- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- eI2-1094-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03480-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- J. G. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei J. G. G. dėl įmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), prašo priteisti iš atsakovės J. G. G. 99,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 2,31 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Šalies argumentai
Nurodo, kad atsakovė 2016 m. vasario 12 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.2).VTP-1-547 (toliau – Prašymas) suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme pareiškėja taip pat nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovės pajamos viršija pirmąjį lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 2.2 (NTP-2)-16T-547-2109 (toliau – ir Sprendimas) atsakovei suteikė antrinę teisinę pagalbą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nurodo, jog apskaičiavo atsakovei skirtą sumokėti sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir raštu Nr. (2.26)NO-2-527 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, paprašydama šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Pakartotinai pranešimu Nr. (2.26)NO-2-4315 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Nurodo, kad atsakovė iki 2020 m. spalio 26 d. neapmokėjo antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl ši suma išieškotina teismine tvarka.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiama dėl dalies antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, susidariusių už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, priteisimo iš atsakovės.
Nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. vasario 12 d. atsakovė J. G. G. pateikė Tarnybai Prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Prašyme išreiškė sutikimą dėl dalies (25, 50 ar 75 procentų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Tarnyba 2016 m. vasario 12 d. Sprendimu suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Sprendimo 6.7 punkte numatyta, kad „pareiškėjas (-a), kuris yra mažiau nei 100 procentų atleidžiamas (-a) nuo žymino mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, privalo sumokėti jam tenkančias antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su gynyba ir atstovavimu bylose, į Tarnybos nurodytą sąskaitą per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.“
Nustatyta, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ją nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2016 m. spalio 20 d. teikė advokatė I. I. Pagal advokatės pateiktas ataskaitas nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-26545-967/2016 advokatė konsultacijoms skyrė 3 val., įrodymų rinkimui – 1 val., procesinių dokumentų rengimui – 8 val., pasirengimui teismo posėdžiui – 1 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose – 30 min., kelionei į teismo posėdžius ir atgal – 2,67 val., viso 16,17 val.
Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur (Taisyklių 2 punktas). Todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei susidarė 199,18 Eur ((16,17 val. x 11,58 Eur) + 11,93 Eur bylinėjimosi išlaidos (VĮ Registrų centras – 3,48 Eur, VĮ Regitra – 8,45 Eur)).
Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi atsakovė turėjo sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 199,18 Eur suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 99,59 Eur.
Nustatyta ir tai, kad Tarnyba 2018 m. sausio 23 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-527 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti jai tenkančią 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį (99,59 Eur). Pranešimas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį atsakovę nurodė kaip nuolatinės gyvenamosios vietos adresą.
Tarnybai nustačius, kad atsakovė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos neapmokėjo, pakartotinai 2018 m. liepos 30 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-4315 informuota atsakovė apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
Nurodytas aplinkybes patvirtina ir prie prašymo pateikti rašytiniai įrodymai.
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50 <...> procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 23 d., 2012 m. spalio 19 d. nutartis bylos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo kvalifikuotinos administraciniu ginču dėl privalomų mokėjimų išieškojimo administruojant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Remiantis Įstatymo 24 str. 7 d. priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas <...> valstybei atstovauja Tarnyba. <…> Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal vykdomąjį dokumentą į valstybės biudžetą išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad atsakovė iki 2020 m. spalio 26 d. nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teisminio nagrinėjimo metu kitokių duomenų negauta. Duomenų, kad sprendimas dėl išlaidų paskaičiavimo būtų apskųstas nėra. Nustatyta ir tai, kad pranešimais atsakovė buvo informuota apie jos prievolę sumokėti 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dydį. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi jai teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-36545-967/2016, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės 50 proc. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 99,59 Eur sumą - yra pagrįstas, todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 2,31 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodoma, kad šias išlaidas sudaro pranešimų atsakovei siuntimo išlaidos, šioms išlaidoms pagrįsti pateikiamos išrašytos AB Lietuvos pašto 2018 m. vasario 5 d. ir UAB „Samus“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. suvestinės sąskaitos faktūros.
Pažymėtina, kad atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl 50 proc. civilinėje byloje valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 50 proc. šių išlaidų turės padengti pati atsakovė. Iš prie prašymų pridėtų rašytinių įrodymų (sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo) matyti, kad 50 proc. privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 99,59 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovės nepateikta, taip pat prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 2,31 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Iš dalies patenkinti pareiškėjos prašymą.
Priteisti pareiškėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės J. G. G. 99,59 Eur (devyniasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt devynis centus) privalomo mokėjimo (įmokos) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atmesti prašymo reikalavimą dėl 2,31 Eur (dviejų eurų ir trisdešimt vieno cento) priteisimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.