Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-157-730/2016

2016 m. sausio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, neteisėtai gyvenančių asmenų iškeldinimo, turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminį mokestį reglamentuojančias teisės normas, kadangi byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.Ieškovas negali nustatyti atidalijamo turto vertės ir kompensacijos dydžio, kadangi tokiam faktui nustatyti būtina turto vertintojų išvada. Dėl šios priežasties ieškovas pateikė prašymą skirti nepriklausomą turto vertintoją turto vertei nustatyti.Ieškovas neturi galimybės nurodyti tikslius prašomų iškeldinti asmenų vardus, pavardes, nes tokią informaciją turi tik atsakovė.Nuomos sutarties pateikti ieškovas neturi galimybės, kadangi nuomos sutartis sudaryta tarp atsakovės ir M. G., taip pat neturi galimybės nurodyti jos sudarymo datos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, nurodyti prašomų iškeldinti asmenų vardus ir pavardes, nurodyti ginčijamos nuomos sutarties sudarymo datą, pagrįsti prašymą dėl įpareigojimo atsakovę pateikti ginčijamą nuomos sutartį, nurodyti atidalijamo turto vertę bei kompensacijos dydį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Kaip pažymima teismų praktikoje, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tik išimtiniais atvejais, kai šių tam tikrų duomenų nenurodymas ieškinyje ar įrodymų nepateikimas, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę civilinės bylos iškėlimui, ieškinio trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas. Teismas, nesant kitų ieškinio trūkumų ir (arba) nustačius, kad ir kiti ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, turėtų priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Dėl nuomos sutarties ir prašomų iškeldinti asmenų duomenų

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti tikslią prašomos pripažinti negaliojančia nuomos sutarties tarp M. G. ir atsakovės sudarymo datą, pagrįsti prašymą dėl įpareigojimo atsakovę pateikti šią nuomos sutartį į bylą bei nurodyti tikslius prašomų iškeldinti asmenų duomenis. Ieškovo vertinimu, šiuos duomenis gali pateikti tik atsakovė.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto nuomos sutartį, sudarytą tarp M. G. ir atsakovės. Iš kartu su ieškiniu pateikto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2015-08-27 rašto bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015-08-10 nutarimo Nr. 4-CB2-40 matyti, kad 2015-07-27 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-1501 buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su M. G.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, jog esant tokioms aplinkybėms, kad ieškovas nėra nuomos sutarties šalis, jis neturi galimybės nurodyti nei tikslios nuomos sutarties datos nei galimybės pateikti šią nuomos sutartį į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę pateikti ginčijamą nuomos sutartį į bylą į pagrįstas, tikslios nuomos sutarties datos nenurodymas ieškinio priėmimo stadijoje nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, o trūkstami įrodymai gali būti surinkti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog jis neturi galimybės, todėl neprivalo nurodyti prašomų iškeldinti asmenų duomenų (vardų, pavardžių).

Ieškinio dalykas - tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Asmenų, kurie akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nenurodymas teismui pateiktame pareiškime laikytinas esminiu šio procesinio dokumento trūkumu, nes jie netenka galimybės iš karto pasinaudoti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Ieškovas reiškia reikalavimą iškeldinti neteisėtai gyvenančius asmenis iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl reiškiant tokį reikalavimą, ieškovas turi pareigą nurodyti konkrečius asmenis, kuriuos prašo iškeldinti, jų tikslius asmens duomenis, kadangi teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodžius atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, civilinis procesas neįmanomas, tai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ginčo name gyvena dvi šeimos A. ir K. J. bei M. G., tačiau iš ieškovo reikalavimo, nėra aišku, kuriuos name gyvenančius asmenis ieškovas prašo iškeldinti.

Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis ieškinio trūkumas yra esminis, todėl ieškovui pagrįstai nustatytas terminas pašalinti šį ieškinio trūkumą.

Dėl atidalijamo turto vertės, kompensacijos dydžio nurodymo ir pagrindimo

Atskirajame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jis įpareigotas nurodyti atidalijamo turto vertę bei nurodyti prašomos priteisti kompensacijos dydį. Ieškovo vertinimu, jis neturi galimybių objektyviai nustatyti turto vertės, dėl tos priežasties teismui pateikė prašymą skirti nepriklausomą turto vertintoją objektyviai statinių rinkos vertei nustatyti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas pateikė teismui Nekilnojamojo turto registrų centro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovui ir jo sutuoktinei bei atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priklauso pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai pastatai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šia pažyma, matyti, kad viso turto vidutinė rinkos vertė yra – 10416,00 Eur (b. l. 12-15). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų ieškinio priėmimo stadijoje apie atidalintino turto vertę pakanka. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto rinkos kaina, nuo kurios skaičiuotina kompensacija vienam iš bendraturčių, gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Matyti, kad ieškovas yra išreiškęs prašymą skirti nepriklausomą turto vertintoją, kad objektyviai būtų nustatyta statinių, esančių (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė. Šita aplinkybė netrukdo spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ieškovo prašymas yra pagrįstas ir bus patenkintas.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui su sutuoktine priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, 47/100 dalys pastato – tvarto, 47/100 dalys pastato – daržinės, 48/100 dalys pastato kito pastato – daržinės, ½ dalis kitų statinių – šulinio, atitinkamai likusios dalys pastatų priklauso atsakovei. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl turto atidalijimo, priteisiant iš ieškovo kompensaciją atsakovei, atsižvelgdamas į šalims priklausančio turto dalių dydį bei Nekilnojamojo turto registre nurodytą turto vidutinę rinkos vertę, turi pareigą nurodyti kompensacijos dydį.

Dėl žyminio mokesčio

Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, kadangi, ieškovo vertinimu, civilinė byla nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

CPK 442 straipsnis reglamentuoja, kokios bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tai yra, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu; dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu); dėl įvaikinimo; dėl globos ir rūpybos; dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo; dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo; dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena); dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles; dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio Kodekso IV dalies XIX skyrių; dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių; dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo; dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo; dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo, taip pat kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

Ieškovas reiškia tris reikalavimus - pripažinti negaliojančia atsakovės ir M. G. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iškeldinti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai gyvenančius asmenis, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovo atsakovei piniginės kompensacijos sumą. Taigi ieškovo reikalavimai dėl sandorio nuginčijimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, bei turto atidalijimo nepatenka į sąrašą bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka, todėl už ieškovo pareikštus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydis nustatomas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio dydį ginčo teisena nagrinėjamose bylose.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporcingu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais sudėtinga arba iš viso neįmanoma, todėl neturtiniais paprastai pripažįstami ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011; 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-111/2011).

Ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia atsakovės ir M. G. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iškeldinti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai gyvenančius asmenis, yra neturtiniai, todėl apmokestinami vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, po 41,00 Eur, iš viso 82,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs 41,00 Eur žyminį mokestį, turi pareigą sumokėti trūkstamą 41,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

Aiškindamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą formuluotę „turtiniuose ginčuose“ kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant ją lingvistiškai ji reiškia ginčą dėl nuosavybės teisėmis turimų materialinių gėrybių. Nurodytas aiškinimas atitinka teismų praktikoje pateikiamą turtinio ginčo aiškinimą kaip ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-111/2011). Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Atitinkamai tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

Kadangi ieškovas trečiuoju reikalavimu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo priteisiant kompensaciją atsakovei už jai priklausančią turto dalį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, jog toks ieškovo reikalavimas yra turtinis, todėl apmokestinamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ieškovas turi pareigą sumokėti žyminį mokestį, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo prašomos priteisti atsakovei kompensacijos dydžio sumos.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą (CPK 115 straipsnis), nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę kreiptis į teismą ir priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti – įpareigoti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti prašomų iškeldinti asmenų iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmens duomenis, nurodyti kompensacijos dydį už atidalintiną turtą, sumokėti 41,00 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį už neturtinius reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, panaikinti nutarties dalį dėl įpareigojimo nurodyti ginčijamos nuomos sutarties sudarymo datą, atidalijamo turto vertę (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2015-12-07, yra pagrindas nustatyti ieškovui naują 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį:

Panaikinti nutarties dalį dėl įpareigojimo nurodyti ginčijamos nuomos sutarties sudarymo datą, atidalijamo turto vertę.

Įpareigoti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti prašomų iškeldinti asmenų iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmens duomenis, nurodyti kompensacijos dydį už atidalintiną turtą, sumokėti 41,00 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį už neturtinius reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kitą nutarties dalį dėl ieškinio trūkumų šalinimo palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui terminą per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.