Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-34-825/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
II-34-825/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05151-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
A. Ž.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-34-825/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05151-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.1; 39.2; 79 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., jos atstovei advokatei V. N., institucijos, priėmusios nutarimą atstovui nedalyvaujant, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Ž. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. Ž. prašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. V. 2013 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 20N-2729368-13 dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad buvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio. 2013 m. gegužės 29 d. 10 val. 11 min. važiavo pagrindiniu keliu (Ateities plentu), kitas automobilis DAF išsuko iš šalutinio kelio (Chemijos prospekto). Važiuodamas pagrindiniu keliu, tik pravažiavęs pervažą, jokių manevrų neatliko, važiavo pirmąja eismo juosta, tačiau kitos transporto priemonės vairuotojas R. N., sukdamas iš šalutinio kelio, kirsdamas įvažiavimo į pagrindinį kelią kampą, pakankamai dideliu greičiu pasivijo ir įvažiavo į jo vairuojamą automobilį, kliudydamas vairuotojo pusės galinį sparną ir dureles, taip nubloškė automobilį, nubloškimo metu automobilis sukosi priešinga kryptimi smūgio jėgai. Po nubloškimo, suvaldęs automobilį, jis sustojo priešingoje kelio pusėje, dešiniajame kelkraštyje. R. N. vairuojamas automobilis po susidūrimo, šiek tiek pavažiavęs, sustojo dešiniajame kelkraštyje pagal mano važiuotą judėjimo kryptį. Po įvykio R. N. išlipęs iš automobilio labai nuoširdžiai atsiprašinėjo, kad išsukinėdamas nematė automobilio, po to nuo važiuojamosios dalies surinko šukes, pakartotinai atsiprašinėjo ir liudininkams atvykus. Dėl patirto streso pasijutus blogai pareiškėjas buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. Ž. savo reikalavimą ir motyvus išdėstytus skunde. Paaiškino, kad pervažiavo pervažą Ateities plente. Važiavau automobiliu Renault 19. Važiavo iš Petrašiūnų į Vilniaus pusę. Mato, kad Chemijos prospekte, sankryžoje stovi vilkikas. Nuo pervažos buvo pavažiuota 10 - 15 metrų. Suprato, kad mašina laukia, kol jis pravažiuos pagrindiniu keliu. Pravažiavus, jis iš paskos ir už keliasdešimt metrų kliudo mašiną.

Liudytojas R. L. paaiškino, kad įvykio vietoje, per patį Ateities plento vidurį stovėjo vilkikas. Jis stovėjo ant kelio važiojamosios dalies, truputį į dešinę. Kitoje pusėje gatvės, prie bordiūro prispaustas, stovėjo Renault automobilis. Vieno dalyvio įvykio vietoje nebuvo. Rado sunkvežimio vairuotoją. Detaliai negaliu pasakyti ką ji sakė, bet yra paaiškinimai. Vilkiko buvo priekinis dešinys kampas apgadintas, o Renault automobilio kairės pusės, daugiau į galinę dalį kontaktas. Galinis ratas išmuštas.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad važiavo Ateities plentu, automobiliu DAF. Važiavo link Vilniaus. Į automobilio dešinę pusę smūgis ir po 1-2 sekundžių priešais sukasi automobilis. Nežino iš kur tas automobilis atsirado. Sustojo, išlipo. Jis sustojo priešais eismą, kitoje pusėje. Jo automobilis stovėjo savo važiuojamoje dalyje, kur sustojo. Greičio nebuvo didelio. Renault vairuotojas neišlipo per savo pusę, jis išlipo pro keleivio pusę. Jo durys neatsidarė. Automobilyje sėdėjo žmona, ji sėdėjo šalia vairuotojo. Pradžioje vairuotojas jautėsi kaip ir gerai, paskui sakė, kad širdį duria. Iškvietė greitąją. Išvežė jį į ligoninę, paskui atvažiavo policija. Iki smūgio jo nematė. Įvykio vietoje buvo viena mažytė detalė. Detalė nuo sunkvežimio laiptelio. Negali pasakyti kur dingo detalė. Gali būti, kad paėmė per anksti ir pareigūnai nematė. Surinko, kad neužvažiuotų mašinos.

Liudytojas K. R. paaiškino, kad nuvyko į įvykio vietą. Matė Renault automobilį su smūgio žymėm ir vilkiką DAF. Smūgio vieta akivaizdi pagal kažkokias nukritusias nuolaužas. Numano, kad tai buvo susidūrimo vieta. Nuolaužas matė maždaug prie dešinio kampo, kur skilo detalės. Buvau priėjęs prie vilkiko. Vairuotojas sakė, kad bandė įšokti į tarpą ir atsiprašinėjo, kad nepamatė automobilio.

Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad važiavo iš Petrašiūnų į sodus, netoli Kertupio. Važiavo link Vilniaus, kirto geležinkelio pervažą ir važiavo Ateities plentu. Mato, kad iš šalutinės gatvės, jiems važiuojant iš Petrašiūnų iš kairės pusės, įvažiuoja įstrižai į sankryžą vilkikas. Jie važiavo savo juosta. Tuo metu daug mašinų nebuvo. Išgirdo, kad jis priartėja, smūgis ir pradėjo suktis. Sustojo kitoje kelio pusėje, atsitrenkė į bortą, sustojo kampu. Išsigando, išlipo iš mašinos. Pribėgo vairuotojas, kuris atsitrenkė į mašiną, atsiprašinėjo, pradėjo atsiprašinėti, sakydamas kad nematė. Nuolaužas matė važiuojamojoje dalyje. Vilkikas stovėjo link Vilniaus. Nuolaužos buvo vilkiko gale, gal apie 10 metrų atstumu nuo automobilio. Detalės buvo plastmasinės. Detales susirinko vilkiko vairuotojas, kada negali atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis „Administracinės nuobaudos tikslai“ numato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismo vertinimu, byloje esančiais įrodymais nepaneigti A. Ž. teiginiai, jog ne jis padarė pažeidimą.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2013 m. gegužės 28 d., 10 val. 11 min., Kaunas, Ateities plente A. Ž. vairuodamas automobilį Renault 19, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrė su vilkiku „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Buvo paskirta ekspertizė (b. l. 54 – 57), kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyrius , kuri savo išvadose (b. l. 62 – 65) nurodė, kad vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai, jų pobūdis ir lokalizacija buvo užfiksuoti ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančiose nuotraukose. Susidūrimo metu buvo apgadinta vilkiko „DAF" dešiniojo šono priekinė dalis, o automobilio „Renault 19“ kairiojo šono dalis. Sprendžiant iš automobilių sugadinimų pobūdžio, lokalizacijos ir apimties, daro išvada, kad šio eismo įvykio metu tarp vilkiko „DAF“ dešiniojo šono priekinės dalies ir automobilio „Renault 19“ kairiojo šono galinės dalies įvyko slystamo - smūginio pobūdžio kontaktas (su nedideliu persidengimu), kurio metu tarp abiejų automobilių išilginių simetrijos ašių buvo smailus kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Susidūrimo metu vilkiko „DAF“ važiavimo greitis buvo didesnis nei „Renault 19". Eismo įvykio vietos schemoje neužfiksuota jokių vilkiko „DAF“ ir automobilio „Renault 19“ judėjimą eismo įvykio metu ir jų susidūrimo vietą apibūdinančių pėdsakų (automobilių ratų stabdymo, ratų šoninio slydimo pėdsakų), nėra objektyvių duomenų apie tai, kurioje vietoje vilkiko vairuotojas reagavo stabdymui, taip pat kokiu intensyvumu vilkiką stabdė. Dėl šių priežasčių iš įvykio vietoje užfiksuotų duomenų negalima nustatyti automobilių važiavimo greičių šio eismo įvykio metu ir nustatyti kurioje važiuojamosios dalies vietoje įvyko transporto priemonių susidūrimas. Pažymi, kad eismo įvykio vietos schemoje pažymėta susidūrimo vieta 4,0 m atstumu nuo vilkiko galinės ašies (9,0 m atstumu nuo vilkiko priekinio dešinio) yra nurodyta vilkiko „DAF“ vairuotojo R. N.. Iš vilkiko „DAF“ vairuotojo R. N. paaiškinimuose nurodomų aplinkybių seka, kad jis vilkiku „DAF“ važiavo tiesiai, o automobilio „Renault 19“ vairuotojas eismo įvykio metu keitė važiavimo kryptį. Iš automobilio „Renault 19“ vairuotojo A. Ž. paaiškinimuose nurodomų aplinkybių seka, kad jis važiavo Ateities pl. tiesiai I - a menama eismo juosta, o vilkiko „DAF“ vairuotojas eismo įvykio metu keitė važiavimo kryptį. Ateities pl. važiuojamosios dalies pusės, skirtos važiuoti nuo Chemijos pr., plotis - 13,5/2 = 6,75 m. Eismo juostos horizontaliu kelio ženklinimu minėtoje važiuojamojoje dalyje nepažymėtos, tačiau 6,75 m pločio pakanka transporto priemonėms saugiai važiuoti vienai šalia kitos ta pačia kryptimi (automobilio ir vilkiko). Nesant galimybės nustatyti kokiais greičiais važiuojant ir kurioje vietoje įvyko eismo įvykis, negalima išsamiai atkurti eismo įvykio mechanizmo ir nustatyti kokiose padėtyse kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu buvo vilkikas ir automobilis jų susidūrimo metu, nustatyti, kuris vairuotojas įvykio metu klausime nurodytomis aplinkybėmis keitė važiavimo kryptį, nustatyti, ar vairuotojai turėjo technines galimybes išvengti eismo įvykio imantis transporto priemonių valdymo veiksmų, ir kurio vairuotojo nepriimti veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti, ar šio eismo įvykio metu A. Ž., vairuodamas automobilį „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš eismo įvykį atliko manevrą (keitė judėjimo kryptį). Transporto priemonės vairuotojas prieš keisdamas važiavimo kryptį į kairę ar į dešinę (prieš persirikiuodamas) privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties greta važiuojančiai transporto priemonei ir duoti kelią jai. Iškilus grėsmei eismo saugumui transporto priemonės vairuotojas privalėjo ją stabdyti. Jei A. Ž. nurodytomis aplinkybėmis vilkiko „DAF“ vairuotojas šio eismo įvykio metu keitė važiavimo kryptį į dešinę, tai vilkiko „DAF“ vairuotojo R. N. veiksmai, keisdamas važiavimo kryptį į dešinę, nedavė kelio dešiniau jo važiavusiam automobiliui „Renault 19“, kurį vairavo A. Ž., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jei R. N. nurodytomis aplinkybėmis automobilio „Renault 19“ vairuotojas šio eismo įvykio metu keitė važiavimo kryptį į kairę, tai automobilio „Renault 19“ vairuotojo A. Ž. veiksmai, - keisdamas važiavimo kryptį į kairę, nedavė kelio kairiau jo važiavusiam vilkikui „DAF", kurį vairavo R. N., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Išvada: negalima nustatyti kurioje važiuojamosios dalies vietoje įvyko transporto priemonių susidūrimas; negalima nustatyti kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Susipažinus su visa bylos medžiaga, ekspertų išvadomis, teismas konstatuoja, kad nėra galimybės nustatyti kas kaltas dėl autoįvykio kilimo. Kyla abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, kad A. Ž. kaltas.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 284 str., 286 str., 292 str. 2 d., 293 str., 302 str. teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. V. 2013 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 20N-2729368-13 dėl ATPK 127 str. 2 d.

Administracinę teiseną prieš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, jo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sudėties.

Pateiktas medžiagas grąžinti pateikėjams

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis