- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1472-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05341-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- T. U.
- Atsakovas
- T. D.
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1472-460/2013
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-05341-2012-9)
2013 m. lapkričio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-290-777/2013 pagal ieškovo T. U. patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys) atsakovui T. D., trečiasis asmuo ERGO Insurance SE (ankstesnis pavadinimas ADB „ERGO Lietuva“) dėl pinigų priteisimo bei ieškovo T. U. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2012-05-02 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 59 431,58 Lt skolos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismų sprendimu T. U. buvo pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio sukeltos žalos atlyginimą. Jau išnagrinėjus minėtą bylą apeliacine tvarka ieškovui galutinai tapo žinoma, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo būtent atsakovas T. D.. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų ir atlyginti jais sukeltą žalą, kurią reikalaujama atlyginti iš ieškovo. T. D. nenori už tai prisiimti atsakomybės, nurodė, kad prisipažinimo dėl sukelto eismo įvykio nerašys, atsakomybės bei skolos sau neperims. Tikina, jog ieškovas finansiškai nepajėgus įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010, šis sprendimas vykdomas priverstinai, o vykdymo procese ieškovui taikomi realūs jo teisių suvaržymai. Taip pat ieškovas formaliai pripažintas atsakingu dėl draudžiamojo įvykio, o tai turi neigiamų pasekmių ieškovui ateityje draudžiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovui atsirado formali prievolė – kompensuoti UADB „Ergo Lietuva“ patirtas išlaidas, ją jis turi pareigą įvykdyti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai žalą sukėlė atsakovas, atsakovas privalo kompensuoti ieškovui jo išlaidas, kurias jis patirs vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad yra neaiškus teisinis ieškinio pagrindas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 59 431,58 Lt skolą, tačiau nenurodė, kaip atsakovas tapo skolingas ieškovui. Iš ieškinio turinio tarsi galima būtų suprasti, kad ieškovas prašė atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti žalos atlyginimą regreso tvarka. Mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi jis visiškai nėra susijęs ieškovo nurodomomis draudimo sutarties sudarymo ar eismo įvykio aplinkybėmis. Pats ieškovas nenurodė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Ieškovas turtinės žalos nepatyrė. Trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovas jam nėra pervedęs nė vieno lito, todėl ieškovas nėra patyręs žalos ir įgijęs regreso teisę. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovui nepatyrus žalos, atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos objektyviai net negali būti nustatinėjamas. Ieškovas neįrodė nei atsakovo tariamai atliktų neteisėtų veiksmų, nei savo realiai patirtos žalos dydžio, todėl jo reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinės atsakomybės. Teigia, kad aplinkybės, jog eismo įvykio metu faktinis automobilio valdytojas buvo ieškovas bei tai, kad būtent jis yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą, jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra nepaneigiamas, nenuginčijamas. Programa „Skype“ padaryta garso bei vaizdo įrašo stenograma tik dar kartą patvirtina, jog atsakovas niekada nepripažino aplinkybės, kad būtent jis eismo įvykio metu vairavo automobilį, jis aiškiai išreiškė, jog atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą neprisiima ir neprisiims. Teigia, kad ieškovas savo argumentus grindžia iš bendro konteksto ištrauktais teiginiais, kurie nepatvirtina jo reikalavimo teisės egzistavimo. Atsakovas pokalbį su ieškovu palaikė tik dėl to, kad nenorėjo veltis į jokius su juo nesusijusius įvykius, jautė psichologinį spaudimą ir nenorėjo su ieškovu pyktis. Garso įrašas, padarytas specialia aparatūra, tačiau neturint atitinkamų leidimų, neatsižvelgiant į turinį, negali būti pripažįstamas įrodymu byloje. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Šiuo atveju atsakovas nebuvo įspėtas apie tai, kad jo pokalbis yra įrašomas. Ieškovas pokalbį įrašinėjo ne teismo pavedimu, o savo iniciatyva, todėl, atsakovo nuomone, teismas turėtų atsisakyti priimti ir tirti šį įrodymą, kadangi jis gautas pažeidžiant asmens teisę į privatų gyvenimą. Visas patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes – naujas versijas dėl draudimo sutarties sudarymo ir transporto priemonės valdymo aplinkybių, naujus tariamai su eismo įvykiu susijusius asmenis, ieškovas turėjo galimybę nurodyti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2401-796/2010, tačiau to nepadarė. Dėl šių priežasčių padarė išvadą, kad ieškovas, siekdamas vilkinti priverstinio teismo sprendimo vykdymą, pareiškė aiškiai nesąžiningą ieškinį, klaidina bylą nagrinėjantį teismą, todėl tokie ieškovo veiksmai turėtų būti pripažįstami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Minėtose civilinėse bylose nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir laikomi nustatytais. Ieškovas veikia nesąžiningai ir šiuo ieškiniu reikalaudamas priteisti iš atsakovo tariamą 59 431,58 Lt dydžio skolą, siekia nepagrįstai praturtėti ir pasipelnyti atsakovo sąskaita.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas, ieškinyje nurodomos akivaizdžiai tiesos neatitinkančios aplinkybės. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-13 nutartyje konstatuota, kad apelianto (T. U.) atsikirtimai į ieškovo jam pareikštą reikalavimą apeliaciniame skunde grindžiami prieštaringais teiginiais, šioje byloje keliamos naujos versijos dėl draudimo sutarties sudarymo ir transporto priemonės valdymo aplinkybių bei nauji, niekur iki tol neminėti asmenys. Teigia, kad minėtoje 2011-10-13 nutartyje nurodyta, kad apelianto (T. U.) atstovas patvirtino, jog atsakovas T. U. drausdamas automobilį ne tik turėjo automobilio registracijos liudijimą bet ir patį automobilį, kurį, apdraudęs Lietuvoje, vėliau nuvarė į Airiją ir perdavė L. V.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. V. nurodė, kad T. U., prašydamas sudaryti sutartį, pateikė ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Šių duomenų pagrindu apeliacinis teismas priėmė pagrįstą išvadą, jog paskutiniu žinomu transporto priemonės valdytoju, taigi ir atsakingu už žalos atlyginimą asmeniu, ir laikytinas T. U.. Šios aplinkybės yra nustatytos aplinkybės, pagal CPK 182 str. laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjant bylą. Pažymi, jog teismui nustačius, kad ieškovas sąmoningai pareiškė aiškiai nesąžiningą ieškinį, klaidina šią bylą nagrinėjusį teismą ar klaidino ankstesnę bylą išnagrinėjusį, tai turėtų būti pripažįstama piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir įvertinta teismo CPK 95 str. numatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-17 sprendimu ieškinį atmetė; nusprendė priteisti iš ieškovo T. U. atsakovui T. D. 1 381,12 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atmesti trečiojo asmens ERGO Insurance SE ir atsakovo T. D. prašymą dėl ieškovo pripažinimo piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog įvertinęs rašytinę bylos medžiagą (tiek prijungtos, tiek nagrinėjamos bylos), ieškovo nurodytas faktines aplinkybes dėl draudimo sutarties sudarymo, draudžiamo automobilio turėjimo, valdymo, draudimo poliso perdavimo, daro išvadą, kad ieškovas dėl minėtų tapačių aplinkybių pateikė dvi viena kitai iš esmės prieštaraujančias versijas. Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais negali būti pateisinamas. Juolab kad byloje nepateikti paaiškinimai, leidžiantys pateisinti tokį ieškovo elgesį. Padarė išvadą, kad pirminiai ieškovo paaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010 dėl draudimo sutarties sudarymo, draudžiamo automobilio turėjimo, valdymo, draudimo poliso perdavimo yra teisingi. Jų pagrindu yra priimti teismų procesiniai sprendimai, kurie yra įsiteisėję.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-17 sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010 priimtais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose ieškovas pripažintas teisiškai atsakingu dėl žalos, padarytos autoįvykio metu, atlyginimo. Tačiau šioje byloje esančių įrodymų visuma akivaizdžiai rodo, kad minėtoje kitoje civilinėje byloje klausimas buvo išspręstas formaliai, preziumuojant, kad paskutinis teisinius veiksmus su automobiliu atlikęs asmuo disponuoja šiuo automobiliu ir faktiškai. Byloje buvo pateikta informacija apie tai, kad ieškovas nesutiko su tokiais minėtoje civilinėje byloje priimtais sprendimais ir dėl jų teikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti. Minėtoje kitoje civilinėje byloje ieškovas nurodė, kad automobilio draudimo sutartį sudarė paprašytas L. V., ieškovui nebuvo žinoma, kas yra tikrasis faktinis automobilio savininkas, L. V. buvo nurodyta draudimo polise, kurį ieškovas turėjo tik pratęsti. Senąjį draudimo polisą ieškovui perdavė M. K., kuris tik nurodė, kad reikia padėti pažįstamam, tačiau nenurodė konkrečiai, kam, todėl nagrinėjant minėtą pirmąją bylą ieškovas ir manė, kad sutartį sudaro prašomas L. V. Pažymi, kad jau nagrinėjant minėtą civilinę bylą paaiškėjo, kad paskutinis oficialus žinomas automobilio savininkas buvo P. B., tačiau kartu nustatyta, kad jis automobiliu faktiškai nedisponuoja jau nuo 2003 metų. Tik jau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir ieškovą pripažinus teisiškai atsakingu dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, ieškovas per M. K. išsiaiškino, kad automobilio draudimo sutartį sudarė atsakovo prašymu, o vėliau išsiaiškino ir tai, kad būtent atsakovas šį automobilį vairavo eismo įvykio metu. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi kitoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje, tačiau vienintelė aplinkybė, kuria turėjo teismas remtis iš minėtos bylos yra tik faktas, kad ieškovas pripažintas teisiškai atsakingu dėl padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo remtis minėtoje kitoje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o turėjo jas aiškintis šios bylos nagrinėjimo metu. Tikina, kad faktinių aplinkybių visuma vienareikšmiškai rodo, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo atsakovas ir jis yra atsakingas dėl jos metu sukeltos žalos. Negali sutikti su teismo motyvais, kad nagrinėjamu atveju negalima tenkinti ieškinio ir dėl to, kad ieškovas nėra sumokėjęs iš jo priteistos žalos atlyginimo draudimo kompanijai.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad aplinkybė, kad apylinkės teismas sprendimo motyvus išdėstė trumpai, aiškiai ir glaustai, atskleisdamas ir išaiškindamas visą ginčo esmę, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, kurios, be kita ko, grindžiamos neleistina įrodinėjimo priemone – ieškovo automobilyje slapta darytu vaizdo bei garso įrašu. Atsakovo nuomone, šis įrodymas net negali būti analizuojamas, kadangi jis gautas pažeidžiant asmens teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Teigia, kad aplinkybė, kad automobilio valdytojas buvo ieškovas bei tai, kad būtent jis yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą, jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, Tikina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis šios bylos duomenimis bei civilinės bylos Nr. 2-2401-796/2010 duomenimis (prijungta prie nagrinėjamos bylos) nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimu iš T. U. UADB „Ergo Lietuva“ priteista 47 950,05 Lt žalos atlyginimas, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 47 950,05 Lt sumos nuo 2010-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 572,26 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Minėtoje byloje nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), 2007-12-13 buvo išregistruotas iš Kelių transporto priemonių registro. UADB „Ergo Lietuva“ su T. U. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-0723406, pagal kurią ieškovas laikotarpiui nuo 2008-01-30 iki 2009-01-29 apdraudė automobilio valdytojo civilinę atsakomybę. 2008-02-03 eismo įvykio Airijoje, Dublino mieste, metu automobilis, vairuojamas nenustatyto asmens, apsisukdamas gatvių sankryžoje susidūrė ir apgadino automobilį „Š. O.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojo šio automobilio vairuotoją E. F. ir pasišalino iš įvykio vietos. E. F. dėl įvykusios avarijos patyrė nuostolių. UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiam asmeniui dėl įvykusios avarijos išmokėjo 40 284,68 Lt draudimo išmokų sumą, 7 191,32 Lt nukentėjusio asmens atstovavimo išlaidų, iš viso pervedė 13 750 EUR ir raštu kreipėsi į T. U. reikalaudamas grąžinti išmokėtą sumą, tačiau T. U. šios sumos nesumokėjo. Byloje nekilo ginčas nei dėl žalos padarymo fakto, nei dėl žalos dydžio. Minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad T. U. 2008-01-30 pasirašė transporto priemonės (automobilio) civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis turėjo transporto priemonės registracijos liudijimą, be to, eismo įvykis įvyko praėjus tik kelioms dienoms po draudimo sutarties sudarymo, o byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad T. U. buvo teisėtas automobilio valdytojas ir yra atsakingas už padarytos žalos atlyginimą UADB „Ergo Lietuva“ regreso tvarka. Civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010 T. U. (jo atstovas) patvirtino, kad T. U. turėjo automobilio registracijos dokumentus, automobilio dokumentus (registracijos liudijimą) ir draudimo sutartį perdavė L. V.. T. U. po draudimo sutarties sudarymo tik nuvarė automobilį į Airiją ir perdavė L. V., kuri ir yra automobilio savininkė (šios aplinkybės nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-13 nutartyje) .
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šiuo atveju apeliantas nenurodė jokių motyvų, argumentų, dėl ko bylą apeliacine tvarka būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, jog visos aplinkybės buvo išsiaiškintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į tai, jog tiek apeliantas, tiek atsakovas gyvena ne Lietuvoje, bylos nagrinėjimo metu jiems atstovavo atstovai, ir siekiant nedidinti šalių bylinėjimosi išlaidų, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
1) byloje esančių įrodymų visuma rodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010 (pagal trečiojo asmens ieškinį ieškovui) klausimas buvo išspręstas formaliai, preziumuojant, kad paskutinius teisimus veiksmus su automobiliu atlikęs asmuo disponuoja juo ir faktiškai. Tik jau išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-2401-796/2010 apeliacine tvarka ir ieškovą pripažinus teisiškai atsakingu dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, ieškovas per M. K. išsiaiškino, kad automobilio draudimo sutartį sudarė atsakovo prašymu ir kad būtent atsakovas yra atsakingas už eismo įvykį;
2) civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010 jokiu statusu nedalyvavo atsakovas, be to, šios bylos teismo sprendimas savaime nesukėlė teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis minėtoje civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o turėjo jas aiškintis šios bylos nagrinėjimo metu;
3) teismas neįvertino faktinių aplinkybių (su atsakovu nufilmuoto ir įrašyto pokalbio), kurių visuma vienareikšmiškai rodo, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo atsakovas ir kad jis yra atsakingas dėl jos metu sukeltos žalos;
4) negalima sutikti su apylinkės teismo motyvais, jog ieškinys netenkintinas dėl to, kad ieškovas nėra sumokėjęs iš jo priteisto žalos atlyginimo draudimo kompanijai.
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog skundžiamas teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus ir priėmė pakankamai motyvuotą sprendimą. O visi apelianto nurodomi argumentai dėl netinkamo teismo sprendimo motyvavimo yra nepagrįsti, nes ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus ir įvertinus visą byloje esančią medžiagą.
Aplinkybė, kad apylinkės teismas skundžiamo sprendimo motyvus išdėstė trumpai, aiškiai ir glaustai, atskleisdamas ir išaiškindamas visą ginčo esmę, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, kurios be kita ko grindžiamos abejotina įrodinėjimo priemone – apelianto automobilyje slapta darytu vaizdo bei garso įrašu.
Antra, pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo priemonėmis gali būti tik tokie garso ir vaizdo įrašai, kurie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Informacija, gauta nesilaikant įrodymų leistinumo ir teisėtumo taisyklių, negali būti įrodymu civilinėje byloje. Garso ir vaizdo įrašas, padarytas specialia aparatūra, tačiau neturint atitinkamų leidimų, neatsižvelgiant į turinį, negali būti pripažįstamas įrodymu byloje. Tačiau bet kokiu atveju pastebėtina, kad nė vienoje ieškovo nurodytoje pokalbio su atsakovu citatoje nėra pasakyta, kad būtent atsakovas vairavo automobilį ir jį vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarytą žalą privalo atlyginti ieškovas. Ieškovas tik subjektyviai interpretuoja pokalbį ir daro įvairias prielaidas, kurios jokiu būdu negali būti pripažintos neginčytinais įrodymais, sudarančiais pagrindą ieškinį tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyto pokalbio metu abi šalys svarstė apie procesines galimybes ieškovui išvengti atsakomybės, modeliavo galimo jo elgesio variantus. Klausimas, kas vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu, net nebuvo aptarinėjamas (CPK 185 straipsnis).
Trečia, aplinkybės, jog eismo įvykio metu faktinis automobilio valdytojas buvo ieškovas bei tai, kad būtent jis yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą, jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra nepaneigiamas, nenuginčijamas, todėl šioje byloje nekvestionuojamas.
Vadovaujantis CPK 182 straipsniu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Prejudicinio fakto šalys negali ginčyti. Teismo sprendimo prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui: įsiteisėjęs vieno teismo sprendimas dėl tam tikrų faktų privalomas kitam teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja ir nenuginčijamumo savybę, todėl šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys bei jų teisių perėmėjai nebegali kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Dėl šios priežasties, įvertinęs tiek nagrinėjamos, tiek jau išnagrinėtos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2401-796/2010 medžiagą, apelianto nurodytas skirtingas faktines aplinkybes dėl draudimo sutarties sudarymo, automobilio disponavimo bei valdymo, draudimo poliso perdavimo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010 ieškovo pateikti paaiškinimai bei teismo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, yra teisingos. Todėl akivaizdu, kad apelianto nurodomos tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės tėra tik pasirinkta nauja gynybos pozicija, paremta subjektyviai interpretuojamomis bei nauja versija grindžiamomis aplinkybėmis, kurios neturi įtakos nei civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010, nei šioje byloje priimtam teismo sprendimui. Klausimas dėl automobilio valdytojo, kaip asmens, atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą, turi būti sprendžiamas išimtinai civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010.
Šiuo aspektu svarbu tai, jog civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010 ieškovą pripažinus atsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą, ieškovas neteko galimybės savo kaip valdytojo atsakomybės perkelti tiek atsakovui, tiek bet kuriam kitam asmeniui. Todėl civilinėje byloje Nr. 2-2401-796/2010 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę.
Be to, apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog vertino tiek šios, tiek prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2401-796/2010 medžiagą, taigi, sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus visą bylos medžiagą ir vadovaujantis įrodymų visumos vertinimo taisykle (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Ketvirta, vadovaujantis CK 6.246–6.249 straipsniais, civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms sąlygoms atsakomybei taikyti, tai yra turi būti konstatuoti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Šiuo atveju negalima konstatuoti esant visas šias sąlygas, todėl, atsakovas neturi prievolės atlyginti ieškovui tariamai jo patirtą žalą, kurios atlyginimas iš ieškovo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Aktualu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl neatskleisto regreso instituto bei galimybės plačiai taikyti žalos sąvoką, kad neatlyginus nukentėjusiajam asmeniui patirtos žalos, galima įgyti teisę į regresą bei gauti savo reikalavimo patenkinimą, kadangi tokio teisinio reglamentavimo nėra. Priešingai, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Reiškiant reikalavimą atlyginti nuostolius, ieškovas turi įrodinėjimo pareigą ir privalo įrodyti jo patirtų nuostolių dydį, kadangi jis negali praturtėti atsakovo sąskaita, tačiau šiuo atveju ieškovas to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Be to, trečiasis asmuo patvirtino, kad apeliantas jam nėra pervedęs nė vieno lito, todėl jis nėra patyręs žalos ir įgijęs regreso teisės.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi jis visiškai nėra susijęs su jokiomis ieškovo nurodomomis draudimo sutarties sudarymo ar eismo įvykio aplinkybėmis. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo atsakovas. To negalėjo patvirtinti net bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas. Jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. Nesant jokių atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui nepatyrus jokios žalos, atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos objektyviai net negali būti nustatinėjamas. Taigi, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir neatlyginus žalos nukentėjusiajam asmeniui, ieškovas neturi teisės šios tariamai savo patirtos žalos atlyginimo regreso tvarka reikalauti ir iš kitų asmenų, kadangi tam nėra jokio įstatymų nustatyto pagrindo (CK 6.114 straipsnis).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 1 500 Lt (b. l. 138–140) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apelianto T. U. priteisti atsakovui T. D. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.