- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-155-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02653-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Apdaila“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MESS“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apdaila“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-188/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MESS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apdaila“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės „Apdaila“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MESS“ dėl pereikvotų medžiagų kainos priteisimo ir 2015 m. rugsėjo 24 d. akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „MESS“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 8 133,62 Eur skolą už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2015-08-04 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atlikti darbus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje numatyta tvarka bei terminais. Sutarties vykdymo metu atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl darbų vėlavimo, darbų trūkumų ir medžiagų normos pereikvojimo. Atsakovės pretenzijas ieškovė laiko nepagrįstomis, nes darbai buvo uždelsti ne dėl ieškovės kaltės, o dėl force majeure priežasčių, t. y. didelių karščių. Darbų uždelsimą paskatino ir tai, jog atsakovė nevykdė sutartinės pareigos permontuoti pastolius kitoje namo fasado pusėje. Kadangi atsakovė nevykdė sutartyje numatytų užsakovo pareigų, suteikė tik pusę reikalingų pastolių, todėl 2015-09-17 ieškovė raštu pranešė atsakovei, jog sustabdo sutarties vykdymą iki atsakovė pradės vykdyti savo įsipareigojimus. Kartu su šiuo raštu ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 1509172, įrangos bei medžiagų perdavimo-priėmimo aktą, lydraštį, kuriame nurodė, jog yra pasirengusi perduoti atliktus darbus. Atsakovė, nepranešusi apie statybos rangos sutarties nutraukimą, vienašališkai nutraukė sutartį 2015-09-24, todėl jai kilo pareiga per penkias dienas nuo šios dienos sumokėti už darbus visą atliktų darbų akte nurodytą sumą. Atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas prievoles, už atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Apdaila“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovės atliktų darbų akte nurodytos darbų apimtys yra padidintos, nesutampa su faktiškai atliktai darbais. Ieškovė reikalavo pastolių perkėlimo prie kitos daugiabučio namo pusės, tačiau atsakovė nebuvo įsipareigojusi permontuoti pastolius kitoje namo fasado pusėje nei pasirašant statybos rangos sutartį, nei vėliau. Iš ieškovės 2015-09-17 rašto ir prie jo pridėtų 2015-09-18 medžiagų perdavimo-priėmimo bei 2015-09-21 įrangos perdavimo-priėmimo aktų buvo akivaizdu, kad ieškovė darbų objekte laiku neatliks, todėl atsakovė, būdama atsakinga už objektą, darbus už ieškovę atliko pati. Ieškovė neįrodė, kad egzistavo force majeure aplinkybės. Sutartimi šalys numatė, jog darbų atlikimo terminas, normatyvinė kokybė, sutartų išlaidų objekto statybai neviršijimas bei tikslus objekto projekto įgyvendinimas yra esminiai reikalavimai, keliami ieškovei, tačiau ieškovė netinkamai vykdė sutartyje numatytus reikalavimus.
3. Atsakovė UAB „Apdaila“ priešieškinyje teismo pašė pripažinti ieškovės 2015-09-24 atliktų darbų aktą negaliojančiu, priteisti iš ieškovės 542,70 Eur dėl netinkamų ieškovės veiksmų patirtų išlaidų, 160 Eur žyminį mokestį bei 340 Eur teisinių paslaugų ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atliko 50 proc. sutartyje numatytų darbų, faktiškai atliktų darbų apimtis mažesnė, nei nurodyta vienašališkai pasirašytame darbų atlikimo akte. Pagal atsakovės paskaičiavimus ieškovė atliko: putų polistirolio klijavimą 499,8 m²; armavimą - 477 m²; dekoratyvinio tinko dėjimą - 466 m². Ieškovei vykdant statybos darbus, buvo pereikvota 6,43 m³ putų polistireno už 280,60 Eur sumą ir „Sakret“ klijavimo mišinio 1 301,2 kg už 212,10 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu ieškovės UAB „MESS“ vienašališkai pasirašytą 2015 m. rugsėjo 24 d. atliktų darbų aktą, priteisė ieškovei UAB „MESS“ iš atsakovės UAB „Apdaila“ 121 Eur skolą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 366,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei UAB „Apdaila“ iš ieškovės UAB „MESS“ 150 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 311 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Mess“ (rangovas) ir atsakovės UAB „Apdaila“ (užsakovas) 2015-08-04 buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus: pilną fasado, cokolio (su atkasimo ir užkasimo darbais) su požemine dalimi ir angokraščių paruošimą ir aptaisymą šiltinimo medžiagomis, plonasluoksnio armuoto tinko įrengimą, baigiamojo dekoratyvinio sluoksnio įrengimą, palangių apskardinimų pakeitimą daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo jėgomis, rizika ir atsakomybe pagal atsakovės UAB „Apdaila“ (užsakovas) pateiktą projektavimo užduotį. Teismas sprendė, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių ir įrodymų, kad faktiškai darbų atlikta mažiau, negu įrašyta atliktų darbų akte Nr. 1509172. Dėl to atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus 6 238,60 Eur. Atsakovė 2015-10-20 mokėjimo nurodymu Nr. 4019 sumokėjo ieškovei 6 117,60 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 121 Eur suma už atliktus darbus. Teismas taip pat sprendė, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis lygi 6 proc., atmestų – 94 proc. Patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis lygi 30,4 proc., atmestų – 69,6 proc. Ieškovei tenka 37,8 proc. (6 proc. + 69,6 proc. : 2) reikalavimų dalis, atsakovei - 62,2 proc. (94 proc. + 30,4 proc. : 2). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinos 366,66 Eur (244 + 726) x 0,378 = 366,66 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Apdaila“ prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų priešieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 121 Eur ir neatkreipė dėmesio į tai, kad šią sumą sudarė atsakovės turėtos išlaidos už statybinių medžiagų pristatymo ieškovei, jų pakrovimo, iškrovimo darbus. Po minėtos 2015-08-31 PVM sąskaitos faktūros APD Nr. 0000392 išrašymo, ji buvo pateikta ieškovei, ieškovė jos neginčijo nei bylos nagrinėjimo metu, nei atsiliepime į atsakovės priešieškinį ir apie jos nepagrįstumą jokių motyvų nenurodė. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti visiškai.
1.2. Teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą 2015-12-18 parengiamajame posėdyje sumažino iki 2 016,02 Eur. Todėl laikytina, kad ieškovė, vadovaudamasi CPK 87 str. 1 d. 1 p., kaip sumokėjusi didesnį žyminį mokestį, turėjo teisę jį susigrąžinti, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokio prašymo neteikė. Ieškovei tokia teise nepasinaudojus, teismas nepagrįstai šią prievolę perkėlė atsakovei. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad reikalavimas pripažinti atliktų darbų aktą negaliojančiu nėra laikytinas turtinio pobūdžio reikalavimu.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „MESS“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Apdaila“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog aplinkybės, kad 121 Eur sudarė atsakovės turėtos išlaidos už statybinių medžiagų pristatymą ieškovei, jų pakrovimą ir iškrovimą, visiškai neturi įtakos teismo padarytoms išvadoms. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė šią sumą turi sumokėti atsakovei, ar apskritai, kad atsakovės nurodyta PVM sąskaita faktūra sukelia kokią nors prievolę ieškovei, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad tarp šalių buvo koks nors konkretus susitarimas, kuriam įforminti buvo išrašyta ši PVM sąskaita faktūra. Byloje nėra jokio įrodymo dėl 121 Eur sumos išlaidų, t. y. atsakovė šių išlaidų neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „MESS“ prievolės atsiskaityti už atsakovės UAB „Apdaila“ suteiktas statybinių medžiagų pristatymo, pakrovimo ir iškrovimo paslaugas ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo pagrįstumo.
10. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog atsakovė sumokėjo ieškovei dalį (6 117,60 Eur) skolos, todėl liko skolinga 121 Eur sumą už atliktus darbus, taip pat paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai pagal patenkintus ir atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.
11. Apeliantė (atsakovė) UAB „Apdaila“, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 121 Eur sumą sudarė atsakovės turėtos išlaidos už statybinių medžiagų pristatymo ieškovei, jų pakrovimo, iškrovimo darbus, taip pat netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl ieškovės prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagrįstumo
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovė UAB „Apdaila“ turi pareigą sumokėti ieškovei UAB „MESS“ už faktiškai atliktus darbus, t. y. iš viso 6 238,60 Eur. Atsakovė UAB „Apdaila“ 2015 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4019 sumokėjo ieškovei 6 117,60 Eur sumą. Ieškovei UAB „MESS“ neįrodžius, kad ji atliko visus darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 1509172, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 121 Eur sumą už atliktus darbus.
13. Apeliantė (atsakovė) UAB „Apdaila“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos 121 Eur sumą ir neįvertino tos aplinkybės, jog šią sumą sudarė atsakovės turėtos išlaidos už statybinių medžiagų pristatymo ieškovei, jų pakrovimo, iškrovimo darbus. Tuo tarpu ieškovė UAB „MESS“ su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl 121 Eur išlaidų, t. y. atsakovė šių išlaidų neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė šią sumą turi sumokėti atsakovei ar kad atsakovės nurodyta PVM sąskaita faktūra sukelia kokią nors prievolę ieškovei.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovės UAB „Apdaila“ ir atsakovės UAB „MESS“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurios 1.1. punktą ieškovė (rangovas) įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis atlikti darbus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo jėgomis, rizika ir atsakomybe pagal atsakovės (užsakovo) pateiktą projektavimo darbų užduotį.
15. Sutarties 1.2. punkte numatyta, jog medžiagas tiekia užsakovas, t. y. atsakovė UAB „Apdaila“. Rangovas (ieškovė UAB „MESS“) turi paimti reikiamą kiekį iš nurodyto sandėlio Kėdainių mieste. Pagal Sutarties 4.1. punktą į sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo ir visos kitos, rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią Sutartį, išlaidos. Taigi minėtos Sutarties nuostatos patvirtina aplinkybę, kad šalys tarpusavyje buvo susitarę, jog už reikiamo kiekio medžiagų darbams atlikti paėmimą iš konkrečios vietos yra atsakinga ieškovė, kuriai ir tenka visos su šiuo statybinių medžiagų paėmimu susijusios transportavimo išlaidos. Tačiau byloje esančia 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra buvo įformintas atsakovės UAB „Apdaila“ statybinių medžiagų pristatymo, pakrovimo ir iškrovimo paslaugų suteikimo ieškovei UAB „MESS“ faktas, nors tokių atsakovės paslaugų teikimas šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo numatytas.
16. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl tam tikrų paslaugų teikimo, konkrečių paslaugų PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 4 straipsnį leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos konkrečios paslaugos jam buvo suteiktos. Tačiau kilus ginčui dėl to, ar tam tikros paslaugos buvo suteiktos ir jį sprendžiant teisme, ji gali būti patvirtinta arba paneigta kitomis bylos aplinkybėmis bei surinktais įrodymais, nes įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo, pvz., paslaugų suteikimo, teismas gali daryti išvadą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus).
17. Pažymėtina, kad pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. PVMĮ 2 straipsnio 30 dalyje PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Todėl kalbant apie prekių tiekimą ir jo įforminimą PVM sąskaita faktūra svarbus yra ir visų su šiuo apskaitos dokumentų išrašymu susijusių aplinkybių vertinimas civiliniu teisiniu požiūriu. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.
18. Nagrinėjamu atveju 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje pasirašė ne tik pardavėjo (atsakovės) UAB „Apdaila“, bet ir pirkėjo (ieškovės) UAB „MESS“ atstovai. Ieškovės atstovas, pasirašydamas ant išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurioje buvo aiškiai nurodytos suteiktos paslaugos (jų pavadinimas) ir kaina, kurią ieškovė privalo sumokėti atsakovei, patvirtino, kad statybinių medžiagų pristatymo, pakrovimo ir iškrovimo paslaugos jam buvo iš tikrųjų suteiktos, t. y. atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo įformintas faktinis paslaugų suteikimas ieškovei.
19. Minėta PVM sąskaita faktūra atsakovės UAB „Apdaila“ buvo išrašyta dar 2015 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nuo šio laiko ieškovė šios PVM sąskaitos faktūros neginčijo, nei atsiliepime į atsakovės priešieškinį, nei teismo posėdžių metu jokių argumentų dėl šios PVM sąskaitos faktūros nepagrįstumo (pvz., kad paslaugos ieškovei faktiškai nebuvo suteiktos ir prievolė atsiskaityti už šias paslaugas ieškovei neatsirado) nenurodė. Iš byloje esančio 2015 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. 4019 matyti, jog atsakovė UAB „Apdaila“ pervedė atsakovei UAB „MESS“ už atliktus darbus 6 117,60 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama – Aktas Nr. 1509172 (minus APD0000392 – 121 Eur), o ieškovė dėl šios sąskaitos faktūros nepagrįstumo jokių pretenzijų atsakovei taip pat nereiškė. Nors ieškovė UAB „MESS“ atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra nesukelia ieškovei jokios prievolės, tačiau šiam savo argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taigi, spręstina, jog PVM sąskaitoje faktūroje buvo įformintas faktinis statybinių medžiagų pristatymo, pakrovimo ir iškrovimo paslaugų suteikimas ieškovei, dėl ko ieškovei kilo pareiga už jas atsiskaityti su atsakove.
20. Pažymėtina, kad įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.
21. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė UAB „MESS“, tiek atsakovė UAB „Apdaila“ turėjo viena kitai abipuses teises ir pareigas, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, tiek ieškovės, tiek atsakovės prievolių dalykas buvo toks pat (šalys viena kitai turėjo sumokėti pinigus), abu reikalavimai galiojantys, vykdytini ir apibrėžti, atsakovė, pervesdama 6 117,60 Eur sumą ieškovei už atliktus darbus, mokėjimo nurodyme informavo ieškovę apie atliekamą įskaitymą. Todėl laikytina, jog atsakovė UAB „Apdaila“ įskaitymą atliko teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, teismas be pagrindo priteisė iš atsakovės ieškovei 121 Eur skolą ir procesines palūkanas, o ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
22. Apeliantė (atsakovė) UAB „Apdaila“, nesutikdama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė savo reikalavimą 2015-12-18 parengiamajame posėdyje sumažino iki 2 016,02 Eur, todėl ji, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaip sumokėjusi didesnį žyminį mokestį, turėjo teisę jį susigrąžinti, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokio prašymo neteikė. Ieškovei tokia teise nepasinaudojus, teismas nepagrįstai šią prievolę perkėlė atsakovei. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad reikalavimas pripažinti atliktų darbų aktą negaliojančiu nėra laikytinas turtinio pobūdžio reikalavimu.
23. Pažymėtina, jog pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
24. Ieškovė UAB „MESS“, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, sumokėjo 244 Eur dydžio (8 133,62 x 0,03 %) žyminį mokestį. Po ieškinio pateikimo pirmosios instancijos teismui paaiškėjus, kad atsakovė dalį (6 117,60 Eur) ieškiniu prašomos priteisti sumos sumokėjo mokėjimo nurodymu Nr. 4019, ieškovė savo ieškinio reikalavimą sumažino iki 2 016,02 Eur sumos. Nors ieškovė UAB „MESS“ nepateikė teismui patikslinto ieškinio, neatsisakė, neatsiėmė savo ieškinio reikalavimų dalyje dėl 6 117,60 Eur sumos, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą tik dalyje dėl 2 016,02 Eur sumos ir bylinėjimosi išlaidų, taigi byla dalyje dėl 6 117,60 Eur sumos buvo išnagrinėta nepriimant teismo sprendimo. Teismo sprendimas šioje dalyje nepriimtas ne dėl ieškovės kaltės, o dėl to, kad atsakovė dalį skolos sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei UAB „MESS“, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, grąžintina dalis žyminio mokesčio – 184 Eur (ieškinio sumą sumažinus iki 2 016,02 Eur, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 60 Eur).
25. Atsakovė UAB „Apdaila“ priešieškinyje reiškė du materialinius reikalavimus – pripažinti ieškovės 2015 m. rugsėjo 24 d. atliktų darbų aktą negaliojančiu (neturtinis reikalavimas) ir priteisti iš ieškovės 492,70 Eur dėl ieškovės pereikvotų statybinių medžiagų (turtinis reikalavimas), ir tris procesinius reikalavimus – priteisti 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 160 Eur žyminį mokestį ir 340 Eur teisinių paslaugų bei atstovavimo išlaidas. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 160 Eur dydžio žyminį mokestį. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis yra mokėtinas tik už materialinius priešieškinio reikalavimus, atsakovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 61 Eur (41 Eur už neturtinį reikalavimą ir 21 Eur už turtinį), todėl, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovei grąžintina dalis už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio – 99 Eur.
26. Kadangi ieškovės UAB „MESS“ ieškinys atmestinas visiškai, o atsakovės UAB „Apdaila“ priešieškinys tenkintinas 50 % (neturtinis reikalavimas patenkintas, o turtinis atmestas), šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: ieškovei priteistina 25 % ((0 % + 50 %) : 2) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 75 % ((100 % + 50 %) : 2).
27. Ieškovės UAB „MESS“ turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 60 Eur žyminis mokestis, 726 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taigi, įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 196,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos ((60 Eur + 726 Eur) x 25 %).
28. Atsakovės UAB „Apdaila“ turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 61 Eur žyminis mokestis, 340 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taigi, įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteistinos 413,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos ((61 Eur + 340 Eur + 150 Eur) x 75 %).
29. Įskaičius šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteistinos 216,75 Eur (413,25 Eur – 196,50 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už apeliacinio skundo parengimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 300 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9 p. maksimalus užmokesčio už apeliacinį skundą dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą tenkinus visiškai, atsakovei iš ieškovės priteistina 300 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, taip pat sumokėtas 20 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MESS“ (juridinio asmens kodas 303516879, buveinės adresas Kuršių g. 7, Kaunas) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apdaila“ (juridinio asmens kodas 161101787, buveinės adresas Paeismilgio g. 6, Kėdainiai) 216,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, ir 320 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MESS“ (juridinio asmens kodas 303516879, buveinės adresas Kuršių g. 7, Kaunas) dalį, t. y. 184 Eur, žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. spalio 20 d. Perlo terminale.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apdaila“ (juridinio asmens kodas 161101787, buveinės adresas Paeismilgio g. 6, Kėdainiai) dalį, t. y. 99 Eur, žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. balandžio 4 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 4201.
Likusią Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.