik užsako ir išmoka pagalbos lėšas pagal ŽŪIKVC pateiktus duomenis. Pažymėtina, kad NMA 2020 m. liepos 9 d. gavusi iš ŽŪIKVC perduotus duomenis, 2020 m. liepos 30 d. pareiškėjai išmokėjo 23 793 Eur paramą pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso pagal atsakovo pateiktus duomenis.

Atsakovas 2021 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 1S-12 „Dėl paramos neskyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 1) nustatė, kad pareiškėja paraiškoje nenurodė, kad yra susijusi Reglamento Nr. 702/2014 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais ryšiais su kitais ūkio subjektais, tarp jų ir su kitomis įmonėmis (Panevėžio raj. Aukštadvario ŽŪB, Šakių raj. Lukšių ŽŪB, Kėdainių raj. Labūnavos ŽŪB, Kėdainių raj. ŽŪB, Sidabravo ŽŪB), kurios taip pat pateikė paraiškas laikinajai valstybės pagalbai gauti, tačiau paraiškos informaciją patikslino 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. ZIB_S-01, gautu ŽŪIKVC 2020 m. liepos 8 d. reg. Nr. 2G-7287, kuriame nurodė susijusias įmones. Vadovaujantis Reglamento Nr. 702/2014 1 priedo 3 straipsniu, pareiškėja ir nurodytos įmonės laikomos susijusiomis įmonėmis. Padarė išvadą, kad vadovaujantis Pagalbos galvijų laikytojams taisyklėmis, pareiškėjai ir su ja susijusioms įmonėms bendra valstybės pagalbos, suteiktos vadovaujantis Komunikato 3.1 skirsnio nuostatomis, suma (neatskaičius mokesčių) vienam pieno gamintojui (įskaitant ir su šiuo pieno gamintoju Reglamento Nr. 702/2014 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) sudarė 100 000 Eur. Didžiausia pagal Komunikato 3.1 skirsnio nuostatas galima skirti 100 000 Eur suma pareiškėjai ir susietoms įmonėms buvo skirta už 2020 m. birželio 1 d. turimas karves, todėl pagalba, vadovaujantis Pagalbos galvijų laikytojams taisyklėmis, už parduotus galvijus pareiškėjai neskirta, nes būtų pažeistas Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 7 punkto reikalavimas ir skirta suma viršytų 100 000 Eur.

Atsakovas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu „Dėl paramos neskyrimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 2) nustatė, kad pareiškėja paraiškoje nenurodė, kad yra susijusi Reglamento Nr. 702/2014 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais ryšiais su kitais ūkio subjektais, tarp jų ir su kitomis įmonėmis (Panevėžio raj. Aukštadvario ŽŪB, Šakių raj. Lukšių ŽŪB, Kėdainių raj. Labūnavos ŽŪB, Kėdainių raj. ŽŪB, Sidabravo ŽŪB), kurios pateikė paraiškas laikinajai valstybės pagalbai gauti, tačiau paraiškos informaciją patikslino 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. ZIB_S-01, gautu ŽŪIKVC 2020 m. liepos 8 d. reg. Nr. 2G-7287, kuriame nurodė susijusias įmones. Vadovaujantis Reglamento Nr. 702/2014 1 priedo 3 straipsniu, pareiškėja ir nurodytos įmonės laikomos susijusiomis įmonėmis.

Pareiškėja prašė pagalbos už 2020 m. birželio 1 d. turimas 832 karves, Panevėžio r. Aukštadvario ŽŪB – už 2020 m. birželio 1 d. turimas 424 karves, Šakių raj. Lukšių ŽŪB – už 2020 m. birželio 1 d. turimas 924 karves, Kėdainių raj. Labūnavos ŽŪB – už 2020 m. birželio 1 d. turimas 586 karves, Kėdainių raj. ŽŪB „Nemunas“ – už 2020 m. birželio 1 d. turimą 191 karvę, Sidabravo ŽŪB – už 2020 m. birželio 1 d. turimų 511 karvių.

Laikinosios valstybės pagalbos pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio, dydžio už pieninę karvę, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 3D-502, patvirtinus pagalbos dydį – 77,80 Eur už pieninę karvę, ŽŪIKVC įvertino pareiškėjos ir kitų su ja susijusių įmonių, kurios pateikė paraiškas laikinajai valstybės pagalbai gauti, duomenis ir nustatė, kad, vadovaujantis Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 11.3.1 papunkčiu, pareiškėjai ir susietoms ūkio subjektams reikia taikyti mažinimą iki 100 000 Eur ribos, todėl pareiškėjai ir su ja susietoms įmonėms buvo proporcingai sumažinamos pagalbos sumos pagal turimą karvių skaičių 2020 m. birželio 1 d. pareiškėjai skirta pagalba sudarė 23 793 Eur, Panevėžio raj. Aukštadvario ŽŪB – 12 257,88 Eur, Šakių raj. Lukšių ŽŪB – 26 712,92 Eur, Kėdainių raj. Labūnavos ŽŪB – 16 941,31 Eur, Kėdainių raj. ŽŪB „Nemunas“ – 5 521,83 Eur, Sidabravo ŽŪB – 14 733,06 Eur už proporcingai sumažintą turimą karvių skaičių 2020 m. birželio 1 d.

Sprendime taip pat pažymėta, kad vadovaujantis Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 8 punktu, pagalba pareiškėjai ir susijusioms įmonėms už 2020 m. rugsėjo 1 d. laikytas pienines karves nebuvo suteikta, nes bendra valstybės pagalbos, suteiktos vadovaujantis Komunikato 3.1 skirsnio nuostatomis, suma (neatskaičius mokesčių) vienam pieno gamintojui (įskaitant ir su šiuo pieno gamintoju Reglamento Nr. 702/2014 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) negali viršyti 100 000 Eur. Didžiausia pagal Komunikato 3.1 skirsnio nuostatas galima skirti 100 000 Eur suma pareiškėjai ir susietoms įmonėms buvo skirta už 2020 m. birželio 1 d.

Taigi nustatyta, kad tiesiogiai byloje taikytinos taisyklės parengtos remiantis Europos Komisijos 2020 m. kovo 19 d. priimtu Komunikatu (2020/C 91 I/01 „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su visais pakeitimais specialiuosius reikalavimus, nurodytus 3.1 skirsnyje, ir bendruosius reikalavimus, nurodytus 4 skirsnyje, 2020 m. birželio 5 d. Europos Komisijos priimtu sprendimu Nr. (C (2020) 3896), SA.57514 Lietuvai „Dėl laikinosios valstybės pagalbos galvijų laikytojams ir pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio“ (su 2020 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimu, Europos komisijos sprendimas Nr. SA.58344), reglamento (ES) Nr. 651/2014 nuostatomis.

Komunikato 3.1 skirsnyje nustatytos laikinosios valstybės pagalbos priemonės. Tiesioginėmis dotacijomis, grąžintinais avansais arba mokesčių lengvatomis teikiama pagalba (Komunikato 3.1 papunktis). Komunikato 21 punkte nustatyta, kad be jau turimų galimybių, grindžiamų SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, dabartinėmis aplinkybėmis tinkamas, būtinas ir tikslingas sprendimas gali būti laikina ribota pagalba įmonėms, kurios susiduria su staigiu likvidumo trūkumu ar net jo nebuvimu. Komunikato 22 punkte nustatyta, kad Komisija laikys, kad tokia valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, jeigu bus laikomasi visų šių sąlygų (konkrečios nuostatos dėl pirminės žemės ūkio produktų gamybos ir žuvininkystės bei akvakultūros sektorių išdėstytos 23 punkte): a. tiesioginėmis dotacijomis, grąžintinais avansais, mokesčių ar mokėjimų lengvatomis teikiama pagalba neviršija 800 000 EUR vienai įmonei; visi skaičiai nurodomi bruto, t. y. prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą; b. pagalba teikiama pagal schemą, kuriai numatytas tam tikras biudžetas; c. pagalba gali būti teikiama įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis (apibrėžta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 2 straipsnio 18 punkte.); ji gali būti teikiama įmonėms, kurios nėra laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis ir (arba) 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis, tačiau vėliau dėl COVID-19 protrūkio tokiomis tapo; d. pagalba teikiama ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. (jeigu pagalba teikiama mokesčių lengvatomis, šis terminas netaikomas ir laikoma, kad pagalba suteikiama tada, kai reikia pateikti 2020 m. mokesčių deklaraciją); e. pagalba įmonėms, vykdančioms veiklą žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais (Apibrėžta 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, 2 straipsnio 6 ir 7 punktuose) srityse, teikiama su sąlyga, kad ji nebus iš dalies ar visiškai perduota pirminiams gamintojams, ir nėra nustatoma remiantis tokių produktų, įsigytų iš pirminių gamintojų arba pateiktų rinkai susijusių įmonių, kaina arba kiekiu.

Komunikato 23 punkte nustatyta, kad nukrypstant nuo 22 punkto, žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams taikomos šios specialiosios sąlygos: a. pagalba neviršija 100 000 EUR vienai įmonei, vykdančiai veiklą pirminės žemės ūkio produktų (Visi SESV I priede išvardyti produktai, išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus produktus, pagal ankstesnę 18 išnašą) gamybos srityje; visi skaičiai nurodomi bruto, t. y. prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą; b. pagalba įmonėms, vykdančioms veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos srityje, negali būti nustatoma remiantis rinkai pateiktų produktų kaina arba kiekiu; c. pagalba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėms nėra susijusi su jokia Komisijos reglamento (ES) Nr. 717/2014 (2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje) 1 straipsnio 1 dalies a–k punktuose nurodyta pagalba; d. jeigu įmonė veiklą vykdo keliuose sektoriuose, kuriems pagal 22(a) punktą ir 23(a) punktą taikomos skirtingos didžiausios sumos, atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdama sąskaitas, užtikrina, kad būtų laikomasi kiekvienai iš šių veiklos rūšių nustatytos atitinkamos viršutinės ribos ir kad nebūtų viršijama bendra didžiausia galima suma; e. taikomos visos kitos 22 punkte nustatytos sąlygos (21 išnaša/nuoroda į pirmiau 22 punkto c papunktyje ir 15 bei 30 išnašose nurodytą sunkumus patiriančios įmonės apibrėžtį laikoma nuoroda į atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 702/2014 2 straipsnio 14 punkte ir Reglamento (ES) Nr. 1388/2014 3 straipsnio 5 punkte pateiktas apibrėžtis).

Pagal Komunikato 13 punktą valstybės narės taip pat gali parengti paramos priemones pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius nedalyvaujant Komisijai.

2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (paskutinis pakeitimas 2020 m. gruodžio 10 d.), taip pat 2014 m. birželio 17 d. reglamento Nr. (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 1 priedo 3 straipsnyje įtvirtinta įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant personalo skaičių ir finansines sumas: 1 dalyje nustatyta, kad savarankiška įmonė – įmonė, kuri nepriskiriama prie įmonių partnerių, kaip apibrėžta 2 dalyje, arba prie susijusių įmonių, kaip apibrėžta 3 dalyje. 2 dalyje apibrėžta įmonės partnerės sąvoka. 3 dalyje pateikta susijusios įmonės sąvoka, nurodant, kai tai įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš šių santykių: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą; b) įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių; c) viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą įtaką, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaudamasi steigimo sutarties ar įstatų nuostata; d) viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą. Įmonės, susietos kokiais nors pirmoje pastraipoje išvardytais santykiais per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 2 dalyje minėtų investuotojų, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis. Įmonės, tokiais santykiais susietos per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose. Gretimąja rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos. Įmonės gali deklaruoti, kad turi savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ar susijusios įmonės statusą, taip pat skelbti duomenis apie 2 straipsnyje nustatytas ribas. Deklaruoti galima net tuo atveju, jei kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kas jį valdo. Tokiu atveju įmonė gali gera valia deklaruoti, kad gali teisėtai preziumuoti, jog kita įmonė arba bendrai kelios susijusios įmonės neturi 25 proc. arba daugiau kapitalo ar balsavimo teisių. Tokios deklaracijos niekaip nepaveikia nacionalinėse arba Sąjungos taisyklėse numatytų patikrinimų ar tyrimų (5 dalis). Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra reglamente (ES) Nr. 702/2014 teisiškai reikšmingais ryšiais susijusi įmonė su kitomis skundžiamuose sprendimuose nurodytomis AB „Linas Agro Group“ vertikaliai integruotos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupės įmonėmis. Tokia informacija viešai prieinama nurodytos grupės interneto svetainėje.

Europos Komisijos 2020 m. birželio 5 d. sprendime Nr. C (2020) 3896, kuriuo tiesiogiai suderinta aptariama valstybės pagalbos COVID-19 akivaizdoje pieno gamintojams ir galvijų laikytojams schema Lietuvos Respublikoje, 11, 28 ir 31 punktuose daroma nuorodos į reglamentą Nr. 702/2014, o 3, 8 ir 9 punktuose į reglamentą Nr. 651/2014. Šiuo sprendimu buvo ES Komisijos įvertintos iš Lietuvos pusės parengtos aptariamos šioje byloje taisyklės (2.2 p.). Lietuvos valdžios institucijos įsipareigojo laikytis de minimis reglamentų žemės ūkio sektoriuje ir bendrosios išimties reglamento nuostatų kumuliacijos taisyklių (28 p., The Lithuanian authorities confirm that aid granted under the measure may be cumulated with aid under de minimis Regulations for the agricultural primary production or the General Block Exemption Regulation provided the provisions and cumulation rules of those Regulations are respected).

Pagalbos pieno gamintojams taisyklės (2020 m. birželio 9 d. akto redakcija, paraiškos teikimo metu galiojusi akto redakcija) parengtos atsižvelgiant į 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos Komunikato Nr. (C (2020) 1863) „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su visais pakeitimais (toliau – Komunikatas) specialiuosius reikalavimus, nurodytus 3.1 skirsnyje, ir bendruosius reikalavimus, nurodytus 4 skyriuje, 2020 m. birželio 5 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. C ((2020) 3896) Lietuvai dėl laikinosios valstybės pagalbos galvijų laikytojams ir pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl Covid-19 viruso protrūkio, patvirtinimo, 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1084 (toliau – Reglamentas Nr. 651/2014), ir atsižvelgiant į Valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitų iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų priemonių bendrąsias administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 3D-979 „Dėl Valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitų iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų priemonių bendrųjų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios administravimo taisyklės) (Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 1 punktas). Pagalba teikiama, jeigu vidutinės mėnesinės 2020 m. balandžio–gegužės mėn. laikotarpio bendros Lietuvos pieno gamintojų, pardavusių pieną Lietuvoje registruotiems pieno supirkėjams, pajamos buvo bent 5 proc. mažesnės negu vidutinės mėnesinės 2017–2019 m. balandžio–gruodžio mėn. laikotarpio bendros Lietuvos pieno gamintojų, pardavusių pieną Lietuvoje registruotiems pieno supirkėjams, pajamos. Pagalba mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, neviršijant 18,5 mln. Eur (Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 4 punktas).

Pagal Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 8 punktą bendra valstybės pagalbos, suteiktos vadovaujantis Komunikato 3.1 skirsnio nuostatomis, suma (neatskaičius mokesčių) vienam pieno gamintojui (įskaitant ir su šiuo pieno gamintoju Reglamento Nr. 651/2014 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) negali viršyti 100 000 Eur. Jeigu išmokėjus apskaičiuotą pagalbą būtų viršytas maksimalus leistinas minėtas pagalbos dydis, prieš priimant sprendimą pagal šių taisyklių 11.3.2 papunktį, apskaičiuota pagalbos suma sumažinama tiek, kad nebūtų pažeistos Komunikato nuostatos (vertinant, ar neviršijama 100 000 Eur riba, įskaičiuojamos ir kitos anksčiau pagal Komunikato 3.1 skyriaus nuostatas išmokėtos valstybės pagalbos sumos pagal kitas priemones). ŽŪIKVC patikrina pareiškėjų susietumą pagal šių taisyklių 8 punktą. Jeigu susietiems ūkio subjektams reikalinga taikyti mažinimą iki 100 tūkst. Eur ribos, pareiškėjams proporcingai sumažinamos pagalbos sumos pagal turimą karvių skaičių 2020 m. birželio 1 d. (Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 11.3.1 papunktis).

Pagalbos galvijų laikytojams taisyklės (2020 m. birželio 9 d. akto redakcija, paraiškos teikimo metu galiojusi akto redakcija) parengtos vadovaujantis 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ su visais pakeitimais (toliau – Komunikatas) specialiaisiais reikalavimais, nurodytais 3.1 skirsnyje, ir bendraisiais reikalavimais, nurodytais 4 skyriuje, 2020 m. birželio 5 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C ((2020) 3896) Lietuvai dėl laikinosios valstybės pagalbos galvijų laikytojams ir pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl Covid-19 viruso protrūkio, patvirtinimo, 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su visais pakeitimais ir atsižvelgiant į Valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitų iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų priemonių bendrąsias administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 3D-979 „Dėl Valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitų iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų priemonių bendrųjų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios administravimo taisyklės) (Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 1 punktas). Taisyklių tikslas – palengvinti sunkumus (iš dalies kompensuoti prarastas pajamas), su kuriais susiduria pirminiai galvijų laikytojai dėl COVID-19 viruso protrūkio 2020 m. balandžio–lapkričio mėn., ir nustatyti laikinosios valstybės pagalbos (toliau – pagalba) galvijų laikytojams, pardavusiems rinkai galvijus ir patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 ligos sukeltos situacijos, administravimo ir mokėjimo tvarką. Šiose taisyklėse terminas „parduotas rinkai“ (toliau – parduotas) suprantamas tik kaip susijęs su pirmuoju pardavimu iš pirminio gamintojo įmonei, užsiimančiai žemės ūkio produktų perdirbimu, arba perpardavėjui. Pagal šias taisykles neteikiama pagalba, kai ūkininkas pats parduoda savo galvijo mėsą vietos rinkoje galutiniams vartotojams (tiesioginiai pardavimai) ir parduodant galviją iš ūkio į ūkį, t. y. kai ūkininkas parduoda galvijus kitam ūkininkui veisimui arba reguliariai pirminiam pieno / mėsos gaminimui ir pan. (Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 2 punktas).

Pagal Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 7 punktą bendra valstybės pagalbos, suteiktos vadovaujantis Komunikato 3.1 papunkčio nuostatomis, suma (neatskaičius mokesčių) vienam galvijų laikytojui (įskaitant ir su šiuo galvijų laikytoju Reglamento Nr. 651/2014 1 priedo 3 straipsnyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) negali viršyti 100 000 Eur. Jeigu apskaičiavus pagalbą būtų viršytas šis maksimalus leistinas pagalbos dydis, prieš priimant sprendimą dėl pagalbos suteikimo apskaičiuota pagalbos suma sumažinama tiek, kad nebūtų pažeistas Komunikato 3.1 papunkčio reikalavimas (vertinant, ar neviršijama 100 000 Eur riba, įskaičiuojamos ir kitos anksčiau pagal Komunikato nuostatas išmokėtos valstybės pagalbos sumos per kitas priemones).

Pagalbos galvijų laikytojams taisyklėse numatyta, kad būtent atsakovas patikrina pareiškėjų susietumą ir jeigu susietiems ūkio subjektams reikia taikyti mažinimą iki 100 000 eurų ribos, pareiškėjams proporcingai sumažina paramos sumas pagal parduotų galvijų, už kuriuos prašoma pagalbos, skaičių (12.3.1 p.), o pagalbos pieno gamintojams taisyklėse nurodoma, kad atsakovas įvertina pareiškėjų tinkamumą pagalbai gauti pagal taisyklių reikalavimus, <..> nustato, ar suteikus pagalbą pagal taisykles, nebus pažeisti taisyklių 8 ir 9 punktuose nustatyti reikalavimai, ir priima sprendimą dėl pagalbos pagal šias taisykles skyrimo (11.3.2 p.). Galvijų laikytojas, negavęs pagalbos, per 10 darbo dienų gali kreiptis raštu į atsakovą (Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 18 p.). Pieno gamintojas, negavęs pagalbos, gali raštu kreiptis į atsakovą dėl informacijos suteikimo apie pagalbos neskyrimo aplinkybes (Pagalbos pieno gamintojams taisyklių 15 p.).

Pareiškėjo nurodytoje ESTT 2012-12-13 byloje Nr. C-226/2011 buvo pateiktas prejudicinis sprendimas dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 3 straipsnio 2 dalies aiškinimo, taip pat vertinta Komisijos pranešimo (notice), o ne komunikato (communication) reikšmė, t. y. pasisakyta kitais klausimais nei tiesiogiai sprendžiama šioje byloje.

Pažymėtina, kad aptariamame Komunikate 11 punkte numatyta, kad juo nustatomos pagal ES taisykles valstybės narių turimos galimybės užtikrinti įmonių <...> likvidumą ir galimybes gauti finansavimą, kad jos galėtų atsigauti po dabartinės situacijos. Tad remiantis Komunikatu valstybės narės turi galimybę parengti valstybės pagalbos teikimo schemas, o ne kreiptis dėl konkrečios valstybės pagalbos teikimo suderinimo. Kas matyti iš aukščiau nurodyto Komisijos priimto Sprendimo, kuriuo suderinta valstybės pagalbos COVID-19 situacijoje teikimas pieno gamintojams ir galvijų laikytojams schema Lietuvoje. Tokia išvada seka iš Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių ir Pagalbos pieno gamintojams taisyklių bei aukščiau nurodytų teisės aktų, kurių pagrindu jos parengtos, teksto lingvistinio ir sisteminio aiškinimo. Tai pat tokį aiškinimą pagrindžia ir aptariamos tikslinės valstybės pagalbos tikslas, kad pagalba pasiektų kuo platesnį savarankiškų įmonių ratą ir nebūtų koncentruojama susijusių įmonių grupėse, šioms skiriant daugiau valstybės pagalbos nei savarankiškai veikiančioms įmonėms, kad valstybės pagalba pasiektų tolygiai konkrečiame ūkio sektoriuje veikiančias įmones, taip minimaliai įtakojant/iškraipant egzistuojančią konkurenciją. Komunikate nenurodyta, kad jame vartojamos sąvokos skiriasi nuo valstybės pagalbos skyrimą aptariančiose bendruosiuose teisės aktuose, į kuriuos tiesiogiai daroma Komunikate nuorodos (išnašos). Komunikato paskirtis nebuvo keisti valstybės pagalbos teikimo bendrąsias taisykles. Kaip nurodyta Sprendime, kuriuo patvirtinta konkreti valstybės pagalbos tiekimo pieno gamintojams ir galvijų augintojams schema, valstybė įsipareigojo gerbti ir taikyti valstybės pagalbos skyrimo bendrąsias nuostatas, kas atsispindi ir aptariamose tiesiogiai šioje byloje taikomose taisyklėse numatant susijusių įmonių sąvoką ir sąlygą svarstant dėl konkrečios įmonėms skirtinos valstybės pagalbos dydžio.

Dėl to teismas nelaiko pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančius teisės aktus. Kitų skundžiamų sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo aspektų pareiškėja nenurodė.

Nesant pagrindo tiesiogiai ginčijamų sprendimų priėmimui aktualių taisyklių aiškinti taip, kaip nurodo pareiškėja, pagrįstai, skiriant pareiškėjai valstybės laikinąją pagalbą pagal suderintą su Europos Komisija schemą, buvo atsižvelgta į susijusias su ja įmones, priklausančias tai pačiai įmonių grupei ir vienu Sprendimu pagrįstai sumažinta skirtina laikinoji pagalba, o kitu Sprendimu neskirta papildomai pagalbos, kadangi galimas skirti vienai įmonei (kartu vertinant susijusias įmones) maksimali 100 000 eurų dydžio laikinosios pagalbos suma buvo išnaudota.

Pareiškėja prašė kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų sprendimą dėl Komunikato 23 a) punkto aiškinimo. Įvertinus pateiktą teisinį reglamentavimą, teismui nekyla abejonių dėl Pagalbos pieno gamintojams taisyklių ir Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių neprieštaravimo Komunikatui, Sprendimui ar Reglamentui. Taisyklės yra suderintos su aukščiau nurodytais ir tiesiogiai taisyklėse minimais Europos Komisijos Komunikato ir Sprendimo, Reglamento Nr. 651/2014 nuostatomis, jos turi būti taikomos kartu. Dėl to nekylant neaiškumų dėl tiesiogiai šioje byloje taikytinų Pagalbos galvijų laikytojams taisyklių 7 ir pagalbos pieno gamintojams taisyklių 8 punktų aiškinimo, atsakovo teisės mažinti skirtiną valstybės pagalbą nustačius galimos maksimalios pagalbos sumos išnaudojimą arba neskirti pagalbos, - teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl Komunikate vartojamų sąvokų išaiškinimo.

Atsakovas ginčijamuose sprendimuose taikė aktualius ginčui teisės aktus, juos tinkamai aiškino ir taikė. Nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjai skirtinų paramos dydžių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos Panevėžio rajono Žibartonių žemės ūkio bendrovės skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė