- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- I1-3838-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00611-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020-02-24 iki 2020-02-28 (4 paros) buvo laikomas Ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad Ligoninėje nebuvo įrengtos vietos rūkymui ir iš jo buvo paimtas tabakas, arbata, kava, maisto produktai. Pareiškėjui nebuvo leidžiama naudotis savo asmeniniu virduliu, puodeliu, televizoriumi, radiju, grotuvu. Kadangi asmeninės piniginės lėšos į Ligoninę pervedamos ne iš karto, atvykus į Ligoninę nebuvo galimybės įsigyti maisto produktų. Nors gydytoja pareiškėjui rekomendavo gerti daugiau skysčių, puodelis pareiškėjui buvo išduotas tik pietų metu, jis negalėjo pasidaryti arbatos. Pagalbos mygtuku iškvietus pareigūnus, pastarieji sureagavo tik po valandos. Išvykimo dieną pareigūnai iš kameros išveda apie 7.30 ryte, o konvojus atvyksta apie 13.30, todėl visą šį laiką reikia laukti laikino sulaikymo kameroje, dėl ko kilo nepatogumų, išgyvenimų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, kančią, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 7-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2020-02-24 ir buvo laikomas suimtojo statusu iki 2020-02-28. Draudimas Ligoninės patalpose rūkyti yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu, laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose draudžiama turėti tabako gaminių. Tabako kontrolės įstatymas nenumato galimybės įrengti specialių rūkymo vietų pacientams. Pažymėjo, kad Ligoninėje visi suimtieji ir nuteistieji yra laikomi rakinamose kamerose. Ligoninės kamerų tipo patalpų įrengimas, kuriuo užtikrinama pacientų apsauga ir priežiūra, iš esmės atitinka tardymo izoliatorių ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpų įrengimą. Patikrinus Ligoninės 2020-02-24 perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą nustatyta, kad iš pareiškėjo saugojimui buvo paimti šie daiktai: striukė, viršutinis drabužis, kelnės, batai, šlepetės, arbata, sultinys, virdulys, prailgintuvas, pultelis, televizorius, kaip numatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje. Karštas vanduo yra tiekiamas kiekvieną dieną Ligoninės dienotvarkėje numatytu maitinimo laiku bei papildomai esant gydytojo rekomendacijai ir asmens prašymui. Įstaigos puodeliai (po 2 vnt./asm.) išduodami kiekvienam atvykusiajam. Įsigyti spaudos, literatūros yra kiekvieno asmens teisė, tačiau pareiškėjas dėl to į administraciją nesikreipė. Pareiškėjas skunde neįvardija, kada ir kuris pareigūnas netinkamai vykdė savo pareigas, todėl retrospektyviai patikrinti ir paneigti pareiškėjo teiginius dėl pareigūnų netinkamo elgesio yra neproporcingai sudėtinga. Pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių į Ligoninės administraciją nesikreipė. Skundo teiginiai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Ligoninėje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020-02-24 iki 2020-02-28.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas S. S. į Laisvės atėmimo vietų ligoninė atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2020-02-24 ir buvo laikomas Ligoninėje iki 2020-02-28 (b. l. 12, 14, 15).
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad atvykus į Ligoninę iš jo buvo paimti asmeniniai daiktai: arbata, kava, maistas, puodelis, virdulys, televizorius, grotuvas, prailgintuvas ir kt. Atsakovo atstovo pateiktas 2020-02-24 Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas Nr. PS-3775 patvirtina pareiškėjo argumentus, kad atvykimo į Ligoninę dieną saugojimui pareiškėjas perdavė arbatą, sultinį, virdulį, prailgintuvą, pultą, televizorių (b. l. 13). Minėtais duomenimis nenustatyta, kad iš pareiškėjo buvo paimtas grotuvas, kava, tabakas, maisto produktai, radijas, puodelis, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami.
Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 25 punktą, nuteistiesiems (suimtiesiems), kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.2 (laisvės atėmimo vietų ligoninės palatoje leidžiama turėti Taisyklių 20.2.2, 20.2.4 ir 20.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 20.3, 20.4.4, 20.5.1, 20.5.2, 20.5.3, 20.5.7, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems (suimtiesiems) laisvės atėmimo vietų ligoninėje leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų. Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą, arbata, sultinys, virdulys, prailgintuvas, pultelis ir televizorius nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagristi.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad Ligoninėje nebuvo įrengta patalpa rūkymui.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose draudžiama turėti tabako gaminių.
Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi, šiuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, draudžiama rūkyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (žr. LVAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012). Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl rūkymo vietų neįrengimo Ligoninėje atmetami kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, skundo aplinkybės dėl negalėjimo apsipirkti Ligoninės parduotuvėje dėstomos abstrakčiai. Pareiškėjas nenurodo, ką konkrečiai jis pageidavo įsigyti ir, ar dėl to kreipėsi į Ligoninės administraciją. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas dėl apsipirkimo parduotuvėje būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją, o pastaroji būtų atsisakiusi tokį pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjas skunde šių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kada konkrečiai negalėjo apsipirkti Ligoninės parduotuvėje, kokius produktus pageidavo įsigyti, o pagal abstrakčius pareiškėjo argumentus nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, pareiškėjas maistu buvo aprūpinamas pagal Ligoninėje nustatytą maitinimo grafiką. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl negalėjimo apsipirkti parduotuvėje grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas pažymėjo, kad puodelis jam buvo išduotas pietų metu, jis negalėjo pasidaryti arbatos.
Kaip minėta, pagal galiojantį reglamentavimą, arbata nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo pasidaryti arbatos atmetami kaip nepagristi. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad karštas vanduo maistui tiekiamas kiekvieną dieną Ligoninės dienotvarkėje numatytu maitinimo metu bei papildomai esant gydytojo rekomendacijai ir asmens prašymui. Be to, kiekvienam atvykusiam asmeniui išduodami du puodeliai. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas dėl neišduoto puodelio būtų kreipęsis į Ligoninės personalą, o pagal abstrakčius pareiškėjo argumentus nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo argumentais, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo aprūpintas puodeliu. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl neišduoto puodelio atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodo, kad išvykimo dieną nuteistieji laikomi laikino sulaikymo kameroje nuo maždaug nuo 7.30 val. iki 13.30 val., dėl ko kyla nepatogumų.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kiek konkrečiai laiko pareiškėjas išvykimo dieną buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, tokių duomenų nei pareiškėjas nei atsakovo atstovas nepateikė. Remiantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus (nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą patikrinama jo asmens tapatybė, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai ir pan. ) laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras. Kiek laiko laikino sulaikymo kameroje turi būti laikomas iš pataisos įstaigos išvykstantis asmuo teisės aktai nenumato. Kita vertus, teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (buvimo laikino sulaikymo patalpose išvykimo dieną) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į iškvietimo mygtuko signalą), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, nepilnavertiškumo jausmu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.