Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-95-64/2009

1.1.4.4.5.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.1.9.5.; 1.2.20.6.; 1.2.23.1.; 1.2.29.1.; 2.1.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7.; 2.4.9.

2009 m. gruodžio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K., N. B., A. U. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str.1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridedant prie 2008-10-29 nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta 2007-06-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d. bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridedant prie 2008-10-29 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d. prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pridėta 2007-09-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. areštu 50 parų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. B. ir A. T., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007-11-09 skundu Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir 2007-12-04 pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė įstaigoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – Šiaulių m. VPK ONTT pareigūną R. Š. - kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, melagingai nurodydamas, jog 2007-10-24 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, R. Š., viršydamas tarnybinius įgaliojimus be jokios priežasties panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė jam vieną kartą kumščiu į dešinę galvos pusę ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl to Šiaulių apygardos prokuratūrai pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas R. Š. baudžiamasis persekiojimas: 2007-12-21 R. Š. byloje įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 2007-12-21, 2008-02-20 R. Š. byloje apklaustas įtariamuoju.

L. K., toliau tvirtindamas savo melagingą įskundimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos prokuratūros patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas nukentėjusiuoju, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju, 2007-12-18 nuo 9 val. 20 min. iki 9 val. 30 min., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, papildomai apklausiamas liudytoju, 2008-02-20 akistatos su R. Š. metu nuo 11 val. 45 min. iki 12 val. 15 min., melagingai parodė, jog 2007-10-24 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, R. Š. viršydamas tarnybinius įgaliojimus be jokios priežasties panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė jam vieną kartą kumščiu į dešinę galvos pusę ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, L. K. 2007-11-09 skundu Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir 2007-12-04 pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė įstaigoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą nekaltą asmenį - Šiaulių m. VPK ONTT pareigūną S. G., kaip padariusį nusikalstamą veiką. L. K. melagingai nurodė, jog 2007-10-24 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, du jam nežinomi policijos pareigūnai, viršydami tarnybinius įgaliojimus, be jokios priežasties, matant ir girdint S. G., įstūmė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „VW Passat“, paguldė ant automobilio grindų ir alkūnėmis bei kumščiais sudavė jam apie 15 kartų į nugarą. Vėliau tuo pačiu „VW Passat“ automobiliu S. G. su tais pačiais nepažįstamais policijos pareigūnais nuvežė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur automobilyje nepažįstami pareigūnai alkūnėmis bei kumščiais jam vėl sudavė apie 10 kartų į nugarą. Dar vėliau, S. G. ir tie patys du nepažįstami policijos pareigūnai nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančius laukus, kur nepažįstami policijos pareigūnai matant ir girdint S. G. nurodė jam išlipti iš automobilio, išmetė ant žemės visus jo turėtus daiktus, iš jo mobiliojo telefono išėmė ir sulaužė SIM kortelę bei grasindami šaunamuoju ginklu nušauti, liepė bėgti, o po to paliko jį vieną laukuose ir kartu su S. G. išvažiavo. Dėl to Šiaulių apygardos prokuratūrai pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas S. G. baudžiamasis persekiojimas: 2007-12-20 S. G. byloje įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 2007-12-20, 2008-02-20 S. G. byloje apklaustas įtariamuoju.

L. K., toliau tvirtindamas savo melagingą įskundimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos prokuratūros patalpose, esančiose adresu Dvaro g. 90, Šiauliai, būdamas nukentėjusiuoju, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2007-12-11 nuo 8 val. 50 min. iki 10 val. 35 min., 2007-12-12 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu nuo 13 val. 10 min. iki 14 val. 25 min., 2008-12-18 nuo 9 val. 20 min. iki 9 val.30 min. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2008-02-20 akistatos su S. G. metu nuo 10 val. iki 10 val. 40 min. pakartotinai melagingai parodė, jog 2007-10-24 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, du jam nežinomi policijos pareigūnai viršydami tarnybinius įgaliojimus, be jokios priežasties, matant ir girdint S. G., įstūmė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „VW Passat“, paguldė ant automobilio grindų ir alkūnėmis bei kumščiais sudavė jam apie 15 kartų į nugarą. Vėliau tuo pačiu „VW Passat“ automobiliu S. G. su tais pačiais nepažįstamais policijos pareigūnais nuvežė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur automobilyje nepažįstami pareigūnai alkūnėmis bei kumščiais jam vėl sudavė apie 10 kartų į nugarą. S. G. ir du nepažįstami policijos pareigūnai nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančius laukus, kur nepažįstami policijos pareigūnai matant ir girdint S. G. nurodė jam išlipti iš automobilio, išmetė ant žemės visus jo turėtus daiktus, iš jo mobiliojo telefono išėmė ir sulaužė SIM kortelę bei grasindami šaunamuoju ginklu nušauti, liepė bėgti, o po to paliko jį vieną laukuose ir kartu su S. G. išvažiavo.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

Be to, L. K., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su N. B. ir A. U. padėjo melagingai įskųsti ir suklastoti įrodymus M. M. ir A. B. baudžiamajam persekiojimui: laikotarpyje nuo 2007-10-24 iki 2007-12-04 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė, kad N. B. melagingai įskųs Šiaulių apygardos prokuratūrai - įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą - nekaltus asmenis - Šiaulių miesto VPK eismo priežiūros pareigūnus M. M. ir A. B., o jis ir A. U., realizuodami susitarimą, melagingai liudys prieš minėtus pareigūnus.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d.

Be to, L. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. B., S.A. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo.

2007 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, L. K., siekdamas, kad 2007-10-04 Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno R. V. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje jam paskirta administracinė nuobauda - atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikui, būtų pakeista švelnesne nuobauda – pinigine bauda, kreipėsi į E.V. B. IĮ vyriausiuoju vadybininku dirbantį S. B. ir paprašė jo pagaminti dokumentus, kurie melagingai patvirtintų tai, kad jis dirba E.V. B. IĮ ir jam yra mokamas darbo užmokestis, dėl darbo pobūdžio jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, siekiant šiuos dokumentus pateikti Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir jų pagrindu atgauti vairuotojo pažymėjimą;

2007-10-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu L. K. iš S. B. ir S.A. T. gautus nurodytus pagamintus netikrus dokumentus pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui adresu (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

N. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2007-10-24 įvykdytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., žinant, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., dėl tariamai 2007-10-24 N. B. ir L. K. sumušusių policijos pareigūnų, 2007-12-04 pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė minėtus policijos pareigūnus - M. M. ir A. B., nurodydamas, kad šie susitarę suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydami į jį melagingus duomenis, jog 2007-10-24 apie 18 val., kelio (duomenys neskelbtini) 62 km jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, L. K., N. B. bei A. U. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė melagingus parodymus, nurodydami, kad 2007-10-24 dieną policijos pareigūnai N. B. nestabdė ir jis nuo policijos pareigūnų nebėgo.

Minėtas aplinkybes L. K. melagingai patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūroje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2007-12-04 dieną parašydamas pareiškimą, 2007-12-11 apklausiamas liudytoju nuo 8 val. 50 min. iki 10 val. 35 min., 2007-12-12 parodymų patikrinimo metu nuo 13 val. 10 min. iki 14 val. 25 min., 2008-01-21 liudytojo papildomos apklausos metu nuo 9 val. 45 min. iki 10 val. 20 min., 2008-02-20 akistatos su S. G. metu.

Minėtas aplinkybes N. B. taip pat melagingai patvirtino apklausiamas liudytoju 2007-12-07 nuo 10 val. iki 11 val. 40 min., 2007-12-07 parodymų patikrinimo metu nuo 12 val. 30 min. iki 14 val. 35 min., papildomai apklausiamas liudytoju 2008-01-18 nuo 9 val. 18 min. iki 10 val. 45 min., akistatų metu 2008-02-20 nuo 10 val. 48 min. iki 11 val. 40 min. su S. G. ir 2008-02-21 su A. B. nuo 14 val. iki 14 val. 40 min.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d.

A. U. nuteistas už tai, kad minėtas aplinkybes taip pat melagingai patvirtino apklausiamas liudytoju 2007-12-04 nuo 15 val. 50 min. iki 16 val. ir 2007-12-07 nuo 9 val. 07 min. iki 11 val. 33 min., papildomai apklausiamas liudytoju 2007-12-07 dieną nuo 13 val. 20 min iki 13 val. 30 min., 2007-12-07 liudytojo parodymų patikrinimo metu nuo 11 val. 40 min. iki 13 val. 15 min. Remiantis melagingais N. B., L. K. ir A. U. parodymais Šiaulių apygardos prokuratūrai pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas M. M. ir A. B. baudžiamasis persekiojimas: 2007-12-19 M. M. ir A. B. byloje įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 2007-12-19, 2008-02-21 M. M. ir A. B. byloje apklausti įtariamaisiais.

Tokiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d.

N. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo keturiuose atskiruose plastikiniuose maišeliuose supakuotą narkotinę medžiagą - kokainą, kurios bendras kiekis 1,773 g, iki 2008-03-21 08 val. 48 min., ją laikė automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo užkirstas kelias tęsti vykdomą nusikalstamą veiką, tai yra kol policijos pareigūnai prie Šiaulių m. VPK, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, stovinčiame automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., 300 str. 1 d., ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jo manymu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, nekaltus asmenis – pareigūnus R. Š. ir S. G., prieštarauja bylos medžiagai ir yra nepagrįsta, nes skundu ji kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą prašydamas drausmine tvarka įvertinti jį sulaikiusių neuniformuotų ir kaukėtų pareigūnų veiksmus, kurie jį paguldė ant žemės, vienas jų kumščiu sudavė jam į dešinį skruostą, po to pareigūnai su kaukėmis laužė rankas, smūgiavo į dešinę koją. Prašė atsižvelgti į tai, kad 2007-12- 04 protokole-pareiškime, taip pat apklausų metu jis nurodė, kad sulaikymo metu pareigūnai S. G. bei R. Š. naudojo prieš jį jėgą, t.y. parvertė ant žemės, keliu prispaudė galvą, kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę, uždėjo antrankius. Aplinkybę, kad jo atžvilgiu 2007-10-24 buvo naudojama fizinė jėga, patvirtino ir liudytojai S. G., R. Š., M. M., o 2007-10-26 specialisto išvadoje nurodyta, kad jam, t.y. L. K., buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. L. K. teigimu, tikslo melagingai įskųsti policijos pareigūnus jis neturėjo, tik norėjo, jog būtų išaiškinta, ar pareigūnai sulaikymo metu neviršijo savo įgaliojimų. Nuteistasis prašė atsižvelgti ir į tai, kad apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino, jog prieš jį (L. K.) buvo panaudota fizinė jėga, tačiau konstatavo, kad ji atitiko Policijos veiklos įstatymo reikalavimus. Taip pat apeliaciniame skunde jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog jis (L. K.) padėjo melagingai įskųsti ir suklastoti įrodymus dėl Šiaulių m. VPK EPS pareigūnų M. M. ir A. B. tariamo nusikaltimo padarymo, nes nė viename procesiniame dokumente, nei savo apklausose jis nenurodė, kad Šiaulių m. VPK EPS pareigūnai M. M. ir A. B. būtų padarę nusikalstamą veiką, jų nekaltino dėl kokių nors teisės pažeidimų, mano, kad paprasčiausiai jis ir policijos pareigūnai įvykio aplinkybes dėl automobilio stabdymo matė skirtingai dėl objektyvių priežasčių: važiuodamas automobiliu kartu su N. B., kelyje stovinčius patrulius jis matė trumpą laiką. Prašė atsižvelgti į tai, jog liudytoja A. B. teisme parodė, kad ji girdėjo, kaip pagrindiniu keliu važiavo policijos automobiliai su įjungtais garso signalais, tačiau, kad važiuodami jų kaime būtų buvę juos įjungę - negirdėjo. Liudytojas S. T. teisme parodė, kad pravažiuojant negirdėjo įjungto policijos automobilio garso signalo ir nematė, kad būtų įjungti įspėjamieji šviesos signalai. Liudytoja D. M. parodė, kad atvažiuojančiame policijos automobilyje nebuvo įjungti nei garsinis, nei šviesos signalai. Liudytojas V. K. taip pat parodė, kad įjungto policijos automobilio garsinio signalo negirdėjo. Apeliantas mano, jog minėtų liudytojų parodymai iš dalies patvirtina jo parodymus ir paneigia pareigūnų parodymus, tačiau šiems liudytojams baudžiamosios bylos nebuvo iškeltos. Anot jo, ikiteisminiai tyrimai policijos pareigūnams buvo pradėti nepagrįstai, neišsiaiškinus visų būtinų aplinkybių. Be to, įtarimai pareigūnams pareikšti 2007-12-19 – 2007-12-20 (praėjus tik 15-16 dienų nuo protokolo-pareiškimo surašymo), o ikiteisminiai tyrimai jų atžvilgiu nutraukti 2008-02-29 prokuroro nutarimu, t.y. po 2 mėnesių.

Kas liečia jo, t.y. L. K., veiksmų kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d., mano, jog byloje nėra įrodyta, kad jis klastojo darbo užmokesčio pažymą, charakteristiką, kad žinojo, jog panaudoja suklastotus dokumentus. Teigia, kad į E.V. B. IĮ vadovą S. B. jis kreipėsi su prašymu išduoti jam pažymą apie jo pajamas ir charakteristiką. Tuo metu žinojo, kad yra išleistas nemokamų atostogų, todėl į darbą eiti jam nereikėjo. Kad su juo nutraukta darbo sutartis, sužinojo tik po to, kai šiuos dokumentus 2007-10-12 pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Jo teigimu, nuteistasis S. B. nurodė, kad 2007 birželio mėnesį pasakęs, jog išleidžia jį, L. K., neapmokamų atostogų, nenorėdamas turėti problemų su policija. S. B. paaiškino, kad apie darbo sutarties nutraukimą jam (L. K.) nieko nesakė, pripažino, kad parengė charakteristiką. Apeliantas prašė atsižvelgti į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog dokumentus rengė ir pasirašė ne jis, o kiti nuteistieji. Jis iki 2007-10-12 nebuvo jokia forma informuotas apie darbo sutarties nutraukimą.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, jis mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.; 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d.; 300 str. 1 d., nes byloje neįrodyta, kad jo veiksmuose yra minėtų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 įsakymu jam paskirtą 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą jis sumokėjo 2008-06-11 J. L. vardu per AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog ši bauda neatlikta. Be to, į bausmės laiką neįskaitytas jo suėmimo laikas, nurodytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-01-09 nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., 259 str. 1 d. bei nuteistas galutine bausme - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 6 MGL (780 LT) dydžio bauda, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jis 2007-11-09 skundu kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, kad būtų drausmine tvarka įvertinti 2007-10-24 šalia Šiaulių jį sulaikę pareigūnai, ir skundu neprašė pareigūnams kelti baudžiamąją bylą, nereiškė jokių pretenzijų patruliams - Šiaulių m. VPK EPS pareigūnams M. M. ir A. B., o prašė tik įvertinti neuniformuotų ir kaukėtų pareigūnų, kurie jam suko rankas, kojas, koja spaudė jam kairįjį skruostą, dėl ko į žemę jam buvo nubrozdintas dešinysis skruostas, veiksmai. Teigia, jog 2007-12-04 protokole-pareiškime bei jo apklausų protokoluose nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų teigęs, jog uniformuoti policijos pareigūnai susitarę suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tiek protokole, tiek apklausose jis nurodė, jog nematė, kad jį kelyje (duomenys neskelbtini) būtų stabdę policijos patruliai. Taip pat nurodė, kad, kai išleidęs iš automobilio L. K., jis važiuodamas pamatė iš jo automobilio galo privažiavusį policijos automobilį su įjungtais mėlynais šviesos švyturėliais, iš karto sustojo. Jokių pretenzijų patruliams jis nereiškė ir jų nekaltino, todėl jam visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių pastariesiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimus. Mano, kad esant jo nurodytoms aplinkybėms, teismo išvada, jog jis melagingai įskundė policijos pareigūnus M. M. ir A. B., prieštarauja bylos medžiagai. Mano, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, neatsižvelgė, kad apie tas pačias aplinkybes, t.y. apie 2007-10-24 policijos pareigūnų jo vairuojamo automobilio stabdymą, jis paaiškino kitoje - administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. turi teisę (bet ne pareigą) duoti paaiškinimus ir 2007-11-07 Šiaulių m. VPK VP EPS pareigūno nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. bei nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 60 mėnesių. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007-12-29 nutartimi paliko galioti minėtą nutarimą, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad šis dokumentas gali būti suklastotas, kad patruliai M. M. ir A. B. gali meluoti. Anot jo, prokuratūrai neišsiaiškinus visų būtinų aplinkybių, patruliams M. M. ir A. B. visiškai nepagrįstai buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymo. Įtarimai pareikšti vadovaujantis jo protokolu-pareiškimu, kuriuo jis minėtų pareigūnų nekaltino, be to, įtarimai pareigūnams pareikšti dar nebaigus Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėti administracinės bylos (duomenys neskelbtini). Jo manymu, susidaro prieštaringa situacija, kad dėl tuo pačiu metu duodamų paaiškinimų patruliai yra vertinami skirtingai: administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) patrulių M. M. ir A. B. parodymus vertina kaip teisingus ir objektyvius, o baudžiamojoje byloje - iš pradžių kaip melagingus, nors po 2 mėnesių, 2008-02-29 prokuroro nutarimu, patrulių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d. būtina įskųsti nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, o tuo tarpu nei viename procesiniame dokumente, nei savo apklausose jis nenurodė, kad Šiaulių m. VPK EPS pareigūnai M. M. ir A. B. būtų viršiję įgaliojimus, klastoję dokumentus, nes patrulių jis nekaltino dėl kokių nors teisės pažeidimų. Teigia, kad įvykio aplinkybes jis ir pareigūnai matė skirtingai dėl objektyvių priežasčių, kadangi važiuodamas pro stovinčius patrulius jis matė juos trumpą laiką, o iš galo prie jo vairuojamo automobilio policijos patruliai privažiavo tik po tam tikro laiko. Prašo atsižvelgti, kad jo parodymus iš dalies patvirtino liudytojai A. B., S. T., D. M. bei V. K.. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog 2008-03-21 policijos pareigūnai jo naudojamame automobilyje „BMW 320“ rado bei paėmė servetėlę su narkotinėmis medžiagomis, neįrodo, kad šis paketas priklausė jam – N. B., nes apie automobilyje buvusias narkotines medžiagas jis nieko nežinojo, automobilį iki 2008-03-21 buvo davęs naudotis ir kitiems asmenims, tame tarpe - ir R. J., kuris pirmosios apklausos metu prisipažino jo automobilyje palikęs narkotines medžiagas. Šie R. J. parodymai neprieštaravo jo (N. B.) parodymams, nors vėliau R. J. parodymus keitė, apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją dieną jam buvo duoti vaistai „relanium“, dėl to mano, kad paminėtos aplinkybės verčia abejoti R. J. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, objektyvumu. Be to, raštelis, kuriame buvo nurodyta, kokius R. J. turi duoti parodymus, prie bylos nebuvo prijungtas, kaip ir nebuvo įrodyta, kad jis (N. B.) R. J. būtų daręs poveikį tardymo izoliatoriuje ar kitur.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., 259 str. 1 d., nes byloje neįrodyta, kad jo veiksmuose yra minėtų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Prašo atsižvelgti į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 nuosprendžiu paskirtą 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą jis sumokėjo L. A. vardu, dėl to nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog minėta bauda yra neatlikta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., ir jį išteisinti. Nurodo, kad jokio išankstinio susitarimo daryti kokį nors nusikaltimą, tarp jo ir N. B. bei L. K. nebuvo ir jo su minėtais asmenimis niekas nesieja. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis mokosi, yra neteistas, žymiai jaunesnis už L. K. bei N. B., teigia, kad su minėtais asmenimis jis atsitiktinai susitiko važiuodamas iš Tauragės. Jo manymu, ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas tendencingai: nesant jo kaltės įrodymų, buvo imtasi įkalbinėjimų, N. B. buvo pasakyta apklausai atsivesti ir jį, t.y. A. U. ir taip jis be jokio pagrindo tapo įtariamuoju. Taip pat nurodo, kad melagingų parodymų jis nedavė ir melagingų veiksmų neatliko, nes spaudžiamas policijos pareigūnų rodyti taip, kaip jie nori, jis nebežinojo, ką sakyti, tačiau sąmoningai nemelavo, meluoti jam nebuvo reikalo. Mano, kad jo parodymuose esantys nedideli netikslumai negalėjo būti pagrindu apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimui.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti: N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 metams 9 mėnesiams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., paskirta bausme bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. ir 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 metams 1 mėnesiui bei 6 MGL (780Lt) dydžio baudą. Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl N. B. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. turėtų būti pakeistas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios byloje surinktų įrodymų analizės, dėl ko išvadas padarė nepagrįstas ir neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį. Mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio turinio bei baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog perkvalifikuodamas N. B. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 259 str. l d. į LR BK 260 str. 1 d., teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimus, nuosprendyje neanalizavo įrodymų, kuriais kaltinimas grindė N. B. kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. bei nenurodė jokių motyvų, kodėl šiuos įrodymus atmeta. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindžia išvadą, kad narkotinę medžiagą - kokainą N. B. įgijo bei laikė neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu, nagrinėjant bylą teisme, buvo surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių N. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymo. teigia, kad iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad N. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ne tik neprisipažino įsigijęs ir laikęs kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą, bet ir tvirtino, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų niekada nėra vartojęs bei niekada neketino bandyti vartoti, kadangi tai prieštarauja jo įsitikinimams - jis yra aktyviai sportuojantis asmuo, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Tokius N. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytojai – N. B. mama T. K., gyvenimo draugė L. A., N. B. draugai ir pažįstami A. P., S. D., I. J. ir kiti. Mano, kad teismas, perkvalifikuodamas N. B. veiką, nepilnai įvertino ir kitus byloje surinktus įrodymus, t.y. liudytojo T. V. parodymus, iš kurių matyti, kad pagal policijoje kaupiamą informaciją žinoma, jog neteisėtai pardavinėjamas kokainas yra brangi narkotinė medžiaga, kurios viena „dozė“ - 1 g kokaino su priemaišomis, kainuoja apie 180-250 litų. Iš 2008-03-21 apžiūros protokolo, 2008-03-28 specialisto išvados Nr. 140-(2478)-ISl-2434 matyti, kad pas N. B. automobilyje buvo rasti net keturi polietileniniai maišeliai, kurių kiekviename buvo supakuota po dalį narkotinės medžiagos: 0,954 g, 1,004 g, 1,018 g, 0,962 g, o bendras gryno kokaino kiekis - 1,773 g, dėl ko, įvertinus išdėstytus įrodymus, tampa akivaizdu, kad niekada narkotinių bei psichotropinių medžiagų nevartojęs ir niekur nedirbantis N. B. tokio kiekio (4 „dozės") ir vertės (apie 720 Lt - 1000 Lt) narkotinės medžiagos savo reikmėms nepirko, ją įsigijo ir laikė turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą nenustatytu būdu platinti. Teigia, kad tokia įrodymų vertinimo logika atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nes vertindamas įrodymus šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „kaip ir kiti subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, šis požymis (tikslas platinti) plika akimi nematomas ir negali būti nustatomas byloje objektyviai kaip tai galima padaryti su objektyviais nusikaltimo sudėties požymiais. Teismas išvadą apie subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimą daro remdamasis nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis arba kaltininko parodymais. Vertindamas kaltininko parodymus teismas gretina jo parodymus su kitų liudytojų parodymais bei kitais byloje nustatytais objektyviais požymiais. <...> inkriminuoto tikslo neigimas pats savaime nepaneigia tokio tikslo buvimo“ (baudžiamoji byla Nr. 2K-145/2003).

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o dėl prokuroro apeliacinio skundo paliko spręsti teismui.

Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas. L. K. ir N. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. A. U. apeliacinis skundas tenkintinas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo L. K. ir N. B. nusikalstamas veikas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą esminių pažeidimų nepadarė ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. L. K., N. B. ir A. U. apeliaciniai skundai dėl išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. tenkintini ir apeliantai išteisintini iš šių kaltinimų, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1 p. ir 3 p.).

Dėl BK 236 straipsnio

L. K., N. B. ir A. U. apeliaciniai skundai dėl išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. tenkintini ir apeliantai išteisintini iš šių kaltinimų, nes jie nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje dėl jų kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pagal BK 236 str. 1 d. už melagingą įskundimą atsako asmuo, melagingai įskundęs įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti. Minėto straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris padarė 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti. Taigi esminis šios normos numatytas pagrindas asmenį apkaltinti pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. yra melagingos informacijos pateikimas, melagingas asmens įskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-18 įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos“ (galiojusiomis tuo metu), kiekvienas prokuratūroje gautas ir nustatyta tvarka užregistruotas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką perduodamas prokurorui, įgaliotam spręsti visus klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu bei pavedimu atlikti tokį tyrimą ir sprendžiant klausimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras, įvertinęs, ar skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi, priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisako jį pradėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2007-11-22 buvo gauta medžiaga dėl L. K. ir N. B. skundo ir 2007-11-23 Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyr. prokuroro rezoliucija patvirtina faktą, kad buvo nuspręsta pradėti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorui (b.l. 22, t. 1). Taigi, teismas daro išvadą, kad netinkamai įvertinęs gautos medžiagos duomenis, prokuroras pats nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas kaip neturintis pagrindo. Dėl to, apeliantų L. K. ir N. B. skundų argumentas, jog prokuroras neišsiaiškinęs visų aplinkybių, nepagrįstai policijos pareigūnų atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas ir tai patvirtina 2008-02-29 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-11, t. 1).

Pagal teismų praktiką, melagingas įskundimas – tai žinomai neteisingos, tyčia iškreiptos informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai jį padariusį, perdavimas įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš esminių šio nusikaltimo požymių yra tai, kad melagingai įskundžiant asmenį svarbiausias tokio pranešimo dalykas yra žinomai neteisinga informacija apie konkretaus asmens nusikalstamą veiką. Taip dezorganizuojamas tam tikrų valstybės institucijų darbas, nes jų veiklą siekiama nukreipti neteisinga kryptimi, atlikti beprasmius, nerezultatyvius veiksmus. Nepagrįstas atskirų valstybės institucijų pastangų, lėšų, laiko eikvojimas trikdo jų normalų darbą, menkina pasitikėjimą jomis, smukdo jų autoritetą, o melagingai įskųstam asmeniui tenka patirti procesinius teisių, laisvių suvaržymus. Kaltinimai pažeidus įstatymus ir ypač padarius nusikaltimą, įskųstam asmeniui sukelia didelį psichologinį, moralinį diskomfortą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra normali atskirų teisėsaugos institucijų veikla, teisingumo interesai, o papildomu objektu laikoma melagingai apkaltinto asmens garbė ir orumas. Melagingas įskundimas yra padaromas aktyviais veiksmais įvairiomis formomis ir būdais – pranešant žodžiu arba raštu, anonimiškai ar asmeniškai, tačiau kaltininkas tokiais būdais kreipiasi į atitinkamas valstybės institucijas, turinčias teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ir įskundžia konkretų asmenį ar asmenis. Taip pat nesvarbu kaip – bendrai ar detaliai – aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kiek ir kokių pateikta įrodymų, patikimi jie ar dirbtinai sudaryti ir pan. BK 236 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t.y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį ir šis nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma. Požymis „melagingai“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, kaltininkas siekia tai daryti. Tokiais veiksmais kaltininkas siekia pagerinti, atstatyti pašlijusį savo autoritetą; sukurti regimybę dėl savo nekaltumo ir išvengti atsakomybės; „perkelti“ nuo savęs įtarimą dėl neteisėtos veiklos ir pan., t.y. tik savanaudiškos paskatos skatina kaltininką melagingai įskųsti kitą asmenį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2007-11-09 L. K. ir N. B. skundu dėl 2007-10-24 įvykių kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą (b.l. 24-25, t. 1). Minėtu skundu L. K. ir N. B. prašė nustatyti ir drausmine tvarka nubausti pareigūnus, kurie nepagrįstai jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, viršijo savo įgaliojimus, pažemino savo, kaip pareigūnų, vardą. Skundo turinys byloja, kad L. K. ir N. B. nurodė konkrečias jų sulaikymo aplinkybes, nepažįstamų pareigūnų atliktus veiksmus, pareigūno R. Š. kumščiu suduotą smūgį L. K. į dešinį skruostą ir prašė nubausti drausmine tvarka pareigūną R. Š., taip pat nustatyti ir nubausti drausmine tvarka jų atžvilgių panaudojusius fizinį smurtą pareigūnus.

Pagal gautą L. K. ir N. B. skundą 2007-11-13 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau 2007-11-15 tarnybiniu pranešimu Nr. 5-11-IL-128 tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, nes tyrėjas nustatė įvykio aplinkybes ir padarė išvadą, kad iš turimos medžiagos nėra galimybės objektyviai išspręsti klausimą dėl policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės. Be to, policijos pareigūnų veiksmuose yra galimi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams požymiai, dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymo Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 11 p. tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą sustabdė ir turimą medžiagą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūrai spręsti klausimą dėl Šiaulių m. VPK pareigūnų galimos baudžiamosios atsakomybės (b.l. 23, t. 1).

Policijos pareigūnų įgaliojimus, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatos ir minėto įstatymo 22 str. numato, kad policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjai L. K. ir N. B. pranešė apie, jų manymų, pareigūnų padarytą tarnybinį nusižengimą, o ne apie nusikaltimą ir jų tyčios turinį patvirtina tai, kad skundą jie parašė ne įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, o jų skunde nurodyto pareigūno R. Š. ir neatpažintų uniformuotų ir neuniformuotų pareigūnų aukštesniajam vadovui (viršininkui) ir prašė nubausti juos sužalojusius pareigūnus drausminė tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. ir N. B. prašė įvertinti jos sulaikiusių neuniformuotų ir kaukėtų pareigūnų veiksmus, kurie L. K. paguldė ant žemės, vienas jų kumščiu sudavė jam į dešinį skruostą, pareigūnai su kaukėmis laužė N. B. rankas, smūgiavo į dešinę koją. 2007-12-04 protokoluose-pareiškimuose (b.l. 36-38, 39-41, t. 1), taip pat apklausų metu nuteistieji nurodė, kad sulaikymo metu pareigūnai S. G. bei R. Š. naudojo prieš juos jėgą, t.y. L. K. parvertė ant žemės, keliu prispaudė galvą, kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę, uždėjo antrankius, N. B. – ištraukė iš automobilio, paguldė ant žemės, suko rankas ir kojas bei galvą, kurią priminė koja. L. K. ir N. B. sužalojimų faktą patvirtina 2007-10-26 specialisto išvados Nr. G 2020/07(04) ir G 2021/07(04) (b.l.26-27, 28-29, t.1), kurių duomenys neprieštarauja L. K., N. B. ir pačių policijos pareigūnų parodymais nustatyto fizinės jėgos panaudojimo fakto, o kaip tik jį neginčijamai patvirtina.

Aplinkybę, kad jų atžvilgiu 2007-10-24 buvo naudojama fizinė jėga, patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. G., R. Š., M. M. ir jų parodymai skiriasi nuo L. K. ir N. B. parodymų tik fizinės jėgos panaudojimo sunkumo ir masto dalyje. Turint tikslą kriminalizuoti situaciją galima vertinti šių parodymų skirtumus formaliai, tačiau vertinant situaciją objektyviai ir visapusiškai visų nustatytų aplinkybių plotmėje, teismas negali elgtis formaliai, o privalo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 6 str. 3 d. nuostata, kad draudžiama kam nors teikti privilegijų, arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties. Visais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog sulaikant L. K. ir N. B. buvo naudojama fizinė jėga ir teismas privalo vertinti šios panaudotos jėgos skausmingą poveikį sulaikomiems asmenims, nes jie buvo spalio mėnesį paguldomi ant žemės, prispaudžiami kojomis, o kadangi jautė skausmą ir nepatogumą nuo gulėjimo ant šaltos ir purvinos žemės, todėl ir muistėsi, kaip paaiškino pareigūnai, ant žemės buvo laikomi, kaip mano sulaikytieji, nepagrįstai ilgai, buvo surakinti antrankiais ir buvo laužomos rankos, nuo ko L. K. buvo padaryti nubrozdinimai abiejuose riešuose (b.l. 38, t. 1). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pagal turimą išankstinę operatyvinę informaciją buvo siekiama patikrinti automobilį „BMW 320“,, kuriuo N. B. ir L. K. galimai gabena įsigytas narkotines medžiagas, dėl ko Šiaulių miesto VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimų tarnybos pareigūnai surengė operaciją sustabdant minėtą automobilį. Operacijos metu, policijos pareigūnai stebėjo automobilį, tikslu jį patikrinti. Teismas privalo įvertinti ir tą faktą, kad pareigūnų operatyvinė informacija nepasitvirtino, sustabdžius automobilį ir panaudojus sulaikomų asmenų atžvilgiu fizinę jėgą, nieko nebuvo rasta ir šis neginčijamas faktas, t.y. pačių pareigūnų nepagrįsti veiksmai išprovokavo visą įvykį ir davė pagrindą skundui generaliniam komisarui tikslu išaiškinti, ar pareigūnai sulaikymo metu neviršijo savo įgaliojimų.

L. K. ir N. B. skundas neginčijamai įrodo, jog jie prašė nubausti pareigūnus drausmine tvarka, todėl tikėjo, jog policijos pareigūnų atžvilgiu bus pradėtas tarnybinis patikrinimas, o ne ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str., kuris ne tik skunde nurodytiems policijos pareigūnams, bet ir patiems pareiškėjams, jei būtų nustatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems patikėtas pareigas, pažeidė įstatymus, turės atitinkamos įtakos.

Pastebėtina, kad 2007-12-04 protokoluose-pareiškimuose L. K. ir N. B. patvirtino pirminiame 2007-11-09 skunde nurodytas aplinkybes, detalizavo jų atžvilgiu atliktus, jų nuomone, neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus (b.l. 36-38, 39-41, t. 1), tas pačias aplinkybes patvirtino apklausų metu ir akistatų su policijos pareigūnais metu. Jų parodymus dėl sulaikymo aplinkybių, fizinės jėgos, kovinių veiksmų ir specialiųjų priemonių – antrankių panaudojimo jų atžvilgių patvirtino patys pareigūnai. Liudytoja A. B. parodė, kad netrukus po to kai girdėjo policijos automobilio sirenas, ji pamatė gulintį surakintą vaikiną. Liudytojas S. T. parodė, jog jis nematė įjungtų policijos skiriamųjų ženklų, tačiau girdėjo automobilių padangų triukšmą ir pamatė automobilius užsukančius už senosios pieninės, o kadangi policijos tarnybinis automobilis nuvažiavo iš paskos kitam automobiliui, tai jis pagalvojo, jog policijos pareigūnai stabdo priekyje važiuojantį automobilį. Liudytoja D. M. parodė, kad matė kaip policijos automobilis atvažiavo labai greitai, iš jo iššokęs pareigūnas nubėgo laukais link plento. Administracinės bylos medžiagoje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, rašyti iš karto po N. B. sulaikymo, patvirtina, tas pačias įvykio aplinkybes, kurios nurodytos ir policijos pareigūnų apklausų įtariamaisiais, nukentėjusiaisiais parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo metu. L. K. ir N. B. parodymus taip pat patvirtino tą pačią dieną - 2007-12-04, liudytoju apklaustas A. U. (b.l. 104-106, t. 1). Įvertinus šių asmenų parodymus ir nesant jokio įskundimo fakto apie padarytą nusikalstamą veiką prokuroras 2007-12-04 tarnybiniu pranešimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. 2 p., taip pat nutarė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo N. B. nurodytų Šiaulių m. VPK policijos pareigūnų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 d. Taigi, policijos pareigūnų R. Š., S. G., M. M. ir A. B. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, jiems buvo pareikšti įtarimai, jie apklausti įtariamaisiais.

Atlikus ikiteisminį tyrimą ir įvertinus surinktus duomenis: specialisto išvadas dėl L. K. ir N. B. padarytų sužalojimų, liudytojų, tame tarpe ir liudytojų A. B., S. T., D. M. bei V. K. parodymus, pačių apeliantų ir policijos pareigūnų parodymus, prokuroras padarė išvadą, kad R. Š., S. G. bei M. M. ir A. B. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, t.y. 2008-02-29 nutarimu prokuroras nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 d. (b.l. 1-11, t. 1). Apie priimtą nutarimą L. K. ir N. B. buvo pranešta, jiems buvo išaiškinta teisė minėtą nutarimą skųsti ir gali kilti klausimas, kodėl gi jie neskundė šio nutarimo? Atsakymas yra aiškus ir neabejotinas: jie nekaltimo pareigūnų nusikalstamos veikos padarymu, neturėjo tyčios jų melagingai įskųsti dėl nusikaltimo padarymo ir toks nutarimas jiems nebuvo netikėtas. Kadangi 2008-02-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra galiojantis, teisėtas ir pagrįstas, tai taip pat patvirtina nuteistųjų tyčios nebuvimą dėl melagingo pareigūnų įskundimo apie nusikaltimo padarymą.

Apklausiamas A. U. parodė, jog jis nuo Aukštelkės važiavo paskui N. B. vairuojamą automobilį ir nematė, jog N. B. vairuojamas automobilis būtų stabdomas policijos pareigūnų iki posūkio į Lieporių kaimą. Tokie parodymai be jokio teisinio pagrindo leido kaltintojams kelti baudžiamosios atsakomybės klausimą. Taip pat nustatyta, kad jokių melagingų ar kitokių parodymų apie policijos pareigūnus M. M. ir A. B. A. U. nedavė, jokių veiksmų padėjimui melagingai įskųsti pareigūnus neatliko, jis pateikė situaciją kaip matė vairuojant automobilį ir kaip jam papasakojo L. K. ir N. B., pasakojo apie įvykį taip, kaip jį įvertino, tačiau neturėjo tyčios nieko melagingai įskųsti dėl nusikaltimo padarymo. Byloje apklaustas A. U. parodė, jog po 2007-10-24 praėjus kelioms dienoms, jis susitiko su L. K. ir N. B., kurie jam ir papasakojo jų sulaikymo aplinkybes, tokias pat aplinkybes jis pakartojo ir teisme, tačiau nei vienoje apklausoje A. U. neįvardijo pareigūnų M. M. ir A. B., nors būtent dėl šių pareigūnų lyg tai melagingo įskundimo ir baudžiamojo persekiojimo jis buvo ne tik kaltinamas, bet ir nuteistas. Taip pat kaip ir A. U., galima būtų apkaltinti liudytojus A. B., D. M. ir kitus, nes jų parodymai taip pat skirtingi ir tai nustatyta bylos duomenimis. Taigi, visais ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. U. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, duodančių pagrindą jį pripažinti kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. Bylos duomenis dėl A. U. parodymų išvados tendencingumą patvirtinančių aplinkybių dėl važiavimo į Tauragę, o jo telefono panaudojimo Šiauliuose teismas vertina kaltinamojo naudai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. U. neturėjo antro telefono, ar daugiau telefonų, kurie nebuvo sekami.

Teismas pažymi, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str. numato, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais.

Taip pat teismas pažymi, kad viena iš prielaidų baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 236 str. yra tai, kad kaltininkas melagingai įskundžia kitą asmenį padarius nusikalstamą veiką, tačiau, jei pranešime pateikiami duomenys kaltina amoraliu ar darbo drausmės pažeidimu, civiliniu deliktui, tokia informacija negali būti laikoma įskundimu. Tokių duomenų taip pat nebuvo nustatyta nei A. U., nei L. K. ir N. B. parodymuose.

Teismų praktikoje egzistuoja teisės normomis paremta taisyklė: jei asmuo, pranešdamas apie tikrovėje neegzistuojantį nusikaltimą ir įskundęs nekaltą asmenį, sąžiningai suklydo dėl pateikiamos informacijos, baudžiamoji atsakomybė nekyla. Taigi, melagingo apkaltinimo netikrumas turi būti ir objektyviąja ir subjektyviąja prasme.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl faktinių bylos aplinkybių neatitikimo padarytai teismo išvadai keistinas ir kaltinamieji L. K., N. B. ir A. U. išteisintini iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. (dėl melagingo įskundimo R. Š. ir S. G. atžvilgiu) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. (dėl padėjimo suklastoti N. B. įskųsti M. M. ir A. B.), nes jie nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl L. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., dėl N. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., dėl A. U. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. panaikinti ir priimti jų atžvilgiu naują nuosprendį, apeliantus iš minėtų nusikalstamų veikų išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Skundžiamu nuosprendžiu N. B. pripažintas ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d., tačiau prokuroras apeliaciniu skundu prašo N. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d., o pats nuteistasis prašo jį išteisinti, kadangi jo automobilyje rastos narkotinės medžiagos jam nepriklauso, kadangi jis nevartoja narkotinių medžiagų, aktyviai sportuoja.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. B. automobilio apžiūros metu buvo rastas ir paimtas paketas su servetėle ir 4 vnt. polietileninių maišelių, su jose esančiais baltos spalvos milteliais (b.l. 31-32, t. 4), o iš specialisto išvados Nr. 140-(2478)-IS1-2434 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš 4 bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, 2008-03-21 rastų ir paimtų automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi N. B., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 1,773 g, ant baltos spalvos popierinės servetėlės paviršių yra narkotinė medžiagos – kokaino pėdsakai (b.l. 3-37, t. 4). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu patvirtintas “Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ kokainas yra įtrauktas į II sąrašą, kuriame nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais.

Nors pats nuteistasis N. B. neigia vartojąs narkotines medžiagas bei byloje apklausti liudytojai A. P., I. J., T. K., S. D., L. A., nuteistasis S. B. patvirtino nematę ir nežiną, kad N. B. būtų vartojęs narkotikus, tačiau N. B. kaltė dėl jo automobilyje rastų narkotinių medžiagų priklausomybės nuteistajam įrodyta liudytojo R. J., A. S. parodymais, R. J. parodymų patikrinimo vietoje, atpažinimo protokoluose esančiais duomenimis. R. J. pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis N. B. automobilyje pernakvodamas paliko savo įsigytus narkotikus – tris paketėlius su amfetaminu, tačiau asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. J. neatpažino N. B., nors pagal pirminius parodymus, jiedu pažįstami apie 10 metų. Po šio procesinio veiksmo R. J. prisipažino, kad jis prisiėmė kaltę už N. B., kadangi už tai jam pasiūlė pinigų bei nurodė kokias aplinkybes reikės nurodyti. Parodymus, jog jis apsiėmė ne savo padarytą nusikaltimą, R. J. patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (b.l. 167-168, t. 5) bei teisiamojo posėdžio metu. Taigi, įvertinęs visus R. J. duotus parodymus, teismas neturi pagrindo jais netikėti, kadangi jie yra nuoseklūs. Nors R. J. prisipažino esąs narkomanas, tačiau vien šis faktas negali būti pagrindas teismo išvadai, kad liudytojo pirminiai parodymai, kuomet jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – N. B. automobilyje paliko narkotines medžiagas – yra teisingi ir tik jais remtis, o nesiremti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisme duotais parodymais, kadangi pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu paneigė pats R. J.. Be to, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. S. parodė, kad R. J. sveikata 2008-05-09, kai buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo normali, nors jam ir buvo duoti vaistai „Relanium“, tačiau šie vaistai asmens psichikos neveikia, o tik apramina žmogų ir jis būna sąmoningas, neapsvaigintas. Taip pat ši liudytoja patvirtino, kad šiuo metu R. J. pasveiko nuo narkotikų priklausomybės. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, jog N. B. automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklausė pačiam nuteistajam N. B.. Nors byloje apklausti liudytojai tvirtino, kad nėra matę N. B. apsvaigusio nuo narkotikų ar matę jį vartojant, tačiau narkotinių medžiagų vartojimas yra subjektyvus dalykas ir narkotines medžiagas vartojantis asmuo gali šį faktą slėpti net ir nuo pačių artimiausių žmonių. Taigi, N. B. parodymai, jog jo automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklausė R. J., laikytini jo pasirinkta gynybos versija bei siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl daroma išvada, kad pagrįstai N. B. pripažintas kaltu neteisėtai įgijus ir laikius narkotines medžiagas – kokainą.

Baudžiamąsias atsakomybes, numatytas BK 259 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d. skiria tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas platinti. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo N. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d., kadangi rastų narkotinių medžiagų vertė juodojoje rinkoje yra didelė, buvo gauta operatyvinė informacija, jog N. B. yra įsigijęs narkotines medžiagas ir jas laiko automobilyje, o kadangi N. B. tuo metu nedirbo, tai narkotinės medžiagos buvo įsigytos ne savo reikmėms, bet platinimui.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad N. B. automobilyje rastas narkotines medžiagas N. B. buvo įsigijęs savo reikmėms, bet ne tikslu platinti.

Viena vertus, pripažinus tikslą platinti įrodytu, t.y. nustačius, jog nuteistasis N. B. įgijo ir laikė 4 atskiruose plastikiniuose maišeliuose supakuotą narkotinę medžiagą - kokainą tam, kad vėliau šias medžiagas išplatintų, tačiau N. B. dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (policijos pareigūnai šias medžiagas rado automobilio apžiūros metu ir paėmė) to tikslo nepasiekus, nuteistojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami, ne kaip baigtas nusikaltimas, bet kaip rengimasis platinti narkotines medžiagos (BK 21 str. ir BK 260 str. 1 d.), todėl prokuroro nurodoma N. B. nusikalstamos veikos kvalifikacija būtų neteisinga.

Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks tikslas byloje surinktais duomenimis neįrodytas. Prokuroras išvadą dėl tikslo narkotines medžiagas platinti padarė remdamasis vien tuo, kad byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog pats nuteistasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, o automobilyje rastos ir paimtos narkotinės medžiagos buvo supakuotos į keturis atskirus plastikinius maišelius apytiksliai po 1 gramą ir šios narkotinės medžiagos kaina juodojoje rinkoje yra didelė, ką iš savo darbo praktikos patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. V.. Taip pat prokuroras N. B. kaltę grindžia 2008-03-21 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad pagal turimą operatyvinę informaciją N. B. tikslu platinti yra įsigijęs narkotines medžiagas ir laiko jas automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29, t. 4).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, sprendžia, kad prokuroro prašomos pripažinti nusikaltimo sudėties požymis N. B. būtų inkriminuojamas nepagrįstai. Policijos tarnybiniame pranešime nurodyta turima operatyvinė informacija apie tai, kad N. B. turi įgijęs tam tikrą kiekį narkotinės medžiagos, tikslu ją realizuoti, ir minėtą narkotinę medžiagą galimai laiko automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pripažinta pakankamu įrodymų, jog nuteistasis iš tiesų turėjo tikslą platinti įgytas ir laikytas medžiagas. Byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių minimos informacijos turinį ir patikimumą, ji nėra patikrinta kitomis procesinėmis priemonėmis, todėl jos negalima laikyti įrodymu bei ja remtis. Vien tai, kad nuteistasis įgijo ir laikė narkotinę medžiagą - kokainą savaime taip pat neįrodo, jog jis turėjo tikslą jas platinti, net atsižvelgiant į tai, kad pats jų N. B. nevartoja ar apklausti liudytojai patvirtino nematę jį vartojant. Platinimu pagal BK 260 str. laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) pardavimas arba perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kitokiu platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Taigi, byloje turėtų būti duomenų apie tai, kad nuteistasis įgijo ir laikė šias medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti arba perduoti kitiems asmenims, išmainydamas jas į kitus daiktus, dovanodamas, apmokėdamas skolą, atlygindamas už darbą ar kitas paslaugas, duodamas paskolą ar duodamas jų vartoti. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl, remiantis tuo, kad įgytas ir laikytas narkotines medžiagas, galima daryti tik tikėtiną, bet ne kategorišką išvadą, kad nuteistasis turėjo tikslą jas vėliau išplatinti, nes pats jų nevartoja, kaip teigia prokuroras, tuo metu N. B. niekur nedirbo, jokių papildomų pajamų neturėjo, kadangi jų nedeklaravo mokesčių inspekcijoje. Tačiau teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl šie duomenys nepakankami, kad įrodytų tokį nuteistojo tikslą. Taigi, prokuroro prašymas N. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d. kaip neteisėtai įgytos ir automobilyje laikytos narkotinės medžiagos - kokaino, supakuotos į 4 atskirus plastikinius užspaudžiamus maišelius, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas N. B. nusikalstamą veiką dėl narkotinės medžiagos – kokaino neteisėto įgijimo ir laikymo automobilyje kvalifikavo pagal BK 259 str. 1 d., nenustačius tikslo narkotines medžiagas platinti. Taigi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, nei N. B., nei prokuroro apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo jo keisti.

Dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Nuteistasis L. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d., t.y., kad jis suklastojo dokumentus: pažymą apie darbo užmokestį ir charakteristiką, nors apeliantas teigia, kad šių dokumentų jis neklastojo.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje dokumentas laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, o tikru suklastotu dokumentu laikomas tuomet, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Byloje nustatyta, kad L. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui jo skundo dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo nagrinėjimui pateikė 2007-10-08 pažymą apie darbo užmokestį, gautą E.V. B. IĮ bei 2007-10-08 charakteristiką, tačiau nustatyta, kad šie dokumentai yra suklastoti, t.y. L. K. charakteristikoje nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad jis E.V. B. IĮ dirba ir dėl darbo pobūdžio jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, ši charakteristika buvo su suklastotu E.V. B. parašu, o pažymoje apie darbo pajamas taip pat nurodyti žinomai melagingi duomenys, jog 2007 m. birželio – rugsėjo mėnesiais E.V. B. įmonėje L. K. buvo išmokėtas darbo užmokestis, ši pažyma taip pat buvo pasirašyta suklastojus E.V. B. parašą, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir teisme nuteistieji S. B. ir S.A. T. patvirtino, kad šie dokumentai buvo išrašyti L. K. prašymu ir jam perduoti.

Nors nuteistasis L. K. teigia, kad jis E.V. B. įmonėje nedirbo, nes galvojo, jog yra išleistas nemokamų atostogų ir apie jo atleidimą iš įmonės sužinojo tik vykstant teismo posėdžiui Šiaulių apygardos administraciniame teisme, kuomet buvo perskaityti jo pateikti dokumentai. Byloje nustatyta, kad L. K. iš E.V. B. įmonės buvo atleistas 2007-06-12, vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 127 str. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) (b.l. 185, t. 3), jokių nemokamų atostogų jam nebuvo suteikta (b.l. 173, t. 3). Iš byloje esančių pateiktų E.V. B. IĮ mokomųjų žiniaraščių bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijų matyti, kad L. K. E.V. B. IĮ dirbo iki 2007 m. birželio mėn. 11 d., nuo 2007 m. sausio mėn. iki birželio mėn. L. K. išdirbo 400 val., jam išmokėtas darbo užmokestis – 2109,53 Lt (b.l. 188-200, t. 3, b.l. 1-23, t. 4). Apie L. K. atleidimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondui (b.l. 122-123, t. 3), be to, L. K. nebuvo mokamas joks darbo užmokestis, jokių kitų pajamų jis nedeklaravo. Posėdžio metu apklausta liudytoja S. R. patvirtino, jog pildant administracinės teisės pažeidimo protokolą pats L. K. skiltyje „darbovietė“ nurodė, jog jis nedirba ir tokį surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą L. K. pasirašė, parašu patvirtindamas ne tik, kad sutinka su padarytu pažeidimu, bet ir protokole nurodytais duomenimis, tame tarpe, kad jis yra nedirbantis (b.l. 129, t. 3). Pastebėtina tai, kad pats L. K. skirtingai nurodo aplinkybes, kuomet jis sužinojo apie tai, kad jis nebedirba E.V. B. įmonėje: administracinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sužinojo iš savo advokato, po to klausė darbdavio, vėliau L. K. teigė, kad sužinojo, kuomet administracinės bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje teisėjas perskaitė pateiktus dokumentus. Išrašyti dokumentai L. K. buvo perduoti tiesiogiai ir 2007-10-12 dokumentus kartu su skundu jis pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Kadangi oficialiai teismui pateiktuose dokumentuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir tie dokumentai buvo išrašyti L. K. prašymu bei išrašius jam perduoti, teismas daro išvadą, kad L. K. panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, dėl ko pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, L. K. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo nuosprendžio keisti ir L. K. išteisinti.

Dėl bausmių

Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą L. K. ir N. B. išteisinti dėl nusikalstamų viekų, numatytų BK 236 str. 1 d. bei 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., ir 236 str. 2 d., iš naujo spręstinas klausimas dėl bausmių skyrimo L. K. ir N. B..

Skirdamas bausmę L. K. ir N. B., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų kaltės formą ir laipsnį, asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.).

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nenustatyta L. K. nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes L. K. neigė suklastojęs dokumentus, o pripažino tik juos pateikęs teismui.

L. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia, teismui pateikė suklastotus dokumentus, siekė sušvelninti savo padėtį administracinėje byloje. Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas pripažintas kaltu ir nubaustu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str., kuris neužtraukia asmeniui teistumo, dėl ko skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta, kad L. K. teistumas neišnykęs. Ši klaida ištaisytina.

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. teistas viso 6 kartus, tačiau nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui pagal 2004-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, o kaip buvo minėta anksčiau, padarytas baudžiamasis nusižengimas asmeniui neužtraukia teistumo. Bylos nagrinėjimo metu L. K. atžvilgiu 2008-10-29 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau jis šiuo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už veikas, padarytas iki šiuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodytą nusikaltimą pagal BK 300 str. 1 d. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismas laiko, kad L. K. teisiamas pirmą kartą (BK 55 str.). Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad L. K. studijuoja Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete vakarine forma (b.l. 38, t. 9, b.l. 8, t. 10), nuo 2008-12-01 dirba vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 39, t. 9), buvo baustas administracine tvarka, nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, jog L. K. įtariamas padaręs dar naujų nusikalstamų veikų, tačiau buvo teistas 6 kartus, kas vertintina kaip jį charakterizuojanti informacija, iš jų net 4 kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su teismo sprendimų, nesusijusių su bausme, nevykdymu, be to, jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytos Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos tik 3 alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad L. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai, kai BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Taigi, keisti paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo.

Ši L. K. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu subendrintina su 2008-10-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 1 d. ir 4 d.

Pastebėtina, kad L. K. atžvilgiu 2007-06-27 nebuvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo L. K. nubaustas 6 MGL dydžio bauda, nes iš bylos matyti, kad toks baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2007-10-04, todėl padaryta techninė klaida, nurodant baudžiamojo įsakymo, kuriuo L. K. buvo paskirta bauda, data, ištaisytina. Iš bylos matyti, kad L. K. pateiktame prie apeliacinio skundo banko išraše nėra duomenų, jog bauda sumokėta už L. K. ir pagal kokį sprendimą, šis banko išrašas nepatvirtintas atsakingo banko darbuotojo, o atspausdintas naudojantis elektroninės bankininkystės paslauga „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad nors jo pateiktas banko išrašas yra 2008-06-11 data, tačiau 2008-10-23 antstolis R.Kudrauskas raštu informavo, jog L. K. dėl baudos bausmės nemokėjimo yra paskelbta paieška (b.l. 51, t. 9), dėl ko teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-10-04 baudžiamuoju įsakymų paskirtos 780 Lt baudos nėra sumokėjęs, todėl pagrįstai baudą visiško bausmių sudėjimo principu subendrino su bausme. Taigi, L. K. skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo panaikinti bausmių subendrinimo pagal BK 64 str.

L. K. pagrįstai skunde nurodo, kad jam skundžiamu nuosprendžiu į galutinės bausmės laiką neįskaitytas suėmimas, įskaitytas į bausmę, paskirtą 2008-10-29 nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. numato, kad kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš 2008-10-29 nuosprendžio matyti, kad L. K. į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2005-05-03 iki 2005-05-05 ir nuo 2005-05-05 iki 2005-08-05. Esant šioms aplinkybėms, minėtas laikas įskaitytinas į L. K. skirtinos bausmės laiką.

N. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tyčia. Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas pripažintas kaltu ir nubaustu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str., kuris neužtraukia asmeniui teistumo, dėl ko skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta, kad N. B. teistumas neišnykęs. Ši klaida ištaisytina. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad N. B. teistas viso 5 kartus, tačiau nusikalstamą veiką padarė išnykus teistumui pagal 2004-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, o kaip buvo minėta anksčiau, padarytas baudžiamasis nusižengimas asmeniui neužtraukia teistumo. Bylos nagrinėjimo metu N. B. atžvilgiu 2008-10-29 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau jis šiuo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už veikas, padarytas iki šiuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintą įrodytą nusikaltimą pagal BK 259 str. 1 d. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismas laiko, kad N. B. teisiamas pirmą kartą (BK 55 str.). Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad N. B. vedė, nurodė, kad jam 2009-09-21 gimė duktė (b.l. 167, t. 9), nuo 2009-02-17 dirba darbų vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 166, t. 9), taip pat yra duomenų, jog buvo baustas administracine tvarka, nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, jog N. B. įtariamas padaręs dar naujų nusikalstamų veikų, tačiau jis buvo teistas 5 kartus, kas vertintina kaip jį charakterizuojanti informacija, iš jų net 3 kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su teismo sprendimų, nesusijusių su bausme, nevykdymu, be to, jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytos Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos tik 3 alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad N. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai, kai BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnesiai 15 dienų). Taigi, keisti paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo.

Ši N. B. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu subendrintina su 2008-10-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 1 d. ir 4 d.

Nepagrįstas N. B. skundo argumentas, jog jis baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą yra sumokęs - baudą sumokėjo L. A.. Iš bylos duomenų matyti, kad N. B. 2007-09-06 baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas 6 MGL dydžio bauda, kurią savanoriškai turėjo sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra pateikta duomenų, jog N. B. būtų sumokėjęs jam paskirtą baudą. Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad iš 2008-10-23 antstolio R.Kudrausko rašto matyti, kad N. B. baudos nėra sumokėjęs (b.l. 50, t. 9), dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. B. bausmes subendrino ir BK 64 str. tvarka. Taigi, N. B. skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo panaikinti bausmių subendrinimo pagal BK 64 str.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismai privalo ne tik žiūrėti, kad byloje būtų BK 75 straipsnyje numatytos taikymo sąlygos ( nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams ir t.t.), bei ir visapusiškai išnagrinėti bei aptarti visas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, o taip pat aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe. Taigi, visais atvejais teismai turi atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius nusikalsti ir pan. Be to, svarstant galimybę atidėti bausmės vykdymą teismams reikia vadovautis ir BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ( LAT 2005-04-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2005).

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog L. K. ir N. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, todėl nuteistiesiems taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant L. K. ir N. B. baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

A. U. apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistųjų L. K., N. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį dalyje dėl L. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 24 str. 6 d ir 236 str. 2 d., N. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., A. U. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. K. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. B. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., nes jis nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. U. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo L. K. ir N. B. pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu pridedant prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, L. K. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., visiško bausmių sudėjimo būdu, prie subendrintos bausmės pridėti visą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-10-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 6 MGL dydžio baudą ir galutinę subendrintą bausmę L. K. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., L. K., paskirtos subendrintos 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per 6 mėnesius nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-01-09 nuosprendžio ir šio nuosprendžio pateikimo vykdymui dienos.

L. K. bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į L. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendį įskaitytą laiką nuo 2005-05-03 iki 2005-05-05 ir nuo 2005-05-05 iki 2005-08-05.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, dalinio bausmių sudėjimo būdu pridedant prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir subendrintą bausmę N. B. paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d. prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu, pridėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-06 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą ir galutinę subendrintą bausmę N. B. paskirti laisvės atėmimas 3 metams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. N. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per 6 mėnesius nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-01-09 nuosprendžio ir šio nuosprendžio pateikimo vykdymui dienos.

N. B. bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš nuosprendžio įžanginės dalies pašalinti nuorodas, jog L. K. ir N. B. nuosprendžio priėmimo dienai teistumai nebuvo išnykę ir laikyti, kad L. K. ir N. B. teistumai buvo išnykę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.