Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (2 epizodai) ir subendrinus paskirtas bausmes nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems ) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame adresu Saulėtekio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, nurengęs nukentėjusiajai M. S. rūbelius bei nusismaukęs savo kelnes ir apatines kelnaites, savo varpa lietėsi prie mažametės M. S. sėdmenų bei kišo savo varpą jai tarp sėdmenų prie išeinamosios angos, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete M. S..

Be to, A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vonios kambaryje, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip du kartus, nurengęs nukentėjusiajai M. S. rūbelius, nusismaukęs savo kelnes ir apatines kelnaites, savo varpa lietėsi prie mažametės M. S. sėdmenų bei kišo savo varpą jai tarp sėdmenų prie išeinamosios angos, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete M. S..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalis dėl A. Č. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. vasario mėnesio, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis ( BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymų visumą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį viename dėl vieno iš dviejų A. Č. padarytos nusikalstamos veikos epizodų. A. Č. kaltė epizode dėl mažametės M. S. seksualinio prievartavimo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 250 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta. Nuteistojo A. Č. kaltę patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje išdėstytų bei aptartų įrodymų visuma: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Iš dalies A. Č. kaltę patvirtina ir jo paties parodymai, duoti tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme.

BK 150 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą, grasinant jį tuoj pat panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šiuos seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėties požymius, o būtent: kad apeliantas su mažamete M. S. tenkino lytinę aistrą, ji buvo tenkinama prieš nukentėjusiojo asmens valią, lytinė aistra buvo tenkinama pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle ir ji buvo tenkinama kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Nors nuteistasis A. Č. neigia atlikęs nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu kokius nors neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, nukentėjusioji M. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant specialistui psichologui, davė nuoseklius ir esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip parodė nukentėjusioji, nuteistasis tuo metu, kada nukentėjusiosios motina išeidavo į parduotuvę, eidavo su ja kartu į vonią, kur nuvilkdavo rūbelius, pats nusiimdavo kelnes ir savo lytiniu organu liesdavo jos sėdmenis. Nukentėjusioji paaiškino, kad tuo metu kai A. Č. savo lytiniu organu liesdavo jos sėdmenis, ji jausdavosi labai blogai ir vos neapsivėmė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios M. S. parodymai, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusioji apie tai, ką su ja darė nuteistasis A. Č., parodė teisingai. Kaip matyti iš apklausos protokolo ir prie jo pridėtų mažametės piešinių, nukentėjusioji supranta apie vyro fiziologiją, nes tėčio ( A. Č.) lytinį organą vadina „agurku“, žodžiu ir piešinyje pavaizdavo kaip jis atrodo, taip pat parodė, kad jis būdavo „kietas“ ir iš jo išbėgdavo skystis, kurį ji vadino „lietumi“, nupiešdama atitinkama spalva kokius tris-keturis lašus. Tai, kad mažametės nukentėjusiosios M. S. turimos seksualinio pobūdžio žinios viršija jos amžiui būdingas normas, yra konstatuota ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašte dėl nukentėjusiosios M. S. psichologinės būsenos įvertinimo ( t. I, b.l. 30 ). Nors nuteistasis savo skunde ir teigia kad M. S. fantazuoja pasakodama apie seksualinį prievartavimą jos atžvilgiu, tačiau nenurodo loginiu požiūriu įtikinamų motyvų, kodėl nukentėjusioji taip darė. A. Č. teiginiai, kad M. S. parodymus įtakojo paskutiniais metais Lietuvoje intensyviai per žiniasklaidos priemones eskaluojama Kauno pedofilijos tema, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Įvykio metu M. S. buvo tik šešeri metai, todėl panašaus turinio žiniasklaidos temos jai nebuvo suprantamos, o tuo labiau pagal subrendimo lygį, ji negalėjo jų pritaikyti konkrečioje situacijoje. M. S. parodymų teisingumą netiesiogiai patvirtina ir ekspertų išvados. Teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu konstatuota, kad nukentėjusioji M. S. sugeba teisingai suvokti byloje nagrinėjamo įvykio konkrečias aplinkybes, kaip vietą, paros laiką, įvykio dalyvius ir jų veiksmus, o polinkis fantazuoti atitinka jos amžiaus tarpsnį ir netrukdo jai atskirti tiesą nuo melo ( t. I, b.l. 66-68 ).

Nukentėjusiosios M. S. parodymus dėl seksualinio prievartavimo jos atžvilgiu patvirtina ir nukentėjusiosios motinos M. S. parodymai. Pastaroji parodė, kad jos duktė 2009 m. pavasarį, jau gyvenant (duomenys neskelbtini) buvo prasitarusi, kad dar jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), A. Č. kišo, nukentėjusiosios žodžiais, savo „agurką“ jai į užpakalį. Taip pat M. S. patvirtino, kad tą patį A. Č. su jos dukra darė ir šeimai jau gyvenant (duomenys neskelbtini), tai ji sužinojo iš dukters pasakojimo. M. S. paaiškino, kad ji iš karto į policiją nesikreipė, nes nenorėjo patikėti dukters žodžiais, jos įtarimai dėl A. Č. veiksmų sustiprėjo po to, kai pastarasis ėmė reikalauti su ja lytinių santykių analiniu būdu. Dėl A. Č. veiksmų dukters atžvilgiu ji kreipėsi į policiją tik tada, kai apie tai sužinojo ir M. S. klasės auklėtoja I. B.. A. Č. kaltę dėl mažametės seksualinio prievartavimo netiesiogiai patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojomis apklaustos I. B., I. N., I. B., A. K., L. S., A. C., jų parodymai pagal faktines aplinkybes, nusikaltimo padarymo būdą ir laiką, atitinka nukentėjusiosios M. S. parodymus ir paneigia nuteistojo gynybinę versiją, kad M. S. jis seksualiai neprievartavo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Č. kaltu ir nuteisdamas jį už kelių BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų padarymą, byloje privalėjo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienai iš šių dviejų veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų ( mažesnių ar didesnių ) reikalavimų.

Šioje byloje tikrai neginčijamai įrodyta, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vonios kambaryje ne mažiau kaip du kartus tenkino savo lytinę aistrą su mažamete M. S. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir būdu. Tačiau A. Č. kitame nusikalstamos veikos padarymo epizode buvo nuteistas ir už tai, kad tokiu pat būdu seksualiai prievartavo mažametę M. S. dar anksčiau - gyvenant (duomenys neskelbtini), t.y. laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad A. Č. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė būtent tuo laiku, kurie jam inkriminuoti ir tai patvirtina bylos įrodymai, kurie patvirtina laiką, kada kaltinamojo šeima su mažamete dukra gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat įrodymai, kada šeima su nukentėjusiąja grįžo gyventi į Vilnių ir kada paaiškėjo kaltinamojo nusikalstami veiksmai. Kolegijos nuomone, byloje neįrodyta, kad A. Č. seksualiai prievartavo mažametė M. S. laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio, šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini). Ši išvada grindžiama tuo, kad nukentėjusioji M. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu negalėjo prisiminti kur gyveno šeima kol atsikraustė į Vilnių, be to, ji pabrėžė, kad „tai vykdavo tik (duomenys neskelbtini), kai būdavo vonioje“ ( t. I, b.l. 20 ). Tai, kad mažametė nukentėjusioji galėjo būti seksualiai prievartaujama šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymus davė jos motina M. S., tačiau ji paaiškino, kad duktė apie tai pirmą kartą jai pasakė praėjus maždaug trims mėnesiams, kai atsikėlė gyventi į Vilnių ( t. I, b.l. 76-77, t. II, b.l. 128 ). Byloje nustatyta, kad M. S. šeima atsikėlė į Vilnių 2009 m. vasario mėnesį, todėl neatmetama galimybė, kad dėl mažametystės nukentėjusioji galėjo neprisiminti kurioje vietoje gyvenant, A. Č. ją seksualiai prievartavo, tuo labiau, kad antrasis A. Č. padarytos nusikalstamos veikos epizodas apima laikotarpį nuo 2009 m. vasario iki 2009 m. spalio mėnesio. Iš dalies, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Č. kaltų dėl mažametės seksualinio prievartavimo pirmajame nusikalstamos veikos epizode, preziumavo nusikalstamos veikos padarymo faktą, remdamasis įrodymais, kurie pagrindžia A. Č. kaltę antrajame epizode. Kitų įrodymų, kuriais galima būtų pagrįsti A. Č. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje ( 1-asis nusikalstamos veikos epizodas ), byloje nėra, todėl šioje dalyje jo atžvilgiu turi priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendžio motyvais dėl paskirtos bausmės A. Č. dydžio. Paskyręs A. Č. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teismas nepažeidė LR BK Bendrojoje dalyje numatytus reikalavimų, reglamentuojančių bausmės skyrimą. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, ankstesnius teistumus, A. Č. asmenybę, teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jį pripažino pavojingu recidyvistu, todėl šioje dalyje nėra teisinio pagrindo nuosprendį keisti ir švelninti A. Č. paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. Č. buvo pripažintas kaltu dėl veiksmų 2008 metų rugpjūčio mėnesio – 2009 m. vasario mėnesio laikotarpiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį bei nuteistas laisvės atėmimu 5 ( penkeriems ) metams ir šioje dalyje jį išteisinti.

A. Č., pripažintam kaltu dėl veiksmų nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, paskirti jam laisvės atėmimą 5 ( penkeriems ) ir 6 ( šešiems ) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintos A. Č. paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 ( šešeriems ) metams.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.