- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-341-212/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Eigirdas Činka
- Ieškovas
- R. K., A. F.
- Atsakovas
- V. F.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) V. F. apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės Panevėžio rūmų teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3805-589/2017 pagal ieškovių R. K. ir A. F. ieškinį atsakovui V. F. dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimuisi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės R. K. ir A. F. prašė nustatyti gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką: atsakovui V. F. paskirti naudotis namo pirmo aukšto patalpomis, 2014-09-25 nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-1, 27,67 kv. m. ir 1-3, 13,54 kv. m., iš viso 41,21 kv. m., garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu Nr. 2I1/b, 35 kv. m. ploto, šiltnamiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu 1i1/Ž, 14 kv. m. ploto, pavėsine, plane pažymėta indeksu 6I1Ž ir ūkinio pastato dalimi, plane pažymėta 2i1/m; ieškovei A. F. paskirti naudotis pirmo aukšto patalpa, 2014-09-25 nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-2, 11,16 kv. m. ploto, ūkinio pastato dalimi, plane pažymėta indeksu 1i1/Ž; ieškovei R. K. paskirti naudotis pirmo aukšto patalpa, 2014-09-25 nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-4, 13,46 kv. m. ploto, ūkinio pastato dalimi, plane pažymėta indeksu 5I1/m, šiltnamiu, plane pažymėtu indeksu 3I1ž. Ieškovėms A. F. ir R. K. paskirti naudotis bendrai lygiomis dalimis namo pirmo aukšto patalpomis, 2014-09-25 nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-5, 12,05 kv. m. ploto, 1-6, 3,39 kv. m. ploto ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-7, 9,89 kv. m. ploto, iš viso 25,33 kv. m. Ieškovėms A. F., R. K. ir atsakovui V. F. paskirti naudotis bendrai lygiomis dalimis šuliniu.Taip pat ieškovės prašo nustatyti tokią namų valdos žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Geo Planum“ 2017-09-25 paruoštą planą: atsakovui V. F. skirti naudotis 419 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide A; ieškovei R. K. skirti naudotis 334 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide C; ieškovei A. F. skirti naudotis 367 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide B. Bendram naudojimui ieškovėms R. K., A. F. ir atsakovui V. F. skirti naudotis 312 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide D. Bendram naudojimui ieškovėms R. K. ir A. F. skirti naudotis 40 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide E.Ieškovės nurodė, kad ieškovėms ir atsakovui lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) nuosavybės teise priklauso 0,1472 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamis unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai ( pavėsinė 6I1ž, šulinys, lauko tualetas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Korporacija „Matininkai“ 2014-09-25 ieškovių užsakymu parengė dalių paskaičiavimo projektą. Ieškovės, sutinkamai su namo kadastriniais duomenimis sudarė gyvenamojo namo patalpų naudojimosi planą pagal kurį atsakovui buvo siūloma naudotis šioms pirmo aukšto plane pažymėtomis patalpomis: 5,78 kv. m. patalpa pažymėta indeksu 1-1, 13,54 kv. m. patalpa pažymėta indeksu 1-3, 9,89 kv. m. pastogės patalpa plane pažymėta indeksu 1-7, siūloma visiems trims lygiomis teisėmis.UAB „Geo Planum“ ieškovių užsakymu paruošė žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkių planą ir pateikė jį atsakovui. Atsakovas į šiuos siūlymus nereagavo. Ginčo namo bendras plotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašė yra nurodytas 69,27 kv. m., kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 2004-01-26. Dar esant gyvam tėčiui A. F., 2014 metais buvo nugriauta 5,78 kv. m, veranda, plane pažymėta indeksu 1-1 ir pastatytas 27,67 kv. m. namo priestatas. 2014 metais yra atlikti gyvenamojo namo su priestatu kadastriniai matavimai, tik gyvenamojo namo pakeitimai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Po rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotas padidėjo iki 91,16 kv. m. Kiekviena šalis turi teisę naudotis po 30,39 kv. m. Nurodė, jog šis namas tėvų buvo pastatytas 1945 metais ir nepritaikytas naudotis juo trims šeimoms, todėl nėra galimybės nusistatyti naudojimosi tvarką ir naudotis turto dalimi, kuri idealiai atitiktų nuosavybės teises turimas šalių turto dalis, be jų pertvarkymo. Be to, ieškovių siūlomas pasidalijimas suteiktų šalims galimybę naudotis izoliuotomis patalpomis. Atsakovas su ieškovių pateiktais siūlymais dėl naudojimosi tvarkos nesutiko. Savo pasiūlymo kokia turėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka, atsakovas neteikė.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atliko kadastrinius matavimus ir pagal šiuos atsakovo pateiktus kadastrinius matavimus, priestatas yra padalintas į tris patalpas pažymėtas indeksais 1-1,1-2,1-3. Priestato padalinimas į atskiras patalpas iš esmės jo ploto nekeičia, todėl priestate esančias patalpas prašo skirti atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką:
Atsakovui V. F. paskyrė naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, 2017-09-22 nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-3, 7,24 kv. m. ploto, 1-2, 9,88 kv. m. ploto, 1-1, 9,43 kv. m. ploto, 1-5, 13,54 kv. m. ploto, garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu Nr.2I1/b, 35 kv. m. ploto, šiltnamiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtu indeksu 1i1/ž, 14 kv. m. ploto, pavėsine, plane pažymėta indeksu Nr.6I1ž.Ieškovei A. F. paskyrė naudotis pirmo aukšto patalpa, 2017-09-22 nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-4, 11,16 kv. m. ploto.Ieškovei R. K. paskyrė naudotis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa, 2017-09-22 nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-6, 13, 46 kv. m. ploto, šiltnamiu, plane pažymėtu indeksu 3I1ž.Ieškovėms A. F. ir R. K. paskyrė naudotis bendrai lygiomis dalimis namo pirmo aukšto patalpomis, 2017-09-22 nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-7, 12,05 kv. m. ploto, 1-8, 3,39 kv. m. ploto ir pastogės patalpa, pažymėta indeksu 1-9, 9,89 kv. m. ploto.Ieškovėms A. F., R. K. ir atsakovui V. F. paskyrė bendrai naudotis ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 5Ilm, nustatant, kad atsakovas V. F. naudojasi vidurine pastato dalimi, plane pažymėta B raide iki pat A raidės žymėjimo, apimant dviejų spalvų žymėjimą (raudonos ir mėlynos spalvos), paliekant šalims bendrai naudotis ūkinio pastato dalimi pažymėta raide D, kuri tęsiasi nuo žalios spalvos žymėjimo iki mėlynos spalvos žymėjimo. Ieškovei A. F. paskyrė naudotis ūkinio pastato dalimi pažymėta plane A, o ieškovei R. K. paskyrė naudotis ūkinio pastato dalimi plane pažymėta raide C.Ieškovėms A. F., R. K. ir atsakovui V. F. paskyrė naudotis bendrai lygiomis dalimis šuliniu.
Nustatė namų valdos žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geo Planum“ planą:
Atsakovui V. F. skyrė naudotis 419 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide A;Ieškovei R. K. skyrė naudotis 334 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide C;Ieškovei A. F. skyrė naudotis 367 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide B;Bendram naudojimui ieškovėms R. K., A. F. ir atsakovui V. F. skyrė naudotis 312 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide D;Bendram naudojimui ieškovėms R. K. ir A. F. skirti naudotis 40 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide E.
Žemesnės instancijos teismas
Priteisė iš atsakovo V. F. 42 Eur žyminio mokesčio, 550 Eur advokato atstovavimo išlaidų solidariai ieškovėms R. K. ir A. F., ir 6,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad ieškovės R. K., A. F. ir atsakovas V. F. lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) paveldėjo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris 0,1472 ha ploto, gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėta plane 1A1m, 69,27 kv. m. ploto, garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1b, šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1ž, ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1m, kiti inžinierinius statinius – kiemo statinius (pavėsinė 6I1m, šulinys, lauko tualetas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Gyvenamojo namo pirmą aukštą sudaro šios patalpos: patalpa pažymėta plane 1-1 27,67 kv. m. ploto, 1-2 11,16 kv. m ploto, 1-3 13,54 kv. m. ploto, 1-4 13,46 kv. m. ploto, 1-5 12,05 kv. m. ploto, 1-6 3,39 kv. m. ploto, gyvenamojo namo pastogės patalpa pažymėta plane 1-7 9,89 kv. m. ploto. Šiuo metu bendras gyvenamojo namo plotas yra 91,16 kv. m. ploto. Prie gyvenamojo namo pastatyti priestatai, t. y. priestatas pažymėtas plane 2A1ž 3,39 kv. m. ploto ir priestatas pažymėtas plane 3a 1B 27,67 kv. m. ploto. Taip pat žemės sklype yra ūkinis pastatas pažymėtas plane 2I1b, šiltnamis pažymėtas plane 1i1Ž, šiltnamis 3I1Ž, ūkinis pastatas pažymėtais plane indeksais 2i1m, 1i1Ž, 5I1m.Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atliko kadastrinius matavimus bei pateikė nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylą, pagal kurią gyvenamojo namo pirmą aukštą sudaro patalpos: patalpa pažymėta plane 1-1 9,43 kv. m. ploto, patalpa plane pažymėta 1-2 9,88 kv. m. ploto, patalpa plane pažymėta 1-3 7,24 kv. m. ploto, patalpa plane pažymėta 1-4 11,16 kv. m. ploto, patalpa plane pažymėta indeksu 1-5 13,54 kv. m. ploto, patalpa plane pažymėta indeksu 1-6 13,46 kv. m. ploto, patalpa plane pažymėta indeksu 1-7 12,05 kv. m. ploto, patalpa plane pažymėta indeksu 1-8 3,39 kv. m. ploto. Pastogėje įrengta patalpa pažymėta indeksu 1-9 9,89 kv. m. ploto.Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovių siūloma naudojimosi tvarka, jo nuomone, visos šalys gali bendrai naudotis patalpomis, tarp šalių nėra jokių nesutarimų dėl patalpų naudojimosi. Teismas su atsakovo pozicija nesutiko, nes šalys tarpusavyje gražiuoju nesusitarė dėl naudojimosi tvarkos. Šalys susitarė tik dėl ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, naudojimosi tvarkos, t. y. šalys susitarė, kad atsakovas V. F. naudotųsi ūkinio pastato vidurine dalimi, plane pažymėta B raide iki pat A raidės žymėjimo, apimant dviejų spalvų žymėjimą (raudonos ir mėlynos spalvos), paliekant šalims bendrai naudotis ūkinio pastato dalimi pažymėta raide D, kuri tęsiasi nuo žalios spalvos žymėjimo iki mėlynos spalvos žymėjimo.Gyvenamasis namas yra statytas 1945 metais, šalys jį paveldėjo po savo tėvo mirties. Gyvenamasis namas buvo pritaikytas gyventi vienai šeimai. Gyvenamojo namo priestatas yra pradėtas statyti 2014 metais esant gyvam šalių tėčiui A. F.. Ieškovių siūloma naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu atitinka visų šalių interesus, leistų šalims naudotis atskiromis patalpomis. Pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovių siūloma naudojimosi tvarka, jokio siūlymo dėl patalpų naudojimosi nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jo nuomone naudojimosi tvarka priestate esančiomis patalpomis neturėtų būti nustatoma, kadangi priestatas nėra pabaigtas ir šios patalpos neįrengtos. Teismas sprendė, jog ieškovių siūloma naudojimosi tvarka užtikrintų visų trijų bendrasavininkių galimybę naudotis atskiromis patalpomis, taip išvengiant šalių tarpusavio ginčų. Be to, pagal ieškovių siūlomą naudojimo tvarką, šalys turėtų galimybę ne tik naudotis atskirai jiems priklausančiomis patalpomis, bet turėtų galimybę joms priklausančias patalpas šildyti atskirai. Nors atsakovas nurodė, jog priestate yra įrengtas šildymo katilas, kuriuo galima šildyti visas patalpas, tačiau gyvenamajame name yra įrengta krosnis, kuri būtų nustačius naudojimosi tvarką, ieškovėms priskirtose patalpose, todėl šalis, nepriklausomai viena nuo kitos turėtų galimybę šildytis jų naudojimui skirtas patalpas.Atsakovas nesutiko, kad jam būtų skiriama patalpa pažymėta indeksu 1-3 pagal 2014-09-25 atliktus kadastrinius matavimus, kadangi jis negalėtų įsirengti įėjimo iš priestato į jam priskirtą patalpą. Šiuo atveju minėtoje patalpoje yra langas ir atsakovas turėtų galimybę įsirengti įėjimą į priskirtą patalpą. Atsakovas nesutiko, kad ieškovėms būtų skiriama bendrai naudotis virtuvės patalpa, kadangi jis neturėtų galimybės pasigaminti maisto, nes šiuo metu priestate nėra įrengta virtuvės patalpa. Teismas pažymėjo, jog šalys gyvenamąjį namą paveldėjo po tėvo mirties ir nei viena iš šalių šiame name negyvena. Priestate yra įrenginėjama virtuvė, todėl nesutiko su atsakovo argumentu, kad jis neturi kur pasigaminti maisto, jog virtuvės patalpa turi būti skiriama naudotis visiems bendrai. Atsižvelgiant į šias aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas darė išvada, kad ieškovių siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, leis šalims kiek įmanoma atskirai naudotis joms priklausančiomis patalpomis, todėl naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nustatoma pagal ieškovių pateiktą planą, patalpų žymėjimą nurodant pagal 2017-09-22 kadastrinių matavimų bylą.Teismas sprendė, kad ieškovių siūloma naudojimosi tvarka ūkiniais pastatais, atitinka visų šalių interesams ir leis kiekvienai iš šalių naudotis ūkiniais pastatais, nepažeidžiant kitų šalių interesų.Pagal ieškovių pateiktą UAB „Geo Planum“ projektą siūloma nustatyti tokią naudojimosi namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, t.y. atsakovui V. F. siūloma skirti naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta plane A raide, 419 kv. m. ploto, ieškovei R. K. siūloma skirti naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta plane raide C 334 kv. m. ploto, ieškovei A. F. siūloma skirti naudotis žemės sklypo dalimis pažymėta raide B 367 kv. m. ploto. Bendrai naudojimui ieškovėms R. K. ir A. F. siūloma skirti naudotis 40 kv. m. ploto žemės sklypu pažymėtu raide E. Bendram naudojimui ieškovėms R. K., A. F. ir atsakovui V. F. siūloma skirti naudotis 312 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pažymėta plane raide D. Šiuo atveju teismas, vertindamas siūlomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsižvelgė į tai, kad šalims būtų sudaryta galimybė prieiti prie joms paskirtų naudotis patalpų, kiekviena šalis naudotis kiek įmanoma izoliuotu sklypu, taip išvengdamos tarpusavio nesutarimų ir galimų ginčų. Pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovių siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, nepateikė jokių savo siūlymų, taip pat nenurodė jokių argumentų, dėl kurių ši naudojimosi žemės sklypu tvarka galėtų pažeisti jo interesus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovių pateiktą UAB „Geo Planum“ projektą, paskiriant naudotis atsakovui V. F. žemės sklypu pažymėtu raide A, ieškovei R. K. žemės sklypo dalimi pažymėta raide C, ieškovei A. F. žemės sklypo dalimi pažymėta raide B. Ieškovėms R. K. ir A. F. skiriama bendram naudojimui žemės sklypo dalis pažymėta raide E. Bendram naudojimui ieškovėms R. K., A. F. ir atsakovui V. F. skiriama naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta raide D.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. F. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą dalyje dėl tvarkos gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatymo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovių reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė CK 1.5 straipsnį, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, todėl būtina nustatyti naudojimosi tvarką. Pažymi, jog apeliantas su seserimis retai kada pasimato, nes jos gyvena Vilniuje ir po tėvo mirties retai matosi, tame name visi bendrai viską naudojasi ir niekas nėra pareiškę kokių tai priekaištų.Teismo nustatyta naudojimosi namu tvarka nepagrįstai suteikia prioritetą vienam iš bendrasavininkų, tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą. Apeliantui buvo paskirtos patalpos, kurios yra aiškiai nelygiavertės ir kuriomis negalima dabar naudotis pagal paskirtį, skirtingai nei patalpos, kurios yra paskirtos naudojimuisi ieškovėms. Norint naudotis paskirtomis patalpomis kaip gyvenamosiomis patalpomis reikalinga įdėti daug darbo, nemažas pinigų sumas, kurių jis kaip pensininkas neturi. Ieškovėms naudojimuisi paskirtos patalpos yra gyvenamajame name, kurios yra pilnai įrengtos ir geros būklės, nereikalaujančios būtino remonto, galima be jokių investicijų naudotis. Apeliantui priskirtos patalpos, išskyrus gyvenamojo namo kambarį, yra priestatas, kuris pradėtas statyti 2014 m., bet nebaigtas, nėra įstatyta durų, neužsandarinti langai, nėra nei grindų, nei lubų. Be to, šis priestatas net neįregistruotas.Teismas sprendime nieko nepasisakė, jog R. K. priskirtas kambarys ir apeliantui priskirtas kambarys turi vieną bendrą krosninę sieną kambarių šildymui, o pakūra yra R. K. priskirtose patalpose. Todėl jai šildant kambarį, bus šildomas ir atsakovui priskirtas kambarys. Tokiu atveju atsakovui tektu išjungti šildymą ir liktų visos kitos nešildomos patalpos, kuriose įrengtas grindinis šildymas. Teismas taip pat nieko nepasisakė, kokiu būdu bus šildomas ieškovei A. F. paskirtas naudotis kambarys, kuriame nėra įrengtas šildymas. Virtuvėje yra maistui gaminti skirta krosnis, tačiau jos ir prie jos esančios sienelės nepakanka, kad nuo jų sušiltų A. F. naudojimuisi paskirtas kambarys. Šios patalpos apšildymui ir buvo įrenginėjama šildymo sistema namo priestate.Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai padarė išvadą, jog apeliantui paskirtame naudotis priestato patalpoje turi galimybę įsirengti įėjimą į jam naudotis paskirtą kambarį, nes priestate yra langas. Pažymi, jog lango vietoje įsirengti duris nėra galimybių, nes siena yra rąstinė, buvusi namo, pastatyto 1940 metais, lauko siena, kurios rąstai nėra geros būklės. Iškirtus duris, susilpnėtų lauko sienų kampinė konstrukcija, gali pradėti irti. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-3 yra katilinė, prie kamino įrengta šildymo sistema su kuro granulių talpykla, kuri užima pusę sienoje esančio lango. Nuo priešais katilą esančios sienos iki lango krašto atstumas yra 0,50 cm, todėl duris įrengti nėra galimybės. Sienos, kurioje yra langas, apatinėje dalyje kurią turėtų išpjauti norint įdėti duris, yra į sieną įleidžiant sumontuoti patalpų, pažymėtų indeksais 1-1, 1-2, grindinio šildymo reguliavimo davikliai, kurie sujungti su šildymo katilu. Į kitą vietą katilinėje perkelti šildymo katilą su kuro granulių talpykla nėra galimybės, nes jis įrengtas prie patalpoje esančio kamino, ant sienos įrengto vandens šildytuvo. Be to, visi šie šildymo prietaisai buvo nupirkti ir įrengti dar iki tėvo mirties. Pati patalpa pažymėta indeksu 1-3, t. y. katilinė yra nešildoma, šildymas joje neįrengtas. Teismas, nurodydamas, kad apeliantas turi galimybę įsirengti duris, nepasisakė kokiomis lėšomis ir kas turi atlikti šiuos darbus. Nurodant ar tiesiogiai pavedant atlikti kokius nors darbus, kurių atlikimui reikalingos piniginės lėšos, teismas turėtų išlaidas paskirstyti tarp šalių, o ne visas pareigas palikti vienai šaliai. Net jei ir būtų galimybė įrengti duris minėtose patalpose, tokia naudojimosi tvarka yra neracionali, pažeidžianti apelianto teises, nes ir apeliantas, ir pas jį ateinantys svečiai į jam paskirtą naudotis kambarį turėtų eiti per vonios – tualeto, katilinės patalpas.Apeliantui paskirtose neįrengtose patalpose, pažymėtose indeksais 1-1, 1-2 įrengtas tik grindinis šildymas. Patalpa, pažymėta indeksu 1-2, buvo paskirta ir įrenginėjama kaip vonios – tualeto kambarys, joje kyšo išvestos trys santechnikos įvadų, skirtų vandens nubėgimui, movos. Vandentiekio ir nuotekų vamzdynas paklotas ir įrengtas namų valdoje bei priestate 2012-2014 metų laikotarpyje.Gyvenamajame name yra įrengtos virtuvės patalpos, pažymėtos indeksu 1-7 ir ši patalpa yra vienintelė skirta maisto gaminimui. Priestate virtuvės patalpos nebuvo numatytos, jos nebuvo ir nėra įrenginėjamos, todėl nepagrįstai teismas nurodė, jog priestate yra įrenginėjama virtuvė. Teigia, kad šiuo metu dažnai nuvyksta į Miežiškių kaimą ir būtent namo virtuve naudojasi. Ateityje ketina persikelti į Miežiškius, nes iš pensijos mieste sunku pragyventi.Gyvenamajame name yra įrengta pastogė, pažymėta indeksu 1-9, į kurią galima patekti tik iš virtuvės. Pastogė yra skirta sandėliuoti daiktus, ir ten nuo seno yra sudėti visokie daiktai, todėl apeliantui sandėliuoti daiktus kiltų nepatogumų, o ieškovėms tokia problema neiškiltų. Be to, pastogė yra virš pirmojo aukšto ir apeliantas neturi galimybės ten patekti ir tai pažeidžia apelianto teises naudotis turtu pagal jo paskirtį.Nekylant tarp šalių konfliktams, kurie neleistų naudotis gyvenamuoju namu, nėra būtinybės nustatyti naudojimosi juo tvarką. Juo labiau, kad nebaigus įrengti priestato patalpų, nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kad kiekvienas iš šalių galėtų naudotis atskiromis patalpomis ir nebūtų pažeistos nei vieno teisės, nėra galimybės.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. palieka apeliacinio skundo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog kaime praleidžia beveik visą vasarą, žiemą atvažiuoja rečiau, nori susitvarkyti savo namo dalį, sklypą, tačiau negali, nes atsakovas nesutinka dalintis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu. Apeliantas nori visko. Nurodo, jog nesutarimų buvo visą gyvenimą ir jie nesibaigia iki šiol, dar tėvui esant gyvam ieškovės norėjo pasidalinti namą, tačiau dėl apelianto nepritarimo nepavyko. Apeliantas pats savo iniciatyva statė priestatą, nepasitaręs nei su tėvu, nei su ieškovėmis. Ieškovės į pastatytą priestatą nepretenduoja, o nori pasidalyti tik gyvenamojo namo dalis, kad galėtų atsiskirti. Mano, jog apeliantas gali laisvai įsistatyti duris ir turės galimybę patekti į 1-3 kambarį. Be to, jam skirtas kambarys yra geros būklės, nes ten yra salonas, kuriame mažai kas gyveno. Ieškovėms skirti kambariai yra žymiai prastesnės būklės. Apeliantui priskirtas kambarys niekada nebūna šiltas nuo sieninės krosnies, nors ji ir būna labai karšta, o ant radiatoriaus sumontavus balansinį vožtuvą – galima sureguliuoti kambario temperatūrą. Taip pat pažymi, jog kambarys pažymėtas indeksu 1-2 yra šildomas nuo virtuvės krosnies, nes kambarys yra nedidelis ir pakanka šilumos. Pažymi, jog apeliantas niekada nesinaudojo krosnimi valgio gaminimui, o be to vadinamoje virtuvėje yra dujinė, kuri buvo pakeista į elektrinę plytelę ant kurios gaminamas maistas. Dėl atsakovo nenoro pasidalinti turtą, ieškovės negali tvarkytis patalpų. Gyvenamojo namo pastogė nėra sandėliavimas, nes ten dar esant tėvui gyvam, buvo įrengtas vasaros sezonu miegamasis, kad būtų kur miegoti. Jei apeliantas nesutinka su siūlomu padalijimu, tegu siūlo kitokį, ar pasirenka kitą trečdalį namo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. F. nurodo, jog esant šalių nesutarimams, turi būti nustatytas naudojimasis gyvenamuoju namu. Nepasidalinus namo, nenustačius naudojimosi tvarkos, negali pradėti šio namo remontuotis, tvarkytis. Atsakovas nesutinka nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau ieškovės nori naudotis izoliuotomis patalpomis. Atsakovas atvažiuoja į kaimą kada tik nori ir užsiima savo statybomis – priestatu, o į sodybos aplinką visai nekreipia dėmesio ir nieko nedaro. Atsakovas visą laiką norėjo, kad visa sodyba po tėvo mirties atitektų jam vienam, ieškovėms siūlė net sumokėti bei joms įrengti kambarius, kad kai atvažiuos turėtų kur apsistoti. Tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog yra pensininkas ir neturi galimybių įsirengti priestato.Konfliktai su atsakovu tęsiasi ilgą laiką. Mano, jog ieškovių siūlomas pasidalijimas yra pats teisingiausias ir atsakovui yra skiriama patalpa 1-5, nes ji yra arčiausiai priestato. Ieškovės į naujai statytą priestatą nepretenduoja, nes jį statė pats atsakovas. Ieškovės nori pasidalyti tik patį namą. Pažymi, jog atsakovas dirba ir gyvena Panevėžyje, todėl priestatą gali įsirengti, o jam paskirtas namo kambarys pažymėtas indeksu 1-5 yra geriausios būklės. Ieškovei skirta patalpa 1-4 yra apšildoma nuo virtuvės ir papildomai jos apšildyti nereikia.Mano, jog atsakovui yra visos galimybės įsirengti duris, kad galėtų patekti į jam priklausančią patalpą. Nesutinka su apelianto argumentais, jog name esanti virtuvė yra vienintelė patalpa kur gaminamas maistas. Pažymi, jog krosnis esantis virtuvėje naudojamas tik šaltuoju metu kambarių šildymui, o pačioje virtuvėje jau daug metų iš pradžių buvo naudojama dujinė su dujų balionu, o vėliau naudojama elektrinė viryklė. Mano, jog atsakovui skirta patalpa pažymėta indeksu 1-1 tiktų įsirengti virtuvę. Gyvenamojo namo pastogė, pažymėta patalpa 1-9 yra įrengtas kambarys permiegojimui, ten stovi 3 lovos ir ten nėra sandėliuojami daiktai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinamos ir byla šiose dalyse perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. K., A. F. ir atsakovas V. F. asmeninės nuosavybės teisėmis valdo po 1/3 dalį šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris 0,1472 ha ploto, gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 69,27 kv. m. bendro ploto, garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (pavėsinė 6I1m, šulinys, lauko tualetas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą įregistruotos Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4123, išduoto 2015 m. rugpjūčio 21 d., pagrindu (b. l. 5-8).Ieškovės R. K. ir A. F. siekia nustatyti naudojimosi tvarką paveldėtu nekilnojamuoju turtu. Panevėžio miesto apylinkės teismui patenkinus ieškovių ieškinį, atsakovas V. F. apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu.Ieškovės pateikė kelis naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantus ir galutiniu patikslintu reikalavimu nurodė, kad siekia nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 91,16 kv. m.(b. l. 9, 41-43, 55). Ieškovės teigia, kad su atsakovu geruoju dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nesutaria. Kaip minėta, bylos šalys nekilnojamąjį turtą, taip pat ir gyvenamąjį namą paveldėjo. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šalys paveldėjo gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 69,27 kv. m. Duomenų, kad šalys po tėvo mirties paveldėjo gyvenamąjį namą, kurio plotas yra 91,16 kv. m. byloje nepateikta. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie tai, kam nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo 21,89 kv. m. plotas (91,16 – 69,27). Taigi, ieškovių gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo plotas, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi tvarką, neatitinka paveldėto ir realiai, t. y. nuosavybės teise įregistruoto, gyvenamajame name esamo ploto.Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata. Nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); būtina vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015, kt.).Vertinant tą aplinkybę, kad bylos šalys paveldėjo gyvenamąjį namą, kaip ir kitą nekilnojamąjį turtą, lygiomis dalimis, ieškovėms ir atsakovui turėtų būti skiriama naudotis po 23,09 kv. m. namo plotu. Tuo tarpu teismas skundžiamo teismo sprendimo dalimi, įvertinus tai, kad dalimi patalpų (25,33 kv. m.) ieškovės naudosis lygiomis dalimis bendrai, ieškovei A. F. paskyrė naudotis 23,825 kv. m. plotu, ieškovei R. K. – 26,125 kv. m. plotu, o atsakovui V. F. - 41,21 kv. m. plotu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarka didesniu gyvenamojo namo plotu, nei realiai šalys paveldėjo ir yra name. Pagal skundžiamo sprendimo dalį ieškovėms paskirta naudosis 49,95 kv. m. paveldėto namo plotu (23,825 + 26,125), o atsakovui – 19,32 kv. m. (69,27 – 49,95). Taigi, teismas atsakovui paskyrė naudotis žymiai mažesnį plotą, nei jis paveldėjo.Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovių procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, privalėjo pasiūlyti šiuos reikalavimus patikslinti, nurodyti kaip šalys naudosis tik paveldėto gyvenamojo namo plotu, nes kaip minėta, duomenų, kad statomas priestatas taip pat yra šalių paveldėtas, nėra. Nepašalinus trūkumų ieškovių procesiniuose dokumentuose, teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo apimtį, dėl ko šalių ginčas naudojimosi paveldėtu gyvenamuoju namu išspręstas neteisingai.Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatant naudojimosi turtu tvarką dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis (jei name nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje) ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva gali būti spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).Nagrinėjamojoje byloje teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus. Tokio pobūdžio bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).Apibendrindama išvardintus argumentus bei teisinį reglamentavimą, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis naikintina ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nustatytų pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovėms turi būti pasiūlyta patikslinti savo reikalavimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas ir civilinės bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, naikinama ir skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo. Teisėjų kolegijos nuomone, galutinai išsprendus visus pareikštus reikalavimus, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pilnai ir teisingiau (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir bylą šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.