Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Edvino Navicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 1 700 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. lapkričio 26 d. apie 20.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz C 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso AB Šiaulių bankui, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 21.14 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0126 nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. L. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. jis buvo darbe iki 16.00 val. Po darbo užvažiavo į kažkokią parduotuvę, į kokią tiksliai, nurodyti negali, kur nusipirko degtinės, kiek, nurodyti negali. Paskui vartojo degtinę vienas savo mašinoje „Mercedes-Benz C 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kurioje tiksliai vietoje, nurodyti negali. Prieš tai tą dieną alkoholio nevartojo. Kodėl jis nusprendė sėsti prie vairo ir pradėjo vairuoti, paaiškinti negali, nes buvo stipriai neblaivus. Važiavo vienas ir mašinoje buvo vienas. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Apie ką bendravo su policijos pareigūnais, neatsimena, taip pat neatsimena, ar pareigūnai jam nustatinėjo girtumą. Kur šiuo metu jo automobilis, nežino, jam buvo duotas šaukimas atvykti apklausai į komisariatą, kurį rado kitą dieną savo striukės kišenėje. Automobilis „Mercedes-Benz C 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas išsimokėtinai, jis nuosavybės teise priklauso AB Šiaulių bankui. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką. Jis dirba, gauna nuolatines pajamas, piniginių santaupų šiai dienai neturi, tačiau galės sumokėti jam paskirtą baudą, jeigu ji bus išdėstyta dalimis. Kaip jau minėjo, dėl ko jis girtas pradėjo vairuoti, žinodamas, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas <...>.

Be S. L. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų J. Č. ir A. J. parodymais, 2024 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolu, 2024 m. lapkričio 28 d. ir 2024 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolais, 2024 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, 2024 m. lapkričio 26 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio rodmenimis, AB „Regitra“ ir VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad S. L. 2024 m. lapkričio 26 d., apie 20.38 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz C 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso AB Šiaulių bankui, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 21.14 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0126 nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 prom. etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus S. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo leisti konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Mercedes-Benz C250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 8 098 Eur sumokėti dalimis per 2 metus.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę S. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę S. L., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,48 prom.). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė besigailintis dėl jos įvykdymo, tačiau jis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jo formaliai išreikštas gailestis negali būti pripažintas nuoširdžiu. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. L. – du kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (už vieną jų teistumas išnykęs), per penkerius metus administracine tvarka baustas 4 kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dvi iš paskirtų baudų sumokėtos, apie kitų paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra, dirbantis, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant didesnį negu šios bausmės rūšies, nustatytos už nusikaltimo padarymą, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. L., spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės atlikimo, todėl S. L. skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad S. L. anksčiau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (2,48 prom.), taip pat į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam nustatytinas 3 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. lapkričio 28 d.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo S. L., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš AB „Regitra“ duomenų, 2024 m. gruodžio 2 d. AB Šiaulių banko rašto ir 2022 m. balandžio 13 d. lizingo sutarties Nr. FV-222-19331 specialiųjų sąlygų, 2022 m. balandžio 4 d. ilgalaikės nuomos sutarties Nr. LT-2022/689040 nustatyta, kad automobilio „Mercedes-Benz C 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra AB Šiaulių bankas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas būtų leidęs jam priklausantį automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, 2011 m. gamybos automobilio „Mercedes-Benz C 250“ kaina su PVM yra 8 098 Eur. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. L. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, sėdo prie automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. L. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 8 098 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 098 Eur (aštuonis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus) į valstybės biudžetą.

S. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti S. L., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt); atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos; probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) bus perduotas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, jis per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.