- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- I-64-257/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01479-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. R., R. L., L. P.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio rajono „Briedžio“
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Muradas Bakanas
- Kategorijos
- 2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos atstovui A. G.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono „Briedžio“ medžiotojų būrelio atstovams advokatui Laimonui Judickui, A. F., V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir R. L. skundą ir patikslintus skundus atsakovams Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono „Briedžio“ medžiotojų būreliui bei pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovams Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono „Briedžio“ medžiotojų būreliui dėl termino atnaujinimo ir aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. R. ir R. L. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, kuriais prašoma: 1) pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003-07-08 įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003-03-21 posėdžio protokolo Nr. 1 4 punktą neteisėtu ir jį panaikinti; 3) pripažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013-05-13 įsakymą Nr. V-188 neteisėtu ir jį panaikinti; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma: 1) pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003-07-08 įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003-03-21 posėdžio protokolo Nr. 1 4 punktą neteisėtu ir jį panaikinti; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai A. R., R. L. ir L. P. į teismo posėdį, vykusį 2014 m. rugsėjo 2 d., neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais (III t., 25-27 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. R. ir R. L. skunde ir patikslintuose skunduose (2-4, 22-24, 30-33, 115-119 b. l., I tomas ) nurodė, kad Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „Mėnulis“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštais informavo, jog jiems nuosavybės teise priklausantys sklypai buvo įtraukti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ į „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą, todėl mano, kad terminas skundui paduoti nepraleistas. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas numatė informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto paskelbimą šalies bei vietinėje spaudoje. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisija nepaskelbė preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projekto, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas, šalies spaudoje. Tokiu būdu buvo pažeistas teisinis reglamentavimas ir jų, kaip žemės sklypų savininkų, teisės susipažinti su preliminariu medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projektu, reikšti reikalavimus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1887/2012 yra nurodęs, jog tuo atveju, kai šalies ir vietinėje spaudoje nebuvo paskelbta informacija apie parengtą medžioklės plotų vieneto sudarymo projektą, kaip to reikalauja Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir Komisijos nuostatų 7.7 punktas, buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti suinteresuotų asmenų (iš jų ir pareiškėjo) teisę dalyvauti rengiant medžioklės plotų vienetų projektus, teikti pasiūlymus ir reikšti atitinkamus reikalavimus. Nurodė, kad nuginčijus Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą, turėtų būti panaikintas ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-188, kuriuo buvo pratęstas „Briedžio“ medžiotojų būreliui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete.
Pareiškėja L. P. skunde (123-126 b. l., I tomas) nurodė, kad Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „Mėnulis“ 2013 m. gruodžio 16 d. raštu informavo, jog jai nuosavybės teise priklausantys sklypai buvo įtraukti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ į „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą, todėl mano, kad terminas skundui paduoti nepraleistas.
2014 m. gegužės 27 d. Šiaulių apygardos administraciniame teismo posėdžio metu gautas pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (146-147 b. l., II tomas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjai yra įsitikinę, jog terminas skundui paduoti yra nepraleistas. Tačiau tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, prašo teismo terminą skundui paduoti atnaujinti. Nurodė, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbios priežasties, nes pareiškėjams nebuvo žinoma apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą ir tai paaiškėjo tik medžiotojų būreliui „Mėnulis“ pateikus ginčijamus administracinius aktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. 2014 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo apie medžioklės plotų išnuomavimą, nebuvo jokių pasiūlymų, apie medžiotojų būrelį „Briedis“ nieko nežinojo, savo žemės plotus saugojo pats. 2013 m. vasarą su sūnumi T. R. buvo atvykęs pas medžiotojų būrelio „Briedis“ vadovą A. F. Jo sūnus yra medžiotojas ir norėjo pasikalbėti su A. F. dėl medžiojimo svečio teise. Kai 2013 m. liepos mėnesį jis su sūnumi atvažiavo pas A. F., tuo metu nežinojo, kad sklypai patenka į medžiotojų būrelio „Briedis“ teritoriją. Nurodė, kad medžiotojų būrelio „Mėnulis“ medžiotojai jį susirado ir jis pasirašė sutartį dėl žemės sklypų išnuomojimo. Apie tai, kad jo sklypai yra išnuomoti medžiotojų būreliui „Briedis“, nieko nežinojo pasirašydamas sutartį su medžiotojų būreliu „Mėnulis“, po sutarties pasirašymo praėjus maždaug mėnesiui sužinojo, kad jo sklypai yra išnuomoti medžiotojų būreliui „Briedis“. Apie tai sužinojo iš medžiotojų (kaimynų) kalbų. Į savivaldybę nesikreipė su prašymu, kad jo nuosavybės teise priklausančioje žemėje nebūtų vykdoma medžioklė. Savo sklypus nuo laukinių gyvūnų saugodavo pats. Sutarties su medžiotojų būreliu „Briedis“ jis nepasirašė.
Pareiškėjas R. L. 2014 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad sutarties su medžiotojų būreliu „Briedis“ nepasirašė. Kaime, kuriame yra jo žemė, gyvena medžiotojai V. A., giminaitis I. J., todėl dėl sklypų saugojimo kreipėsi į juos. Patyrus nuostolių, t. y. 2007 m. šernams išknisus laukus, kreipėsi į pažįstamus medžiotojus ir reiškė pretenzijas V. A., tačiau nežino, ar jis priklauso kokiam nors medžiotojų būreliui. Nurodė, kad 2001 m. balandžio 3 d. jo tėvas nepasirašė sutarties su medžiotojų būreliu „Briedis“. Pasirašė sutartį su medžiotojų būreliu „Mėnulis“ tais pačiais metais kaip ir kiti pareiškėjai, nes žadėjo saugoti pasėlius. Nepasinaudojo teise uždrausti medžioti jo sklypuose, nes nežinojo, kas medžioja jo žemėje.
Pareiškėja L. P. 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo, jog kaimynas V. A. yra medžiotojas, tačiau kokiam medžiotojų būreliui jis priklauso, nežino. Nurodė, kad į V. A. nesikreipė, nes jos pusbrolis buvo sakęs, kad V. A. nesutiko saugoti jo sklypų. Apie medžiotojų būrelį „Briedis“ sužinojo tik 2013 m. rudenį, kai medžiotojų būrelis „Mėnulis“ atvežė pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog jos žemės sklypai įeina į medžiotojų būreliui „Briedis“ suformuotus medžioklės plotus. Nurodė, kad į teismą kreipėsi dėl žalos atlyginimo ir dėl naujų medžioklės plotų suformavimo – nori, kad žemės sklypai priklausytų kitam medžiotojų būreliui. Apie galimybę kreiptis į teismą informavo medžiotojų būrelis „Mėnulis“. Nurodė, kad 2008 m. paveldėjo žemės sklypą iš savo močiutės, tačiau iki to laiko tą žemę dirbo visą laiką. Šią žemę prižiūri daugiau nei 20 metų.
Pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. advokatas Muradas Bakanas 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų 7.7 punkte numatyta, kad spaudoje skelbiama informacija turi apimti taip pat informaciją apie komisijos funkcijas, vykdomas pagal šios tvarkos 7.8 ir 7.9 punktus. Nurodė, kad pateiktame skelbime nėra įvykdytos pastarosios sąlygos, nes iš teksto neaišku, kas turėtų kreiptis ir iš kur žinoti, ar pareiškėjų žemės sklypas pateko į medžioklės ploto vienetą. Taip pat nenumatyta diena, kada suinteresuoti asmenys gali susitikti su komisija aptarti projektą, kur galima susipažinti su parengtais projektais. Tik nurodyta, kad galima teikti pasiūlymus, reikalavimus informaciniame kabinete. Dėl L. P. teisės ginčyti administracinį aktą, kuris buvo priimtas 5 metai prieš tai, kai ji tapo žemės sklypo savininkė, nurodė, kad paveldėtojas perima visas ankstesnio savininko teises – L. P. teises perėmė paveldėjimo pagrindu. L. P. žemės sklypo savininke tapo 2008 m.
Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovas V. Ž. 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundais ir patikslintais skundais bei prašo juos atmesti. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamus teisės aktus. Praleisti skundų padavimo terminai, todėl prašo skundų ir patikslintų skundų netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime (78 b. l., I tomas) ir patikslintame atsiliepime (2-3 b. l., II tomas) nurodė, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti ir įsigaliojo 2003 m. Pareiškėja L. P. nuosavybės teisę į skunde minimus sklypus, kurie patenka į „Briedžio“ medžiotojų būrelio plotus, įgijo tik 2008 m. lapkričio 20 d., todėl ji negalėjo būti tuo asmeniu, kuri turėjo teisę pateikti siūlymus ir dalyvauti rengiant medžioklės plotų vienetų projektus.
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (165-166 b. l., II tomas) nurodė, kad terminas skundui paduoti negali būti atnaujintas.
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos atstovas A. G. 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundais ir patikslintais skundais, prašo juos atmesti, palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus. Pripažino aplinkybę, kad informacija apie parengtą medžioklės plotų vieneto projekto planą nebuvo paskelbta respublikinėje spaudoje. Tuometinis komisijos pirmininkas Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų 7.7 p. numatytą reikalavimą kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybės merą dėl informacijos vietinėje spaudoje paskelbimo įvykdė. Nurodė, kad skelbimas atitinka Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų 7.7, 7.8 ir 7.9 punktų reikalavimus, tačiau neneigia, kad galėtų skelbimas būti išsamesnis.
Atsiliepimas
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija atsiliepime (98-100 b. l., I tomas) ir patikslintame atsiliepime (20-23 b. l., II tomas) nurodė, kad L. P. dėl galimai pažeistų teisių ar interesų neturėjo subjektinės teisės kreiptis į administracinį teismą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad 2003 m. liepos mėn. L. P. teisės negalėjo būti pažeistos ir pareiškėja pagal jų keliamus reikalavimus neatitinka suinteresuoto subjekto sąvokos Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Nurodė, kad iš trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono „Briedžio“ medžiotojų būrelio pateikto 2013-11-19 atsiliepimo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas A. R. 2002 m. gegužės 25 d. su „Briedžio“ medžiotojų būreliu 10 metų terminui sudarė Medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartį, taip pat prie šios sutarties pateikė nuosavybės teise valdomo 5,82 ha žemės sklypo plano kopiją. Šie rašytiniai dokumentai paneigia pareiškėjo A. R. teiginius, kad jis tik 2013 m. rugpjūčio mėn., kuomet gavo Medžiotojų būrelio „Mėnulis“ 2013-08-15 raštą, sužinojo faktą apie tai, kad jo privačioje žemėje Radviliškio rajono „Briedžio“ medžiotojų būrelis užsiima medžioklės veikla. Dėl pareiškėjo R. L. nurodė, kad apie Radviliškio rajono teritorijoje parengtus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus Komisija skelbė apskrities dienraščio „Šiaulių krašto“ priede „Mūsų kraštas“ 2003 m. balandžio 19 d. numeryje. Šiuo skelbimu taip pat buvo raginama fizinius ir juridinius asmenis vieną mėnesį teikti Komisijai siūlymus, reikalavimus, draudimus dėl parengtų projektų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Kitokia forma skelbti apie rengiamus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus galiojęs Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas nenumatė. Mano, kad informacijos apie rengiamus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus paskelbimas apskrities dienraščio „Šiaulių kraštas“ priede „Mūsų kraštas“ visiškai atitiko galiojusio Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Galiojęs teisinis reguliavimas šios informacijos šalies spaudoje paskelbimo plačiau nedetalizavo, dienraščių neįvardijo. Mano, kad informacijos apie rengiamus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus paskelbimas dienraštyje „Šiaulių kraštas“ atitiko protingumo principą, nes apskrities gyventojams buvo veiksmingiausias siektam viešumui užtikrinti. Pareiškėjas R. L. nepateikė įrodymų apie 2003 m. jo deklaruotą gyvenamąją vietą už Šiaulių apskrities ribų.
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija atsiliepime į pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (171-173 b. l., II tomas) nurodė, kad su tokiu reikalavimu nesutinka, nes skundai pateikti praleidus įstatymų nustatytą terminą skundams paduoti, terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu iš pareiškėjo A. R. patvirtinimo paaiškėjo, kad A. R. 2013 m. vasarą (keli mėnesiai anksčiau, negu medžiotojų būrelis „Mėnulis“ parašė 2013-08-15 pranešimą) kartu su sūnumi T. R. vyko pas medžiotojų būrelio „Briedis“ pirmininką A. F. į namus Radviliškio mieste, kur buvo derinami sūnaus T. R. medžioklės medžiotojų būrelyje „Briedis“ klausimai. 2014 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu byloje pakviestas liudytojas V. A. patvirtino, kad pareiškėjas R. L. prieš 6-7 metus jo buvo prašęs saugoti žemės ūkio pasėlius nuo laukinės gyvūnijos (šernų) daromos žalos. Pasėliai buvo saugomi. Šie liudytojo paaiškinimai, kurių R. L. teisme neginčijo, paneigia ir šio pareiškėjo teiginį, kad jis tik 2013 m. rugpjūčio mėn. sužinojo faktą apie tai, kad jo privačios žemės sklype medžiotojų būrelis „Briedis“ užsiima medžioklės veikla. Iš liudytojo J. K. 2014 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu duotų parodymų paaiškėjo, kad J. K. kaip ir pareiškėja L. P. gyvena tame pat kaime. Liudytojas J. K. paaiškino, kad jis yra buvęs medžiotojų būrelio „Briedis“ pirmininkas.
Atsakovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas E. S. 2014 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio metu bei atsakovas atsiliepime (4-6 b. l., II tomas) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundais ir patikslintais skundais. Nurodė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. gegužės 10 d. gavęs medžiotojų būrelio „Briedis“ prašymą pratęsti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos 4, 5, 9 punktais pratęsė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžiotojų būreliui „Briedis“. Vadovaujantis Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos 13 punktu medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduoto leidimo galiojimo laikas baigėsi, norėdamas pratęsti jo galiojimą, privalo per 2 mėnesius po leidimo galiojimo pabaigos pateikti regiono departamentui rašytinį prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Vadovaujantis aukščiau minėtos tvarkos 14 punktu medžioklės plotų naudotojui, laiku pateikusiam prašymą pratęsti leidimą bei tinkamai vykdžiusiam leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, leidimas pratęsiamas 10 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-05-13 įsakymu Nr. V-188 leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Briedžio“ medžioklės plotų vienete pratęstas teisėtai. Kadangi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus teisė nustatyti ar keisti medžioklės plotų vienetų ribas yra suteikta tik atitinkamos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai komisijai, tai nesant šios komisijos protokolinio nutarimo dėl medžioklės plotų vieneto panaikinimo ar pakeitimo, nėra teisinio pagrindo naikinti šiuo metu Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius nustatytame medžioklės plote.
Atsakovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (167-168 b. l., II tomas) nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad iš byloje pateiktų dokumentų bei teismo posėdžio metu pateiktų liudytojų parodymų, šalių pasisakymų matyti, kad Radviliškio rajono teritorijoje parengti preliminarių medžioklės plotų vienetų projektai buvo paskelbti 2003 m. balandžio 19 d. „Šiaulių krašto“ laikraščio priede „Mūsų kraštas“. Pareiškėjai šioje byloje skundus pateikė praleidę terminą skundui paduoti. Pareiškėjai bei jų atstovas pagal įgaliojimą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jiems laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.
Trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Briedis“ atstovas A. F. 2014 m. gegužės 27 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundais ir prašo juos atmesti. Nurodė, kad 2013 m. liepos mėnesį pas jį į namus atvažiavo pareiškėjas A. R. su sūnumi, pasakojo, kad jo žemė ribojasi su medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotais, kad yra daroma žala, ir prašė, kad jo sūnų priimtų į medžiotojų būrelį.
Trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Briedis“ atstovas advokatas Laimonas Judickas 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundais ir prašo juos atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo A. R. sūnus T. R. pagal byloje pateiktą medžioklės lapą 2013 m liepos 1 d. medžiojo „Briedis“ medžioklės plotuose. Medžioklės lape yra aiškiai nurodytas medžioklės vadovas, medžioklės būrelis, medžioklės teritorija. Tai, kad pareiškėjas A. R. su sūnumi T. R. atvažiavo pas medžiotojų būrelio „Briedis“ pirmininką A. F., kaip juridinio asmens atstovą, ir prašė, kad sūnų priimtų į medžiotojų būrelį „Briedis“, įrodo, kad dar iki medžiotojų būreliui „Mėnulis“ pateiktos pažymos pareiškėjas žinojo, kokiam medžiotojų būreliui priklauso medžioklės plotų vienetai, į kuriuos įeina pareiškėjų turimi žemės sklypai. Mano, kad pateikė pakankamai įrodymų, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas ir nėra pagrindo atnaujinti minėtą terminą. Prašo pareiškėjų skundų netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „Briedis“ atsiliepime (82-85 b. l., I tomas) ir patikslintuose atsiliepimuose (26-30, 53-56 b. l., II tomas) nurodė, kad būrelis, kaip medžioklės plotu naudotojas, naudojęs medžioklės plotus iki Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas įsigaliojimo ir naudojęs juos nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, minėto įstatymo 22 str. nustatytu terminu (iki 2003-04-01) 2003-01-28 pateikė teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą Radviliškio rajono savivaldybėje sudarytai komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau – ir Komisija). Būrelio naudojami medžioklės plotai laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo buvo pripažinti medžioklės plotų vienetu bei išduotas leidimas naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius būreliui būrelio medžioklės ploto vienete pratęstas 2013-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu „Dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Briedžio“ medžioklės plotų vienete pratęsimo“. Tiek Šiaulių apskrities viršininkas, tiek Komisija, priimant pareiškėjų ginčijamus administracinius aktus dėl būrelio medžioklės plotų ribų nustatymo bei dėl medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo, laikėsi teisės aktų, reglamentuojančių tokių sprendimų priėmimą, reikalavimų, todėl minėti administraciniai aktai yra teisėti. Pareiškėjai reikalavimą panaikinti ginčijamus administracinius aktus grindžia iš esmės tik tuo, kad juos priimant pažeista procedūra, t. y. jų žiniomis Komisija nepaskelbė apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą spaudoje. Tačiau pagal būrelio turimą informaciją, apie parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto projektą, tarp jų ir būrelio, spaudoje paskelbta buvo 2003-04-19 Šiaulių apskrityje populiariausio dienraščio „Šiaulių kraštas“ priede „Mūsų kraštas“. Pareiškėjai nurodo, kad buvo pažeistos jų, kaip žemės sklypų savininkų, teisės susipažinti su preliminariu medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projektu, reikšti reikalavimus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 str. 9 d., tačiau pareiškėjai skunde nenurodo, kokius reikalavimus jie būtų išreiškę. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus daroma žala. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo projekto rengimo atveju apie tai jis privalo raštu pranešti šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka veikiančiai komisijai per šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjai skunde nenurodė ir nepagrindė, jog po tinkamo paskelbimo spaudoje, būtų ketinę skųsti nustatytu terminu medžioklės plotų ribas. Jei tikėtų pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kad jiems iki medžiotojų būrelio „Mėnulis“ pranešimo nebuvo žinoma apie apskrities viršininko įsakymą (o tam vis dėlto pagrindo nėra), akivaizdu, jog kaip protingi, sąžiningi ir apdairūs savininkai pareiškėjai tikrai nesielgė, daugiau nei 10 metų esant jų žemėje nustatytiems medžioklės plotams, jie jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Tai vienareikšmiškai patvintina, jog pareiškėjams minėta informacija buvo žinoma ir jokių pretenzijų jie neturėjo, todėl skundas yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Dėl pareiškėjo A. R. nurodė, kad būrelis ir pareiškėjas A. R. 2002-05-25 sudarė Medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo būreliui 5,82 ha medžioklės plotus (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2012-05-25. Minėta sutartis nebuvo pakeista, nutraukta, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas buvo aiškiai išreiškęs savo valią išnuomoti jam priklausantį žemės sklypą būreliui, prisiėmė įsipareigojimus pagal šią sutartį, todėl norėdamas minėtą sutartį nutraukti, pareiškėjas turėjo šios sutarties nutraukimą inicijuoti. Dėl kito žemės sklypo, kurio plotas 2,28 ha, skunde nurodyto kaip priklausančio A. R. būrelis 2002-05-25 medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartį sudarė su Ž. R., pagal kurią išnuomojo 2,28 ha medžioklės plotus (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2012-05-25. Pagal minėtos sutarties 3.2.3. p. nuomotojas įsipareigojo „reguliariai informuoti nuomininką apie žemės ploto savininko pasikeitimą nuomos objekte, nurodant naujų savininkų vardus, pavardes ir adresus. Pasikeitus žemės ploto savininkui nuomos objekte, medžioklės plotų nuomos sutartis galioja naujajam savininkui“. Kadangi minėta sutartis galiojo iki 2012-05-25, įgydamas minėtą žemės sklypą, A. R. prisiėmė ir įsipareigojimus pagal sutartį, o norėdamas minėtą sutartį nutraukti, pareiškėjas turėjo šios sutarties nutraukimą inicijuoti. Minėtos sutartys, kaip nurodyta paminėtų sutarčių 8.1 p., pateiktos registruoti regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai nebuvo, pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems tokių sutarčių registravimą. Pareiškėjas dar prieš metus iki buvo patvirtinti ginčijami administraciniai aktai buvo išreiškęs valią ir jam priklausantį žemės sklypą (ar abu sklypus) išnuomojęs būreliui kaip medžioklės plotą. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje yra numatyta privačios žemės sklypo savininkui teisė uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, jeigu medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus daroma žala, tuo atveju, jei žemė šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui. Kaip ir buvo minėta, pareiškėjas nebuvo išreiškęs valios nutraukti 2002-05-25 Medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutarties, būrelis nebuvo informuotas ir nėra jokios informacijos apie tai, kad medžioklės metu pareiškėjo žemės ūkio pasėliams būtų padaryta žala. Be to, aplinkybę, jog A. R. buvo žinoma, kas yra medžioklės plotų naudotojas, patvirtina ir tai, jog 2013 m. vasarą A. R. su sūnumi T. R. buvo atvykę pas būrelio valdybos pirmininką A. F. į namus ir prašė, kad sūnui būtų išduotas medžioklės lapas. Ši aplinkybė parodo tai, kad A. R. buvo žinoma, kur reikia kreiptis norint medžioti nurodytuose plotuose, todėl akivaizdu, jog jis suprato, jog teisės medžioti šiuose plotuose suteiktos būtent būreliui. Pažymėtina, jog būrelio valdybos pirmininkas nurodė, kad T. R. dėl medžioklės lapų išdavimo turi kreiptis į medžioklės vadovą V. A. Toks kreipimasis buvo ir T. R. dalyvavo būrelio medžioklėse 2013-07-15 ir 2013-08-25. Ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, jog A. R. buvo žinoma, kad nurodytose apylinkėse, taip pat ir jo žemės sklypuose, turi teisę medžioti būrelio nariai. Dėl pareiškėjo R. L. nurodė, kad R. L. nuosavybės teise nuo 1995-11-03 priklauso 300/2805 dalis 28,05 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., kuris patenka į būrelio medžioklės plotus. Pažymėjo, jog šis sklypas ribojasi su greta esančiu V. A. žemės sklypu. Minėtuose R. L. nuosavybės teise priklausančiuose plotuose prieš maždaug 10 metų buvo pasėti pasėliai, tačiau dėl šlapios dirvos nebuvo derliaus ir pastaruosius metus plyti pieva. R. L., žinodamas, kad jo kaimynas V. A. priklauso būreliui, yra jam, kaip medžiotojui, turinčiam teisę medžioti nurodytuose plotuose, išreiškęs pretenzijas, kad R. L. priklausantys žemės plotai būtų saugomi nuo žvėrių. Tai neabejotinai patvirtina, kad R. L. suvokė, jog būrelis turi teisę medžioti jam priklausančiuose plotuose. Be to, būrelis 2001-04-03 sudarė su R. L. tėvu D. L. ir jo broliu R. L. medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartis. Akivaizdu, jog šios aplinkybės neleidžia protingai tikėtis, jog yra bent menkiausia tikimybė, jog R. L. nebuvo žinoma, kad būtent būreliui priklauso teisė į medžioklės plotus jam priklausančioje žemėje. Dėl pareiškėjos L. P. nurodė, kad jai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., yra gyvenvietės teritorijoje. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos vietos, kuriose medžioti draudžiama. Šiame straipsnyje nurodyta, jog draudžiama medžioji inter alia urbanizuotose teritorijose. Vadinasi, minėtame sklype medžioklė yra išvis draudžiama. Jame niekada nemedžiojo ir būrelio nariai. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas klaidina teismą ir nurodo nesusijusias aplinkybes. Be to, pažymėjo, jog pokalbio su V. A. (būrelio nariu) metu pareiškėja aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jai priklausančiame miško žemės plote medžiotų kiti medžiotojai. Ši aplinkybė patvirtina pareiškėją žinojus apie asmenis (būrelį), turinčius teisę užsiimti medžiokle jos miško žemės plote. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Briedis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „Briedis“ atsiliepimu į prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (185-187 b. l., II tomas) prašo pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą skundams paduoti atmesti.
Bylos dalis dėl pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. reikalavimo pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003-07-08 įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti, reikalavimo pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003-03-21 posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą neteisėtu ir jį panaikinti nutrauktina, o pareiškėjų A. R. ir R. L. reikalavimas dėl pripažinimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013-05-13 įsakymo Nr. V-188 neteisėtu ir jo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apskrities viršininko 2003-07-08 įsakymo Nr. V-2653, Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003-03-21 posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirto punkto ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013-05-13 įsakymo Nr. V-188 teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui A. R. nuosavybės teise nuo 2000-02-18 priklauso 2,28 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., ir nuo 2000-05-01 priklauso 5,82 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (13-16 b. l., I tomas).
Pareiškėjui R. L. nuosavybės teise nuo 1995-11-03 priklauso 300/2805 dalis 28,05 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k. (120-121 b. l., I tomas).
Pareiškėjai L. P. nuosavybės teise nuo 2008-11-20 (pagal paveldėjimą) priklauso 1,17 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., ir nuo 2008-11-20 priklauso 933/966 dalis 9,66 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k. (135-136 b. l., I tomas).
Skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ (40 b. l., I tomas) buvo patvirtintas medžiotojų būrelio „Briedis“ 15651,7 ha bendro ploto medžioklės plotų vieneto Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, sudaryto iš 2422,1 ha miškų, 12558,2 ha laukų, 350 ha vandens telkinių ir 321,4 ha nemedžiojamų plotų, projektas (49 b. l., I tomas), į kurį buvo įtraukti ir minėti pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Iš išrašo iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirto punkto, kurį pareiškėjai taip pat prašo panaikinti, matyti, kad buvo svarstyta medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų ribos ir jos nustatytos (41 b. l., I tomas).
Priėmus skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 31d. nutartyje Nr. AS822-770/2012 nurodė, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (LVAT 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis Nr. AS7-100/2005). Kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2010-08-30 nutartis A438-757/2010, LVAT 2012-01-23 d. nutartis Nr. A261-147/2012 ir kt.).
Teismo vertinimu, svarbu nustatyti, kada pareiškėjai A. R., R. L. ir L. P. sužinojo apie tai, kad jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai įtraukti į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų vienetą.
Pareiškėjai A. R. ir R. L. nurodė, kad Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „Mėnulis“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštais (9-10 b. l., I tomas) informavo, jog jiems nuosavybės teise priklausantys sklypai buvo įtraukti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų vienetą. Pareiškėja L. P. nurodė, kad Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „Mėnulis“ 2013 m. gruodžio 16 d. raštu (139 b. l., I tomas) informavo, jog nuosavybės teise priklausantys sklypai buvo įtraukti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų vienetą. Laiko, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, bet jei teismas manytų priešingai, prašo atnaujinti praleistą terminą, nes pareiškėjams nebuvo žinoma apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą ir tai paaiškėjo tik medžiotojų būreliui „Mėnulis“ pateikus ginčijamus administracinius aktus. Nurodė, kad atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisija nepaskelbė preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projekto, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas, šalies spaudoje ir tokiu būdu buvo pažeistos jų, kaip žemės sklypų savininkų, teisės susipažinti su preliminariu medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų nustatymo projektu, reikšti reikalavimus.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-01 iki 2004-01-01) 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad informacija apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbiama šalies bei vietinėje spaudoje. To paties įstatymo 8 straipsnio 9 punkte numatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, parengusi preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, paskelbia apie tai šalies bei vietinėje spaudoje ir nurodo 1 mėnesio terminą, per kurį šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu gali pateikti reikalavimus, o kiti suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys – siūlymus dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto. Tokie rašytiniai siūlymai ir reikalavimai pateikiami šio straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai tiesiogiai arba per seniūnijas, kuriose yra siūlymus ir reikalavimus pateikiantiems asmenims priklausantys žemės sklypai. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti pateikiamas per seniūniją, kurioje yra šis žemės sklypas, per 1 mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-01 iki 2003-06-2) 7.7 punkte numatyta, kad Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti per vieną mėnesį nuo pasiūlymo medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti gavimo parengia ir teikia savivaldybės merui skelbti šalies ir vietinėje spaudoje informaciją apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą. Spaudoje skelbiama informacija turi apimti taip pat informaciją apie Komisijos funkcijas, vykdomas pagal šios tvarkos 7.8 ir 7.9 punktus. Minėtos tvarkos 7.8 ir 7.9 punkte numatyta, kad Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti vieną mėnesį po paskelbimo spaudoje apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą teikia suinteresuotiems asmenims rengiamų dokumentų paaiškinimus ir priima privačios žemės sklypų savininkų, kurių žemė numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, raštiškus reikalavimus dėl medžioklės uždraudimo jų žemėje bei kitų suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų siūlymus dėl parengto projekto; per vieną mėnesį po paskelbimo spaudoje apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą numato ne mažiau kaip vieną dieną, kada suinteresuoti asmenys galės asmeniškai susitikti su Komisija aptarti parengtą projektą.
Iš bylos medžiagos (87 b. l., I tomas) matyti, kad Radviliškio rajono Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija paskelbė 2003 m. balandžio 19 d. vietinėje spaudoje, t. y. laikraštyje „Mūsų kraštas“, apie parengtus preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus. Šalies spaudoje, kaip to reikalauja minėti teisės aktai, minėta informacija nebuvo skelbta. Minėtame skelbime vietinėje spaudoje (87 b. l., I tomas) nurodyta, kad Radviliškio rajono Medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija parengė preliminarius medžioklės plotų vienetų projektus atitinkamiems medžiotojų būreliams, tarp jų ir medžiotojų būreliui „Briedis“; fiziniai ir juridiniai asmenys, žemės ir miškų savininkai raštiškus siūlymus ir reikalavimus dėl parengtų projektų, dėl draudimo medžioti teikia komisijai vieną mėnesį po skelbimo išspausdinimo Radviliškio rajono savivaldybei (informaciniame kabinete, (duomenys neskelbtini)); komisija gautus prašymus ir pasiūlymus nagrinės po mėnesio nuo skelbimo išspausdinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, minėtas skelbimas (87 b. l., I tomas) atitinka Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-01 iki 2004-01-01) 8 straipsnio 9 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2002-10-01 iki 2003-06-2) 7.7–7.9 p. numatytus reikalavimus skelbimui apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vienetų projektą, kadangi iš skelbimo (87 b. l., I tomas) galima suprasti, kad asmenys, turintys nuosavybės teise žemės plotų Radviliškio rajone, gali kreiptis dėl parengtų preliminarių medžioklės plotų vienetų projektų į savivaldybę. Skelbime (87 b. l., I tomas) nurodyta, kur ir kada galima kreiptis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1887/2012 yra nurodęs, kad nagrinėjamu atveju šalies ir vietinėje spaudoje nebuvo paskelbta informacija apie parengtą medžiotojų klubo medžioklės plotų vieneto sudarymo projektą, kaip to reikalauja Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir Komisijos nuostatų 7.7 punktas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti suinteresuotų asmenų (iš jų – ir pareiškėjo) teisę dalyvauti rengiant medžioklės plotų vienetų projektus, teikti pasiūlymus ir reikšti atitinkamus reikalavimus.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į LVAT suformuotą praktiką, kad nepaskelbimas informacijos apie parengtą medžioklės plotų vieneto sudarymo projektą šalies ir vietinėje spaudoje, pažeidžia procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų teisę dalyvauti rengiant medžioklės plotų vienetų projektus, teikti pasiūlymus ir reikšti atitinkamus reikalavimus, šiuo atveju nepaskelbimas šalies spaudoje apie parengtą preliminarų medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės vieneto projektą nepažeidė pareiškėjų A. R. ir R. L. teisių dalyvauti rengiant medžioklės plotų vieneto projektą bei teikti pasiūlymų ir reikšti atitinkamų reikalavimų, kadangi apie parengtą preliminarų medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės vieneto projektą buvo tinkamai paskelta 2003 metais vietinėje spaudoje ir 2003 metais pareiškėjams A. R. ir R. L. buvo sudarytos galimybės dalyvauti rengiant medžioklės plotų vieneto projektą, teikti pasiūlymus ir reikšti atitinkamus reikalavimus. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjai A. R. ir R. L. posėdžių metu nepasisakė ir nepateikė įrodymų, kad 2003 metais būtų deklaravę gyvenamąją vietą ar gyvenę ne Radviliškio rajone ar ne Šiaulių apskrityje. Teismo vertinimu, paskelbimas šalies spaudoje siejamas su informavimu tų žemės sklypų savininkų, kurie žemės sklypus turi atitinkamoje apskrityje, bet toje apskrityje nėra deklaravę gyvenamosios vietos ar ten negyvena.
Apie parengtą preliminarų medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės vieneto projektą, į kurį pateko pareiškėjams A. R. ir R. L. nuosavybės teise priklausantys žemės plotai, buvo tinkamai paskelbta 2003 m. balandžio 19 d. vietinėje spaudoje (87 b. l., I tomas). Pastarasis projektas vėliau buvo patvirtintas skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“, tačiau pareiškėjai A. R. ir R. L. tik 2013 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l., I tomas), t. y. kreipėsi praleidę terminą skundui paduoti. Šiuo atveju nepaskelbimas šalies spaudoje negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusia anksčiau nei 2013 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjams A. R. ir R. L. kreiptis į teismą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. R. 2011 m. birželio 20 d. su medžiotojų būreliu „Mėnulis“ sudarė medžioklės plotų panaudotos sutartį (2-3 b. l., III tomas). Pareiškėjas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, jog jo sklypai yra išnuomoti medžiotojų būreliui „Briedis“, nieko nežinojo pasirašydamas sutartį su medžiotojų būreliu „Mėnulis“, o po sutarties pasirašymo praėjus maždaug mėnesiui sužinojo, kad jo sklypai yra išnuomoti medžiotojų būreliui „Briedis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas A. R. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Mėnulis“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. pranešimo (10 b. l., I tomas) sužinojo apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės ploto vienetą.
Be to, byloje yra pateikta 2002 m. gegužės 25 d. A. R. ir medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartis (89 b. l., I tomas), kuria pareiškėjas A. R. išnuomoja medžiotojų būreliui „Briedis“ vieną nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris vėliau buvo įtrauktas skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 į „Briedžio“ medžioklės plotų vienetą. Taip pat, trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Briedis“ atstovas A. F. 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2013 m. liepos mėnesį pas jį į namus atvažiavo pareiškėjas A. R. su sūnumi ir pasakojo, kad jo žemė ribojasi su medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotais, kad yra daroma žala, ir prašė jo sūnų priimti į medžiotojų būrelį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo A. R. sūnus T. R. dalyvavo medžiotojų būrelio „Briedis“ rengiamose medžioklėse 2013-07-15 ir 2013-08-25 (41-44 b. l., II tomas). Liudytojas A. L. 2014 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. medžioja medžiotojų būrelyje „Briedis“, 2013 m. liepos mėnesį medžiojo kartu su pareiškėju A. R. ir jo sūnumi T. R.; taip pat liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas A. R. žinojo, kad jo sklypas patenka į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės ploto vienetą. Teismo nuomone, pastarosios paminėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo A. R. nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas tik iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Mėnulis“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. rašto (10 b. l., I tomas) sužinojo apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantys sklypai buvo įtraukti į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų vienetą.
Liudytojas V. A. paliudijo, kad R. L. žinojo, kokiame medžiotojų klube jis medžioja, nes pareiškėjas R. L. buvo atvažiavęs jau prieš 6-7 metus ir prašė pasaugoti žemę nuo laukinių gyvūnų; taip pat patvirtino, kad pareiškėjas R. L. žinojo, kas ir kur medžioja. Kitas liudytojas I. J. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas R. L. apie medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų ribas tikrai žinojo prieš 3 metus, nes pareiškėjas žinodamas, kad jis yra medžiotojas, žinodamas, kur medžioja, prašė saugoti jam priklausančius laukus (pasėlius). Be to, liudytojas I. J. nurodė, kad pareiškėjas R. L. iš pradžių dėl saugojimo kreipėsi į medžiotojų būrelio „Briedis“ vadovą A. F. Liudytojas J. K. taip pat paliudijo, kad pareiškėjas R. L. žinojo, kad jo žemė įeina į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų ribas, ne kartą asmeniškai pareiškėjas į jį kreipėsi ir prašė saugoti jo laukus. Teismo vertinimu, liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas R. L. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Mėnulis“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. pranešimo (9 b. l., I tomas) sužinojo apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės ploto vienetą. Teismo nuomone, pareiškėjas R. L. ne atsitiktinai dėl jam nuosavybės teise priklausančių žemės plotų saugojimo nuo laikinių gyvūnų daromos žalos kreipėsi į liudytojus V. A., I. J. ir J. K., kurie yra „Briedžio“ medžiotojų būrelio nariai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad medžiotojų būrelis „Briedis“ 2001-04-24 sudarė su pareiškėjo R. L. tėvu D. L. ir 2001-04-27 jo broliu R. L., medžioklės plotų nuomos sutartis (45-50 b. l., II tomas).
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja L. P. 2008 metais paveldėjo žemės sklypus (136-138 b. l., I tomas), kurie skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ (40 b. l., I tomas) buvo įtraukti į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų vienetą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje.
Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio nuostatas aiškindamas sistemiškai, viso konstitucinio reguliavimo kontekste, yra nurodęs, kad paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos. Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę. Pagal Konstituciją paveldėjimo santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Įstatymų leidėjas reguliuodamas šiuos santykius privalo paisyti Konstitucijos principų ir normų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimą).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) (redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2011-11-01) 5.1 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.2 straipsnio 2 dalį, paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.3 str.).
Be to, pastebėtina, jog civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), taip pat specialiaisiais civilinių santykių principais: subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, nesikišimo į privačius santykius ir kt. (CK 1.2, 3.3 ir kt. str.). CK 1.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas civilinių teisių apribojimo principas: civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Šioje teisės normoje atsispindi bendrieji asmens teisių apribojimą pateisinantys kriterijai: teisėtumo (tai turi būti nustatyta įstatymu), būtinumo (tai turi būti būtina visuomenės požiūriu svarbesnio intereso apsaugai), proporcingumo (asmens teisių negalima riboti daugiau negu būtina prioritetiniu pripažįstamo intereso apsaugai). Iš šio principo prigimties išplaukia, kad asmens teises, inter alia, civilines teises, ribojantys įstatymai teismo negali būti aiškinami plečiamai. Teisė paveldėti mirusio fizinio asmens turtą, t. y. perimti jo turėtas turtines ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 5.1 str. 1 d.), yra civilinė asmens teisė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2009). Atitinkamai į tai atsižvelgus aiškintinas ir teisinis reguliavimas, susijęs su paveldėjimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtį ir esmę lemia paveldėjimo teisinių santykių specifika, t. y. tai, kad: 1) paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008, 2011 m. lapkričio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2011).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į suformuotą teismų praktiką, pareiškėja L. P. 2008 metais paveldėdama žemės sklypus (136-138 b. l., I tomas), kurie skundžiamu Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-2653 „Dėl „Briedžio“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vieneto projekto patvirtinimo“ (40 b. l., I tomas) buvo įtraukti į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų vienetą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, perėmė visas palikėjo teises ir pareigas, susijusias taip pat ir su žemės sklypų (136-138 b. l., I tomas) apsunkinimu, t. y. žemės sklypų (136-138 b. l., I tomas) įtraukimu į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų vienetą. Teismo vertinimu, pareiškėja L. P. paveldėdama žemės sklypus (136-138 b. l., I tomas) turėjo anksčiau nei 2013 metais, kai kreipėsi į teismą, išsiaiškinti, kokius žemės sklypus paveldi, kaip jie yra apsunkinti nuosavybės teisės prasme ir pan. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad ankstesnis žemės sklypų savininkas būtų ginčijęs žemės sklypų įtraukimą į „Briedžio“ medžioklės ploto vienetą. Be to, pareiškėja L. P. 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo, jog kaimynas V. A. yra medžiotojas, tačiau nežinojo, kokiam medžiotojų būreliui jis priklauso; į V. A. nesikreipė dėl žemės saugojimo, nes jos pusbrolis buvo sakęs, kad V. A. nesutiko saugoti jo žemės sklypų. Tačiau liudytojas V. A. patvirtino, kad pareiškėja anksčiau nei kreipėsi į teismą žinojo, koks medžiotojų būrelis naudojasi žemės plotais; nurodė, kad šalia L. P. pievos yra 2013 m. vasarą pastatytas jo medžioklės bokštelis. Taigi, pareiškėja R. P. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Mėnulis“ 2013 m. gruodžio 16 d. rašto (139 b. l., I tomas) turėjo sužinoti ir anksčiau žinojo apie tai, kad jai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patenka į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės ploto vienetą.
Pažymėtina, kad pareiškėjai nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių terminas paduoti skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko 2003-07-08 įsakymo Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003-03-21 posėdžio protokolo Nr. 1 4 punkto panaikinimo galėtų būti atnaujintinas.
Papildomai pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Mėnulis“ nepasirašytus 2013 m. rugpjūčio 15 d. pranešimus pareiškėjui R. L. ir A. R. (9-10 b. l., I tomas) bei pasirašytą 2013 m. gruodžio 16 d. pranešimą pareiškėjai L. P. (139 b. l., I tomas), nes medžioklės plotų panaudos sutartys buvo pasirašytos dar 2011 metais (2-17 b. l., III tomas), o 2014 m. birželio 19 d. liudytojas E. M. nurodė, kad 2013 metais kovo mėnesį dalyvavo kaip būrelio pirmininkas savivaldybės komisijos posėdyje dėl medžiotojų būrelio „Mėnulis“ medžioklės ploto ribų, kuriame taip pat buvo pateiktas brėžinys, kurio turinio neatsimena.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams A. R., R. L. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Mėnulis“ 2013 m. rugpjūčio 15 d. pranešimų (9-10 b. l., I tomas) ir pareiškėjai L. P. anksčiau nei iš Radviliškio rajono medžiotojų būrelio „Mėnulis“ 2013 m. gruodžio 16 d. pranešimo (139 b. l., I tomas) buvo žinoma apie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų patekimą į medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės ploto vienetą, o pareiškėjai A. R. ir R. L. 2013 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l., I tomas) bei pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 123-126 b. l., I tomas) praleidę terminą skundui paduoti, bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003-07-08 įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti, reikalavimo pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003-03-21 posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą neteisėtu ir jį panaikinti nutrauktina, nes praleistas skundų padavimo terminas ir prašymas atnaujinti terminą atmestas (ABTĮ 101 straipsnio 7 dalis).
Pareiškėjai A. R. ir R. L. taip pat prašo panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013-05-13 įsakymą Nr. V-188 (10 b. l., II tomas), kuriuo buvo pratęstas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Briedžio“ medžiotojų būreliui „Briedis“ medžioklės ploto vienete.
Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 (toliau – ir Tvarkos), III skirsnis reglamentuoja leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pratęsimą. Tvarkos 13 ir 14 punktai, kuriuose numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduoto leidimo galiojimo laikas baigėsi, norėdamas pratęsti jo galiojimą, privalo per 2 mėnesius po leidimo galiojimo pabaigos pateikti regiono departamentui rašytinį prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Medžioklės plotų naudotojui, laiku pateikusiam prašymą pratęsti leidimą bei tinkamai vykdžiusiam leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, leidimas pratęsiamas 10 metų. Regiono departamentas leidimą pratęsti arba motyvuotą atsakymą dėl atsisakymo jį pratęsti turi pateikti per 10 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo gavimo.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Radviliškio rajono medžiotojų būrelis „Briedis“ 2013 m gegužės 10 d. kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu pratęsti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Briedžio“ medžioklės plotų vienete (11 b. l., II tomas). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2013-05-13 priėmė įsakymą Nr. V-188 (10 b. l., II tomas), kuriuo buvo pratęstas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Briedžio“ medžiotojų būreliui „Briedžio“ medžioklės ploto vienete. Byloje nepateikta įrodymų, kad medžiotojų būrelis „Briedis“ nebūtų laiku kreipęsis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl minimo leidimo pratęsimo ar būtų netinkamai vykdęs leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, pareiškėjai taip pat pastarųjų aplinkybių neginčija. Pareiškėjai savo reikalavimą iš esmės grindžia tik tuo pagrindu, kad nuginčijus Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. V-2653 bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti 2003 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą, turėtų būti panaikintas ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. V-188. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013-05-13 įsakymą Nr. V-188 (10 b. l., II tomas), o pareiškėjų A. R. ir R. L. skundas ir patikslinti skundai toje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. reikalavimai nebuvo patenkinti, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų būrelis „Briedis“ prašo iš pareiškėjų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos, kadangi nebuvo panaikinti skundžiami aktai, susiję su medžiotojų būrelio „Briedis“ medžioklės plotų vienetu, ir įsakymas dėl leidimo pratęsimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Briedžio“ medžiotojų būreliui „Briedžio“ medžioklės ploto vienete, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir jo pagrindimo, todėl jo prašymas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų A. R., R. L. ir L. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Šiaulių apskrities viršininko 2003-07-08 įsakymo Nr. V-2653 ir Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003-03-21 posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirto punkto netenkinti ir termino skundui paduoti neatnaujinti.
Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų A. R., R. L. skundo ir patikslintų skundų bei L. P. skundo dėl reikalavimo pripažinti Šiaulių apskrities viršininko 2003-07-08 įsakymą Nr. V-2653 neteisėtu ir jį panaikinti, reikalavimo pripažinti Radviliškio rajono savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams bei jų riboms pakeisti 2003-03-21 posėdžio protokolo Nr. 1 ketvirtą punktą neteisėtu ir jį panaikinti nutraukti.
Pareiškėjų A. R. ir R. L. skundą ir patikslintus skundus dėl reikalavimo pripažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013-05-13 įsakymą Nr. V-188 neteisėtu ir jį panaikinti atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.