- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1S-135-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00234-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 95-806 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. A. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 23 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. gruodžio 5 d.) – 2 metai 1 mėnuo 18 dienų.
3. Komisija 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 95-806, kuriuo nutarė A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime konstatavo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (22 balai) ir nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo 22 balais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, šiuo metu jo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Komisija nutarime konstatavo, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 95-806 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis A. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 95-806 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B..
5.1. Skunde pakartojami Komisijos nutarimo motyvai ir 2019 m. lapkričio 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63(AK)-1613 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatytos aplinkybės. Nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi jam priklausančiame būste ir iš karto registruotis Užimtumo tarnyboje. Pažymi, kad nuo pirmo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 33 iki 22 balų ir šiuo metu yra žema, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis nebuvo pakankamai nepriekaištingo elgesio, abejojo dėl nuteistojo kaltės pripažinimo, bei nepagrįstai pažymėjo pakartotino nusikalstamumo rizikos veiksnius mokslą ir darbinę veiklą. Skunde nurodoma, jog šiuo metu paskirtoje pataisos namų vietoje nėra galimybės mokytis, todėl šios nuo nuteistojo nepriklausančios aplinkybės negali būti vertinamos kaip neigiamai atspindinčios jo elgesio požymius, nes įvykdyti reikalaujamiems tikslams nėra sudarytos galimybės. Teismas tokių duomenų nepareikalavo ir jų neanalizavo. Nuteistasis galimo lygtinio paleidimo atveju kreipsis dėl mokslo į Kybartų „Rasos“ specialiąją mokyklą.
5.3. Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, pažeidė proporcingumo principą. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Ši taisyklė buvo iš dalies pažeista, teismui vertinant nuteistojo asmens elgesio požymius, jo individualias savybes. Apylinkės teismas neįvertino nuteistojo elgesio pokyčio pažangos, nepatikrino, kaip reikšmingai pakito nuteistojo elgesys, mąstymas, kaip nuteistasis buvo apibūdinamas bausmės pradžioje ir kaip yra apibūdinamas šiuo metu, nepatikrino ir neįvertino aplinkybių, lėmusių asmens charakterio pakitimus, kokie tai pakitimai, ar jie lemia nuteistojo elgesį ateityje. Šiuo atveju nuteistasis reikšmingai ir iš esmės pakoregavęs savo elgesį į gerąją pusę.
5.4. Skunde pabrėžiama, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo nepakankamiems nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiams, todėl visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip nepagrįsti, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę ir nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
5.5. Nuteistasis teigia, kad teismas neanalizavo jo kriminalinių subkultūros taisyklių laikymosi galimybės, nevertino, jog jis anksčiau neteistas, dirba, be šeimos narių kito asmens įtaka yra abejotina. Taip pat teismas nepastebėjo, jog jis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, buvo ne kartą skatintas, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir saugumas nuteistojo atžvilgiu yra sumažintas iki minimumo, vykdo finansinius įsipareigojimus iš asmeninių uždirbamų lėšų, yra laukiamas savo šeimos, palaikomas artimųjų, vykdo visus administracijos nurodytus reikalavimus. Nurodoma, kad nuteistasis savo elgesį pataisos namuose koreguoja tinkamai, iš savo elgesio stengdamasis eliminuoti būtent tai, kas paskatino jį nusikalsti. Be to, nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kas neabejotinai patvirtina, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Visa tai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.
5.6. Skunde pabrėžiama, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai kardinaliai į teigiamą pusę, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos Įstaigų sąlygos taikytos iš esmės tinkamai, todėl Komisijos nutarimas turėtų būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. A. B. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. B. nustatoma žema – 22 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (17 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šiuo atveju būtina įvertinti ir A. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dirba, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Teigiamai A. B. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, per visą bausmės laikotarpį yra penkis kartus skatintas, pagal galimybes dengia vykdomuosius dokumentus, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo gerą, pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas, prieš terminą panaikinta nuobauda, pareikšta padėka, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir kt. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
10. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. A. B. vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, o už dar vieną drausmės pažeidimą nuobauda skirta nebuvo, nes apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas pagrįstai įvertino pakartotino nusikalstamumo rizikos veiksnį – mokslą ir darbinę veiklą. A. B. neturi jokios profesinės kvalifikacijos, nors jau yra sulaukęs 32 metų, tačiau yra baigęs tik 2 klases, turi problemų su skaitymu, rašymu ir skaičiavimu. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad lygtinio paleidimo atveju jis turės darbą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Be to, pataisos įstaigoje nuteistojo atžvilgiu yra gauti vykdomieji dokumentai 1 793,50 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta tik 303,42 Eur. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, kad A. B. būdamas laisvėje oficialiai niekur nedirbo. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo taikymo efektyvumu šiuo atveju.
13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad nors šis teistumas A. B. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo, susijusio su didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu, padarymą. Be to, A. B. po nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įsiteisėjimo, slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų užsienyje. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
14. Abejonių, jog A. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors kaltę yra pripažinęs, tačiau kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, neigia žinojęs apie narkotines medžiagas ar kažkokiais veiksmais prisidėjęs prie šio nusikaltimo įvykdymo. Nuteistasis pirmenybę yra teikęs veiksmui, o ne planavimui, pripažįsta, jog tam tikrose gyvenimo srityse yra gana spontaniškas (pvz., turi tris vaikus su trimis skirtingomis moterimis). Nuteistasis supranta, kad turi problemų, jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta pats prie to prisidėjęs yra prieštaravimų, jis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. A. B. įvardina ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo, aiškių žingsnių kaip ketina jų siekti numatymo. Nuteistasis yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Remiantis šiais Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus A. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, pagrindo vis tik nėra.
15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. B. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.