Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. R. dėl to, kad jis tos pačios dienos 17 val. Petriškių kaime, Pasvalio rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,53 promilės neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

III.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad D. R. neblaivumas buvo nustatytas alkoholio matuokliu, kuriam išduotas patikros sertifikatas. Pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi vien D. R. pateikta specialisto išvada, atmesdamas duomenis apie asmens neblaivumą, nustatytą policijos pareigūnams sustabdžius D. R. vairuotą automobilį. Byloje esant įrodymams, kurie prieštarauja vieni kitiems, teismas, vadovaudamasis ATPK 277 straipsniu, turėjo paskirti ekspertizę, kuri nustatytų, ar D. R. automobilį vairavo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas D. R. suformuluotas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2009 m. vasario 21 d., 17 val. 00 min., Petriškių kaime, Pasvalio rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,53 promilės neblaivumas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad D. R. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties, pagrindė byloje esančia specialisto išvada.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog sustabdžius D. R. vairuotą automobilį, nuo vairuotojo sklido stirus alkoholio kvapas (b. l. 7). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad policijos pareigūnams alkoholio matuokliu Alcotest 7410 D. R. iškvėptame ore nustačius 0,53 promilės alkoholio koncentraciją, asmuo su tokiais rodmenimis nesutiko, tačiau pripažino, jog buvo išgėręs butelį alaus (b. l. 2).

Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. T-A1058/09(01)-R807/09 nurodyta, jog 2009 m. vasario 21 d. 18 val. 00 min. iš D. R. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 21). Šiuo aspektu pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N3-899/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad D. R. būtų atlikta medicininė apžiūra. Byloje nėra Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika), įforminami medicininės apžiūros rezultatai. Pagal Metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (bendras asmens būklės vertinimas neatliekamas ir išvada neformuluojama, kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių (Metodikos 16 punktas)). Byloje esanti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos išduota specialisto išvada atspindi tik vieno iš medicininės apžiūros etapų – tiriamosios medžiagos (šiuo atveju – kraujo) ištyrimo rezultatus. Tačiau bendras asmens būklės įvertinimas bei galutinė išvada formuluojama Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte, kurio, kaip minėta, byloje nėra. Todėl D. R. pateikta specialisto išvada pati savaime nenuneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje esant prieštaringiems duomenims apie asmens neblaivumą, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti – apsvarstyti galimybę gauti specialisto išvadą ar skirti ekspertizę, kuri padėtų teismui įvertinti byloje esančius įrodymus, apklausti D. R. neblaivumą alkoholio matuokliu nustatinėjusį policijos pareigūną, išreikalauti policijos pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio patikros sertifikatą ir pan.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.