Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjęs M. K. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria nutarta M. K. privataus kaltinimo tvarka paduotą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. V. atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi nutarė M. K. privataus kaltinimo tvarka paduotą skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. V. atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimų.

Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta tinkamai, dalyvavimas nėra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys, o minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Kaip matyti iš M. K. skundo turinio, šis asmuo siekia, kad R. V. privataus kaltinimo tvarka būtų iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. (šmeižimas), tai yra už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintame straipsnyje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pastarąjį asmenį pažemino ir pakirto pasitikėjimą. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš šio skundo bei jo priedų nėra aišku, kaip ir kokiu būdu buvo pakirsta M. K. reputacija, sumenkintas pasitikėjimas juo, be to, kaip jau buvo nurodyta ir ankstesnėje Kauno apygardos teismo 2012-08-21 nutartyje, M. K. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad R. V. išsakyti žodžiai išties neatitinka tikrovės, kad tai žinia, bet ne jos tik nuomonė. Ta aplinkybė, jog skunde aukštesnės instancijos teismui M. K. suformulavo prašymą liudytoja į teismą šaukti R. K., kuri galėtų patvirtinti tą aplinkybę, jog jis įvykio metu buvo blaivus, tai yra pašalino vieną iš skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundas atitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimus. Pastebėtina, kad apeliantas naujų tikslesnių skundo motyvų nenurodo, o taip pat nepateikia ir jokių kaltinimą pagrindžiančių objektyvių duomenų, tame tarpe ir duomenų apie konflikto liudytojus, kurie galėtų paliudyti apie tos nakties, kada M. K. įsivėlė į konfliktą, įvykius, jį apžiūrėjusį gydytoją, kas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvardinta kaip privataus kaltinimo tvarka paduodamo skundo trūkumai. Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui nepagrįstai tvirtina, kad įvykio (konflikto) liudytojų šaukimas į teismą tik vilkintų procesą, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad M. K. pateiktų įrodymų nepakanka atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, o privataus kaltinimo procese teismas nėra aktyvus. Tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartyje Nr.A756-1140/2011 pašalino M. K. girtumo aplinkybę, nesudaro pagrindo paneigti tokios R. V. nuomonės, nes ji rėmėsi buvusiais tokiais duomenimis.

Esant šioms aplinkybėms, pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. K. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog skundo nepriėmimas ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ginti pažeistas teises ar teisėtus interesus teisme – nukentėjęs asmuo, pašalinęs teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, vėl gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. Kadangi M. K. jau ne pirmą kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, o skundus atsisakoma priimti dėl jų neatitikimo baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos surašant skundus gali kreiptis ne tik į advokatą, bet ir į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.