Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurią prašo tvirtinti.

Šalių prašymas tenkintinas. Baigti bylą taikos sutartimi yra šalių teisė, numatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 1 d.). Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia nepilnamečio vaiko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Todėl nėra kliūčių sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti. Bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos ir išaiškintos, todėl taikos sutartis tvirtintina, o byla nutrauktina (CPK 294 str.).

Pažymėtina, kad žyminis mokestis apskaičiuotinas už neturtinius reikalavimus – 75 Eur ir vaiko išlaikymo dalyje – 39 Eur. Kadangi šalys taikos sutarties 5 p. susitarė, jog visas bylinėjimosi išlaidas atlygina G. M., iš atsakovo valstybei priteistina įstatymo nustatyta dalis - 25 % žyminio mokesčio, t. y. iš viso 28 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 94 str., 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsnio 1-3 dalimis, 291 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaikui išlaikymo priteisimo nutraukti.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tokio turinio:

1. Šalys susitaria, jog H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

2. Šalys susitaria, kad skyrium gyvenantis G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teiks nepilnamečiam vaikui H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019-01-31 d. iki vaiko pilnametystės po 145 Eur periodines mėnesines išmokas, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 dienos, pinigus pervedant į L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke SEB bankas. Išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3. Šalys susitaria, jog L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskiriama vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4. Šalys susitaria, kad skyrium gyvenantis tėvas G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) dalyvaus vaiko H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) auklėjime ir bendraus su juo tokia tvarka:

4.1. dešimt savaičių po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo G. M. bendrauja su sūnumi Herkumi du kartus per savaitę po dvi valandas, dalyvaujant L. M., susitikimų laiką ir vietą kaskart suderinant žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus;

4.2. pasibaigus 4.1. punkte nurodytam laikotarpiui, tris mėnesius G. M. bendrauja su sūnumi Herkumi du kartus per savaitę po dvi valandas darbo dienomis ir lyginių savaičių šeštadienį bei sekmadienį po šešias valandas, susitikimų laiką kaskart suderinant žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus;

4.3. pasibaigus 4.2. punkte nurodytam laikotarpiui, iki sūnaus pilnametystės G. M. su sūnumi H. M. bendrauja tokia tvarka:

4.3.1. lyginių savaičių savaitgalį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.

4.3.2. du kartus per savaitę po dvi valandas darbo dienomis, susitikimų laiką kaskart suderinant žodiniu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko norą ir interesus.

4.3.3. G. M. turi teisę su H. M. bendrauti ir kitu laiku, tarpusavyje su sūnaus mama L. M. suderinęs sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas. Šios sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sūnus pasiimamas jo atostogoms. Jeigu jam numatytomis dienomis tėvas negali bendrauti su sūnumi, tos dienos gali būti kompensuojamos šalių sutarimu.

4.3.4. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, H. M. praleidžia su tėvu. Jeigu Tėvo diena ir tėvo gimtadienis nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, tai H. M. bendrauja su tėvu nuo tos dienos 11 val. iki 19 valandos, jeigu ta diena yra ne darbo diena. Jeigu tėvo gimtadienis sutampa su darbo diena, tuomet tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos tos dienos 18 valandą ir grąžina sūnų j jo gyvenamąją vietą ne vėliau nei iki 21 valandos.

4.3.5. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, H. M. praleidžia su motina L. M.. Jeigu Motinos diena ir motinos gimimo diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, tai tėvas užtikrina sūnaus grąžinimą į jo gyvenamąją vietą, kad sūnus bendrautų su motina nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.

4.3.6. Lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį sūnus praleidžia su tėvu. Kai sūnaus gimimo diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su sūnumi nuo šios šventinės dienos 18 val. iki 21 val. Jeigu sūnaus gimimo diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, tėvas bendrauja su sūnumi nuo šios šventinės dienos 11 val. iki 20 val. Nelyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį sūnus praleidžia su motina. Jeigu gimimo diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, tai tėvas užtikrina sūnaus grąžinimą į jos gyvenamąją vietą, kad sūnus bendrautų su motina nuo tos dienos 11 val. iki 20 val.

4.3.7. Lyginių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dvi dienas ir nelyginių metų Šv. Velykų dvi dienas, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną 14 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventės dieną 20 val.

4.3.8. Nelyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus sūnus praleidžia su tėvu nuo nelyginių metų gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 18 val.

4.3.9. Lyginiais metais Naujuosius Metus, Velykų pirmąją ir antrąją dienas, o nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas sūnus praleidžia su motina L., todėl jeigu šventės sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, tai tėvas nepasiima sūnaus arba užtikrina sūnaus grąžinimą į jo gyvenamąją vietą švenčių išvakarėse.

4.3.10. Sūnus su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, motiną įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su sūnumi periodui sūnų pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, šalys sutampančią atostogų dienų dalį pasidalija tarpusavio sutarimu.

4.3.11. Sūnus su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, tėvą įspėja prieš 1 mėnesį.

4.3.12. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su sūnumi bendravimo vietą ir pobūdį. Motina pateikia tėvui turimus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu, tėvui iš anksto žinute informavus motiną apie jo ir sūnaus numatomą laisvalaikio leidimo būdą.

4.3.13. Sūnaus išvykimas su tėvu už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 1 (vienos) kalendorinės savaitės trukmei galimas tik esant raštiškam motinos sutikimui.

4.3.14. Tėvas sūnui gali skambinti telefonu ar susisiekti kitomis elektroninėmis priemonėmis (pvz., Skype, Viber) neribotai.

4.3.15. Tėvas pasirūpina sūnaus pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Sūnaus pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra sūnaus gyvenamoji vieta.

4.3.16. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar perduoti bendravimui sūnaus, jis/ji turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų žinute ar telefoniniu skambučiu ne vėliau kaip prieš 3 val.

4.3.17. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

4.3.18. Sūnui susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir nedelsiant pristatyti jį į gydymo įstaigą arba motinai. Ilgiau nei 10 kalendorinių dienų sergantį sūnų tėvas gali lankyti jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su motina.

2. G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atlygina visas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 7,60 Eur (septynis eurus šešiasdešimt euro centų) teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660), taip pat 194,17 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus, septyniolika euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas 5630).

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.