Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui L. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Mintis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skunde nesutiko su Komisijos sprendime pateiktu sandorio kvalifikavimu, t. y. kad į mainų sąvoką Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) taikymo prasme nepatenka toks sandoris, kai vienašalis kitai šaliai padengia (sumoka) mainomo turto vertės skirtumą neatsižvelgiant į priemokos dydį. Teigė, kad ginčo mainų sandoriui taikytinos PMĮ 14 straipsnio 3 dalies normos ir nėra pagrindo mainų sandorį, kurio metu kitai šaliai buvo papildomai sumokėta už perleidžiamą didesnės vertės turtą, laikyti pirkimo-pardavimo sandoriu PMĮ prasme. Pasak pareiškėjos, ginčo sandoriui taikytinos PMĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, jei šios nuostatos netaikytinos, pareiškėja nesutinka su Inspekcijos taikoma likutine ginčo sandoriu perleisto turto verte. Nurodo, kad Inspekcijos taikytas skaičiavimo būdas yra netinkamas, kadangi juo pripažįstama, kad 1 m² perleistų administracinės paskirties patalpų pirmajame pastato aukšte vertė lygi vertei 1 m² pareiškėjai likusių patalpų cokoliniame aukšte, o tai neatitinka faktinės situacijos. Nesutiko su Komisijos išvada, kad mainomo turto balansinė vertė nepagrįsta. Pareiškėjos nuomone, ginčo turto balansine verte laikytina 2009-06-01 rinkos vertės pažymoje Nr. P-040/09 nurodyta 680 000 Lt rinkos vertė. Teigė, kad Inspekcija neįsigilino į pareiškėjos turimo ilgalaikio materialaus turto, jo atskirų ir tarpusavyje skirtingų turtinių vienetų specifiką ir dėl to neteisingai perskaičiavo 2009-10-14 Nekilnojamų daiktų mainų sutartimis objektu esančio turto balansinę vertę. Akcentavo, kad AB „Mintis“ yra valstybino kapitalo įmonė ir sudarydama 2009-10-14 Nekilnojamų daiktų mainų sutartį su UAB „Mokslo aidai“ vykdė 2009-09-22 švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. ISAK-1911 ir 2009-06-11 „Mintis“ valdybos posėdžio protokolą Nr. 2 siekė ne pirki-parduoti, o mainyti, neturėjo tikslo mainų sutartimi pridengti pirkimą-pardavimą, būdama valstybinio kapitalo įmonė nesiekė jokios mokestinės naudos sau, nesiekė išvengti pelno mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, o Inspekcija 2014-09-11 sprendime Nr. (4.65)-FR0682-555 nesivadovavo teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, netyrė sandorio pagrindo bei tikslo ir dar ir dėl to nepagrįstai sandorį kvalifikavo kaip pirkimą-pardavimą, o ne mainus. Teigė, kad Komisija nepagrįstai ir neteisėtai apskaičiavo ir 17 353 Lt delspinigius bei paskyrė 4 208 Lt baudą.

Tais atvejais, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamomis viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Civiliniame kodekse, turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės, o ne civilinės teisės normos. Kadangi pareiškėjos atveju pakanka viešosios teisės normų, Civilinio kodekso normos netaikytinos. Šią poziciją pagrindžia Civilinio kodekso 6.433 straipsnio nuostatų analize.

Dėl mainų pagrindais perleistų patalpų likutinės vertės apskaičiavimo nurodė, kad pareiškėja sandorio metu atliko perleidžiamo turto vertinimą, toks vertinimas galėjo būti atliktas ir neperleistai patalpų daliai. Pareiškėja, nustačiusi objektyvų patalpų verčių santykį, galėjo atitinkamai apskaičiuoti objektų likutines vertes, kurios yra reikšmingos pelno mokesčio bazės apskaičiavimui, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėja pateikė 2010-12-02 pažymą dėl nekilnojamojo turto balansinės vertės nustatymo, tačiau patikrinimo metu surinktais duomenimis, pareiškėja tiek perleistos, tiek likusios jos nuosavybėje patalpų dalies likutinės vertės nebuvo nustačiusi. Ši pažyma nėra pasirašyta nei vieno iš joje nurodytų asmenų, buhalterinėje apskaitoje minėta pažyma nebuvo vadovautasi. Pabrėžė, kad turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2003, Nr. 38-1673) nuostatomis. Kadangi byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad 501,81 m² pareiškėjai likusių patalpų dalies vertė yra beveik dvigubai mažesnė nei 229,65 m² perleistų patalpų vertė, vertino, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai nustatė perleistų patalpų likutinę vertę, vadovaudamasi vidutine 1 m² kaina. Nurodė, kad likutinė vertė turėjo būti nustatyta tiek tuo atveju, jei ginčo sandoris būtų vertinamas kaip mainų sandoris, tiek kaip pirkimo-pardavimo sandoris PMĮ prasme. Nurodė, kad nei vienu iš atvejų tikrąja rinkos kaina vadovautis nėra teisėto pagrindo. Akcentavo, kad Vilniaus AVMI, atsakovė ir Komisija tinkamai įvertino įstatymų nuostatas ir pagrįstai konstatavo pareiškėją turint pareigą sumokėti į biudžetą apskaičiuotas pelno mokesčio sumas.

Kadangi Inspekcija teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai papildomą pelno mokesčio sumą, kurią patvirtino atsakovė ir Komisija, o pareiškėja nenurodo kitų aplinkybių dėl apskaičiuotų pelno mokesčio delspinigių už 2010-10-01–2014-07-07 ir skirtos 10 proc. mokesčio dydžio baudos, konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin. 2004, Nr. 63-2243; toliau – MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98 ir 99 straipsnių, bei PMĮ 56 straipsnio nuostatomis, pagrįstai apskaičiuota 17 353 Lt pelno mokesčio delspinigių bei, vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio ir PMĮ 56 straipsnio nuostatomis, skirta 4 208 Lt pelno mokesčio bauda.

Atsakovė teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Mokestinis ginčas šioje byloje kilęs dėl nurodymų pareiškėjai sumokėti į biudžetą 42 080 Lt (12187 Eur) pelno mokestį, 17 353 Lt (5 025 Eur) pelno mokesčio delspinigius bei 4 208 Lt (1218 Eur) pelno mokesčio baudą mokesčių administratoriui patikrinimo metu konstatavus, jog pareiškėja nepagrįstai pelno mokesčiu neapmokestino 2009 m. gautų turto vertės padidėjimo pajamų.

Remiantis rašytiniais byloje nustatyta, kad UAB „Kvadratinis metras“ 2009-06-01 rinkos vertės pažymoje Nr. P-041/09 , įvertintas UAB „Mokslo aidai“ priklausantis turtas adresu: (duomenys neskelbtini), 692 000 Lt (Komisijos byla, l. 86).

Pareiškėja pagal 2009-10-14 nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, sudarytą su UAB „Mokslo aidai“, 164,29 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas (administracines patalpas) su 65,36 kv. m ploto bendro naudojimo patalpomis, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iš viso 229,65 kv. bendro ploto (daiktas Nr. 1) perdavė likviduojamai UAB „Mokslo aidai“ mainais už bendrovei priklausantį turtą negyvenamąją patalpą – įstaigą, pastate (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Šalys viena kitai perduodamus nekilnojamuosius daiktus perdavė ir priėmė. Šalys mainomą daiktą Nr. 1 įvertino 680 000 Lt, o daiktą Nr. 2 – 692 000 Lt. Pagal Sutarties 1.5 punktą mainomi nekilnojamieji daiktai yra nelygiaverčiai, AB „Mintis“ atstovas prie pasirašydamas ir patvirtindamas Sutartį sumokėjo 12 000 Lt pavedimu į likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ nurodytą sąskaitą (Komisijos byla, l. 79–83).

Pareiškėjos kompleksinis patikrinimas buvo atliktas vykdant 2014-05-26 pavedimą Nr. FR0773-198 (Komisijos byla, l. 97).

Vilniaus AVMI 2014-07-07 surašė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-533 (toliau – Patikrinimo aktas), patikrinusi AB „Mintis“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD), privalomojo socialinio draudimo įmokų (toliau – PSD), įmokų į garantinį fondą (toliau – GF), mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – ATM), nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NT), žemės mokesčio (toliau – ŽEM) ir pelno mokesčio (toliau – PM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Patikrinimo akte bendrovei papildomai apskaičiuotas 4 208 Lt PM už 2009 metų mokestinį laikotarpį ir 388 208 Lt sumažintas mokestinis nuostolis (už 2010 metus – 73 834 Lt, už 2011 metus 73 834 Lt, už 2012 metus – 240 540 Lt). Buvo tikrinti mokesčiai: PVM, GPM, VSD, PSD, GF už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-04-30; ATM už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-13-31; NT, ŽEM ir PM už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 (Komisijos byla, l. 68–76). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dėl nelygiavertės mainomų daiktų vertės bendrovė 2009-10-14 mokėjimo pavedimu Nr. 10141729 pervedė 12 000 Lt piniginę priemoką į UAB „Mokslo aidai” sąskaitą banke. Bendrovė minėtu mainų sandoriu 680 000 Lt turto vertės pajamoms nepriskyrė. Bendrovė apmokestinamosioms pajamoms priskyrė 12 000 Lt (skirtumą, kurį bendrovė apmokėjo pinigais), o mainais gautą turtą, kurio vertė 692 000 Lt apskaitė ilgalaikio turto registre. Vilniaus AVMI konstatavo, kad bendrovės 2009-10-14 vykdytas mainų sandoris, kurio metu nuosavybėn buvo perleistas nelygiavertis turtas ir sumokėta piniginė priemoka, laikytinas pirkimo-pardavimo sandoriu, o jo apmokestinimui pritaikytos PMĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pareiškėja 2014-08-18 pateikė inspekcijai pastabas, kuriose nesutiko su Patikrinimo akte pateikta Mainų sutarties objekto balansinės likutinės vertės skaičiavimo metodika (Komisijos byla, l. 28–29).

Vilniaus AVMI 2014-09-11 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-555 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą. Konstatavo, kad Mainų sandoriui taikytinos PMĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. Papildomai apskaičiuota PM suma yra pagrįsta pakankamais įrodymais, todėl tvirtintina (b. l. 23–31).

Pareiškėja 2014-10-08 pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui dėl Vilniaus AVMI 2014-09-11 sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-555 panaikinimo (Komisijos byla, l. 9–12).

Inspekcija 2014-11-13 sprendimu Nr. 69-139, patvirtino Vilniaus AVMI 2014-09-11 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-555, kuriuo buvo patvirtintas 2014-07-07 patikrinimo aktas Nr. (4.65)-FR0680-533 ir nurodyta Pareiškėjai sumokėti į biudžetą 42 080 Lt (12187 Eur) pelno mokestį, 17353 Lt (5025 Eur) pelno mokesčio delspinigius bei 4208 Lt (10 proc., 1218 Eur) pelno mokesčio baudą, bei 388208 Lt (112432 Eur) sumažintas nuostolis. Sprendime nurodė, kad atlikus pareiškėjos kompleksinį mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-04-30 nustatyta, jog pareiškėja netinkamai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo PM už 2009–2013 m., nes netinkamai pritaikė PMĮ 14 str. 3 dalies bei 16 str. 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėja civilinį mainų sandorį, kurio metu perdavė 680 000 Lt vertės patalpas, gavo 692 000 Lt vertės patalpas ir kitai šaliai papildomai sumokėjo 12 000 Lt skirtumą, apskaitė kaip mainų sandorį PMĮ prasme. PMĮ prasme toks sandoris traktuotinas ir apskaitytinas kaip pirkimo ir pardavimo sandoris. Dėl šio pažeidimo Pareiškėjai apskaičiuota 42 080 Lt mokėtinas PM. Be to, nustatė, kad pareiškėja, neturėdama teisinio pagrindo, priskyrė perduoto perkainuoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą atitinkamų mokestinių laikotarpių leidžiamiems atskaitymams. Todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasi PMĮ 19 straipsniu, šias sumas priskyrė 2010–2013 m. neleidžiamiems atskaitymams (kasmet po 73 834 Lt) bei sumažino pareiškėjos deklaruotą mokestinį nuostolį. Nustatė, kad pareiškėja, apskaičiuodama 2012 m. apmokestinamąsias pajamas, leidžiamiems atskaitymams priskyrė 182 903 Lt knygų perkainavimo galimo realizavimo kainomis rezultatą, kuris leidžiamiems atskaitymams galėtų būti priskiriamas tik realizavus perkainotas knygas. Sprendime nurodė, kad pareiškėjos 2010-12-02 pažymoje nurodytas vertės apskaičiavimas, Inspekcijos vertinimu, nelaikytinas pagrįstu ir atitinkančiu teisės normas, nes turto balansinė vertė nustatytina vadovaujantis objektyviais duomenimis, o nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis vadovaudamasi nusprendė, kad perleistų patalpų 1 m² kaina yra dauginta iš koeficiento, kurio vertė lygi 2. Pareiškėja nurodo, kad administracinių patalpų vertė negali būti lyginama su techninėmis patalpomis rūsiuose, cokoliniame aukšte ar bendro naudojimo pagalbinėmis patalpomis. Pareiškėja, apskaičiuodama mainomo turto balansinę vertę, neatsižvelgė, kad dalį mainomo turto (65,36 m²) sudaro bendro naudojimo patalpos. Kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, kad 501,81 m² pareiškėjai likusių patalpų dalies vertė yra beveik dvigubai mažesnė nei 229,65 m² perleistų patalpų vertė, Inspekcijos sprendime konstatuota, jog Vilniaus AVMI teisėtai ir pagrįstai nustatė perleistų patalpų likutinę vertę, vadovaudamasi vidutine 1 m² kaina. Akcentavo, kad pareiškėja, atlikdama turto vertinimą prieš mainų sandorį, turėjo galimybę įvertinti atskiras turto dalis – perduodamą pirmąjį aukštą, likusią patalpų dalį, išvesti proporciją ir nustatyti likutinę turto vertę. Būtent likutinė vertė ir būtų laikoma pareiškėjos iki manų sandorio turėto turto įsigijimo kaina (b. l. 33–38).

Pareiškėja 2014-12-09 pateikė skundą Komisijai dėl Inspekcijos 2014-11-13 sprendimo Nr. 69-139 panaikinimo (Komisijos byla, l. 1–3).

Komisija 2015-02-17 sprendime Nr. S-22(7-248/2014), vadovaudamasi MAĮ 155 straipsnio 4 dalimi, patvirtino Inspekcijos 2014-11-13 sprendimą Nr. 69-139. Komisija, įvertinusi PMĮ 14 straipsnio nuostatas ir įvertinus tai, kad pareiškėja ne tik išmainė savo turėtą ilgalaikį turtą į kito subjekto turtą, bet ir sumokėjo kitam ūkio subjektui nelygiaverčio turto skirtumą, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjos sudarytą 2009-10-14 sandorį pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vertino ne kaip mainų, bet kaip turto pirkimo ir pardavimo sandorį ir iš šio sandorio gautas turto vertės padidėjimo pajamas pagrįstai apmokestino pelno mokesčiu. Akcentavo, kad pareiškėjos pateikta 2010-12-02 pažyma dėl nekilnojamojo turto balansinės vertės (611 346,68 Lt) nustatymo, atsižvelgiant į Vilniaus AVMI 2014-09-11 sprendime bei ginčijamame Inspekcijos sprendime išsamiai išdėstytus motyvus, t. y. pažyma yra nepasirašyta, vertė nustatyta praėjus daugiau kaip metams po turto perleidimo, pati pareiškėja buhalterinėje apskaitoje šia pažyma nesivadovavo, perleisto turto balansinė vertė apskaičiuota remiantis tais pačiais principais, kokius taikė mokesčių administratorius – nustačius vieno kvadratinio metro vidutinę vertę, ji padauginta iš mainomo ploto, tačiau mainomų patalpų vertė apskaičiuota du kartus didesnė lyginant su likusiu neišmainytu turtu, su kuriais Komisija sutiko ir nelaikė juridinę galią turinčiu pareiškėjos perleistų patalpų balansinę vertę pagrindžiančiu dokumentu (b. l. 39–48).

Pareiškėja savo skunde teigia, kad netinkamai taikytos PMĮ 14 straipsnio nuostatos.

Teismas įvertinęs faktinę situaciją byloje daro išvadą, kad pareiškėjui mokesčių administratorius pagrįstai netaikė PMĮ 14str. 3 dalyje įtvirtintos teisės normos. Minėtoje įstatyminėje nuostatoje apskritai neaptariamas pelno mokesčio apskaičiavimas tuo atveju, kai asmenys mainų sutartyje numato tam tikrą priemoką. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ne tik išmainė savo turėtą ilgalaikį turtą į kito subjekto turtą, bet ir sumokėjo kitam ūkio subjektui nelygiaverčio turto skirtumą, todėl Pelno mokesčio apskaičiavimas pagrįstai įvertintas ne kaip mainų sutartis, bet kaip pirkimo-pardavimo sandoris. Ginčą nagrinėjantis teismas nesprendžia įvykusio sandorio galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais, pritardamas mokesčių administratoriaus nuomonei, kad sutartis laikytina pirkimo-pardavimo sutartimi ir iš šio sandorio gautas turto vertės padidėjimo pajamas mokesčių administratorius pagrįstai apmokestino pelno mokesčiu. Teismo nuomone pelno mokesčio prasme priemoka negali būti laikoma mainų sandorio dalimi, o toks sandoris, kai asmenys maino ilgalaikį turtą ir dalį sumos sumoka pinigais, nelaikytinas mainų sandoriu. Civilinio kodekso nuostatos sprendžiant šį ginčą netaikytinos.(LVAT plenarinės sesijos 2003 12 15 nutartis adm,. byloje Nr.A17-648/2003) Todėl teismo vertinimu Mokesčio administratorius atlikęs patikrinimą pagrįstai pritaikė Pelno mokesčio įstatymo 16str.1d.

Mokestinio ginčo byloje, esanti Pareiškėjos pateikta 2010 12 02 pažyma dėl nekilnojamo turto balansinės vertės nustatymo yra nepasirašyta, vertė nustatyta praėjus daugiau kaip metams po turto perleidimo, pati Pareiškėja buhalterinėje apskaitoje šia pažyma nesivadovavo, perleisto turto balansinę vertę apskaičiuodama vadovavosi tais pačiais principais kaip ir mokesčių administratorius, tačiau mainomų patalpų vertę apskaičiavo du kartus didesnę lyginant su likusiu neišmainytu turtu. Todėl šis vertinimas nelaikytinas Pareiškėjos perleistų patalpų balansinę vertę pagrindžiančiu dokumentu. Pažymėtina, kad turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju to padaryta nebuvo. Pareiškėja 2009 10 14 mainų sutarties pagrindu perdavusi UAB „Mokslo aidai“ savo ilgalaikį turtą pagal PMĮ 16str.1d. turėjo apskaičiuoti turto vertės padidėjimo pajamas.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad 2009 10 14 mainų sandorį ji sudarė vykdydama Švietimo ir mokslo ministro 2009 09 22 įsakymą Nr. ISAK-1911 bei 2009 06 11 valdybos posėdžio protokolą Nr.2 nesiekdama mokestinės naudos sau, neatleidžia pareiškėjos nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40str. nurodytų mokesčių mokėtojų pareigų, o būtent nuo pareigos tinkamai apskaičiuoti mokestį ir laiku bei tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pareiškėjai neįvykdžius Vilniaus AVMI 2010 11 24 pranešime Nr. (21.26)-89-1380 nurodyto siūlymo perskaičiuoti 2009m. pelno mokestį, mokesčių administratorius pagrįstai taikė pelno mokesčio apskaičiavimą bei delspinigių skaičiavimą(MAĮ 96str.1d.2punktą, 97str.2d), baudos skyrimą(MAĮ 139str.1d.) reglamentuojančias teisės normas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius ar leidžiančių įvertinti faktinę padėtį kitaip nei įvertino mokesčių administratorius, todėl teismas Pareiškėjos paaiškinimus vertina kaip deklaratyvius, neįrodytus.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad Mokestinių ginčų komisijos 2015 02 17 sprendimas NR S-22(7-248/2014) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos Prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014 11 13 sprendimas Nr. 69-139 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 09 11 sprendimas Nr.(4.65)-FR0682-555 yra teisėti ir pagrįsti ir nėra pagrindo jų naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127-129 straipsniu,

nusprendė:

AB „Mintis“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.