- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- I1-4316-402/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00444-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad kalint Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN AK) 3-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2022-01-01 jam nebuvo užtikrintas privatumas bendraujant su artimaisiais vaizdo skambučio pagalba, buvo pažeidžiama jo teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, nes jo pokalbius girdėdavo kiti asmenys. Paaiškino, kad vaizdo skambučiai vykdavo trumpalaikių pasimatymų patalpoje, kur nuolat girdėdavosi ir kitų nuteistųjų pokalbiai, būdavo triukšminga, todėl sunkiai susikalbėdavo. Dėl tokios situacijos pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, emociškai jautėsi prislėgtas ir kt., todėl prašo atlyginti 800 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 6-9) nurodė, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių buvo konvojuotas 2021-04-01. Laikotarpiu 2021-04-01 iki 2022-01-01 pareiškėjas su prašymais į įstaigos administraciją kreipėsi dėl telefoninių vaizdo skambučių keturiolika kartų, visi skambučiai buvo registruoti sistemoje. Pareiškėjas vaizdo skambučiais pasinaudojo penkis kartus. Patalpoje kurioje vyksta vaizdo skambučiai yra užtikrintas nuteistųjų pokalbių privatumas, pareigūnai juos stebi per stiklo pertvarą, pareigūnai ir nuteistieji pokalbių neklauso, nebent nuteistasis šaukia kad aplinkiniai girdėtų. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas. Prašant atlyginti neturtinę žalą, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog tokia žala kilo, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus, jų išraišką ir pasekmes asmeniui. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nėra jokių duomenų apie jam realiai kilusią žalą ar neteisėtus pareigūnų veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių 1 kalėjimo (iki 2023-01-01 Pravieniškių PN-AK) pareigūnų veiksmų, neužtikrinant jo teisės privačiai naudotis internetine telefonija.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas teigia, kad pataisos namuose vaizdo skambučiai vykdavo trumpalaikių pasimatymų patalpoje, kur nuolat girdėdavosi ir kitų nuteistųjų pokalbiai, būdavo triukšminga, todėl sunkiai susikalbėdavo, be to, jo pokalbius girdėdavo ir kiti asmenys. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato privatumo užtikrinimo skambinant telefonu laisvės atėmimo vietose.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal šio straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. Nr. 1R-25 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojančios ginčo metu) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 37 punkte nurodyta, be kita ko, jog Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija privalo sudaryti sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.
Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nuolat suteikiama galimybė paskambinti telefonu, taip pat internetine telefonija ir šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi (b. l. 25-26).
BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 str. 3 d.).
Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 40 punktu suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Jeigu skambindamas telefonu nuteistasis (suimtasis) pažeidžia skambinimo tvarką, pataisos pareigūnas jį įspėja. Jei šis pažeidimas pakartojamas ar padaromas naujas skambinimo tvarkos pažeidimas, pataisos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ir surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui (41 punktas). Nutrauktas telefoninis pokalbis laikomas įvykusi (42 punktas).
Pagal minėtą teisinį reguliavimą, nuteistasis, naudodamasis specialiąja teise paskambinti telefonu (internetine telefonija), privalo laikytis BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių nustatytos skambinimo telefonu tvarkos, o pataisos įstaigos pareigūnams kyla pareiga kontroliuoti, kad nuteistasis laikytųsi nustatytos tvarkos ir, nustačius, kad jos nesilaikoma, suteikta teisė nutraukti telefoninį pokalbį apie tai tarnybiniu pranešimu informuojant įstaigos vadovą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-18 nutartį byloje Nr. A-423-146/2017). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai, jog jį pokalbio metu stebėdavo pareigūnas, yra iš esmės nepagrįsti.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpoje kurioje vyksta vaizdo skambučiai yra užtikrintas nuteistųjų pokalbių privatumas, pareigūnai juos stebi per stiklo pertvarą, pareigūnai ir nuteistieji pokalbių neklauso.
Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui nuotraukų iš kurių matytųsi, kad telefoninių pokalbių vieta yra izoliuota, ar yra įrengtos būdelės, atitvarai, visiškai užtikrinantys garso izoliaciją, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad būtų įrengtos specialios patalpos skambinti, taip pat, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu (internetine telefonija), priešingai, kaip minėta, iš bylos medžiagos (b. l. 25-26) matyti, kad šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi visą ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, konkrečiai kada ir kokie asmenys (nuteistieji ar pareigūnai) pareiškėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK siekė išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ar jam pakenkti. Reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o pataisos namų administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamą triukšmą ir jų pačių kito asmens negerbimą. Tokiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos ar kad pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.