Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo G. N. (toliau – G. N.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį už tai, kad jis 2016 m. kovo 24 d., 17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, vairavo automobilį Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

1.1. Už šio teisės pažeidimo padarymą G. N. buvo paskirta 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą ir G. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą paskirti 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio Peugeot 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

2.1. Institucijos teigimu, G. N. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, nei vienos iš jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs, yra teistas, dėl ko jam paskirta piniginė bauda yra per švelni. Be to, apylinkės teismas visiškai nesiaiškino ar G. N. analizuojamo įvykio metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę, nors pagal Institucijos pateiktus duomenis, nuo 2015 m. lapkričio 25 d. automobilio savininkė yra R. V., apie kurią skundžiamame teismo nutarime nė neužsimenama. Byloje nenustatyta, kokiu būdu automobilis atsidūrė pas G. N., ar R. V. jam davė, ar kitokiu būdu perleido, ar jai išvis buvo žinoma, kad G. N. naudojasi nurodytu automobiliu.

2.2. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju G. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Bylos duomenimis, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų piniginių baudų nėra sumokėjęs, yra teistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. N. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 129 straipsnį. Ginčo dėl šio pažeidimo bei jo kvalifikacijos nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl G. N. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik G. N. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad teisės pažeidėjui analizuojamu atveju paskirta administracinė nuobauda yra per švelni, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).Pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje padarymas, asmeniui užtraukia baudą nuo 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų iki 1448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 (dvidešimties) iki 30 (trisdešimties) parų su transporto priemonės konfiskavimu. Analizuojant šios teisės normos turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui). Tuo tarpu esant įstatyme nustatytoms sąlygoms kaltininkui paskirti griežtesnę ATPK 129 straipsnio sankcijoje įtvirtintą nuobaudą – administracinį areštą, transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas papildomos administracinės nuobaudos paskyrimo klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. N. skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, jo atžvilgiu paskirdamas švelnesnę ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgė į G. N. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir gailisi dėl jo įvykdymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau jokių motyvų, kurių pagrindu G. N. parinko švelnesnės rūšies administracinę nuobaudą – neskyrė administracinio arešto, pirmosios instancijos teismas nenurodė, lakoniškai pažymėdamas, jog asmeniui skirtina bauda, numatyta ATPK 129 str. sankcijoje be transporto priemonės konfiskavimo. Nėra ir absoliučiai jokių motyvų, kodėl netaikomas transporto priemonės konfiskavimas.Šių duomenų kontekste sprendžiant G. N. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimą, vis tik akcentuotina, kad nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog apeliantas sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, įskaitant ir analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, už ką jam ne kartą buvo skirtos švelnesnio pobūdžio administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau jam paskirtų baudų apeliantas nemoka, daro naujus pažeidimus, kas leidžia pagrįstai teigti, kad ši jo atžvilgiu taikoma administracinio poveikio priemonė, jokios įtakos jo tolimesniam elgesiui neturi, išvadų iš ankstesnių nuobaudų apeliantas nedaro. Šiuo aspektu sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino G. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Sutinkamai su ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, asmens atsakomybę sunkina tai, jei pakartotinai per metus jis padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Vertinant šią aplinkybę nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pastebėtina, jog tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, kad padaromas bet koks pažeidimas, numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis. Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 31 d. Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, G. N. už ATPK dešimtame skirsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą paskutinį kartą buvo nubaustas 2015 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu (už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. N. inkriminuotas teisės pažeidimas buvo įvykdytas 2016 m. kovo 24 d., kas leidžia pagrįstai manyti, jog šio pažeidimo padarymo metu 2015 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu G. N. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą vis dar galiojo, kas, sutinkamai su aukščiau aptartu ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, kaip teisingai pažymėta Institucijos skunde, G. N. yra teistas, todėl nustačius jog teistumas nėra išnykęs, ši aplinkybė vėlgi yra vertinama kaip atsakomybę sunkinanti (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Šios aplinkybės skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nebuvo tinkamai įvertintos, nors ATPK 30 straipsnio nuostatos ir įpareigoja teismą, sprendžiantį kaltininkui skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, be kitų aplinkybių, itin kruopščiai įvertinti ir kaltininko asmenybę. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl G. N. skirtinos administracinės nuobaudos yra nemotyvuotas, neatsižvelgta į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl negali būti pripažįstamas pagrįstu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ATPK 31 str. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta tik konstatavus, jog kaltininkas gailisi nuoširdžiai, tuo tarpu apylinkės teismas savo sprendimo, vėlgi tinkamai nemotyvavo. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nebuvo motyvuotas ir teismo sprendimas neskirti G. N. papildomos (skiriant piniginę baudą) arba privalomos (skiriant administracinį areštą) administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, lakoniškai nurodant, jog asmeniui skirtina piniginė bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

8.1. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad tiriamo teisės pažeidimo padarymo metu G. N. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė ne teisės pažeidėjui (bent jau pagal oficialiai pateiktus duomenis), o trečiajam asmeniui - R. V..

8.2. Sutinkamai su ATPK 26 straipsnio nuostatomis, kitam asmeniui priklausantis daiktas, buvęs teisės pažeidimo padarymo įrankiu ar priemone, už ATPK 129 straipsnyje padarytą teisės pažeidimą gali būti taikomas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Akivaizdu, jog nustatyti šių aplinkybių buvimą/nebuvimą konkrečioje situacijoje, būtina išsiaiškinti bent jau aplinkybes, kurioms esant kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo panaudota konkrečiam administraciniam teisės pažeidimui įvykdyti. Nenustačius šių aplinkybių, kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, sutinkamai tiek su aukščiau aptartomis ATPK 26 straipsnio nuostatomis, tiek su naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negalimas.

Analizuojamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla G. N. atžvilgiu buvo išnagrinėta nei jam pačiam, nei asmeniui, kuriam pažeidimo padarymo metu oficialiai priklausė G. N. vairuota transporto priemonė, nedalyvaujant. Nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems abiem buvo pranešta, tačiau, sutinkamai su nagrinėjamos bylos duomenimis, šie pranešimai buvo išsiųsti dar Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, į posėdį neatvykus nei teisės pažeidėjui, nei asmeniui, kuriam analizuojamo įvykio metu priklausė G. N. vairuota transporto priemonė, nesiėmė papildomų priemonių šių asmenų pozicijos išklausymui teismo posėdyje – pakartotiniai šaukimai atvykti į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą jiems siųsti nebuvo, kitų ATPK priemonių šiam tikslui pasiekti taip pat nebuvo imtasi. Tokiu būdu, esminės aplinkybės, susijusios su galimu kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, t. y. kokiu būdu automobilis analizuojamo įvykio metu atsidūrė G. N. žinioje ar R. V. jį perleido savo noru, ar jai buvo žinoma, kad G. N. naudojasi jos automobiliu, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nustatytos taip ir nebuvo, kas leidžia pagrįstai spręsti apie analizuojamo procesinio sprendimo nepagrįstumą. Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010).Atsižvelgiant į aukščiau aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą, įvertinus jas Institucijos apeliacinio skundo argumentų kontekste, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi neaiškumai, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimas naikintinas, G. N. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. N. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.