Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-41217-(1.1.47-T1) panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo arba paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas L. Š. 2013 m. spalio 19 d. surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-53529 dėl to, kad šis 2013-10-19, 3.20 val., Vilniuje, Pylimo g. 12, automobiliu Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo, be taksometro, teikė taksi paslaugas (vežė keleivius), neturėdamas galiojančio leidimo taksi veiklai. Tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punktą bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą. A. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad A. L. automobilyje važiavę keleiviai patikrinimo metu paliudijo, kad minėtą automobilį sustabdė gatvėje, jie yra atvykę iš užsienio ir nežinojo juos vežusio vairuotojo nei vardo, nei pavardės. Šie faktai paneigia pareiškėjo teiginius, kad vežė draugus, su kuriais tą vakarą leido laiką mieste. Akivaizdu, kad pareiškėjas, neva veždamas pažįstamus ir užsidėjęs plafoną ant automobilio stogo dėl linksmumo, siekė nuslėpti taksi paslaugų teikimo faktą, taip norėdamas išvengti nustatytos rinkliavos už keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi leidimo išdavimą (LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 6 p.), mokesčių į valstybės biudžetą, nustatytų privalomų reikalavimų taksi vairuotojams (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimo Nr. 1-495, 10 punktu taksi vairuotojams nustatyta privaloma atestavimo tvarka). Kadangi A. L. automobilyje nebuvo leidimo taksi veiklai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 str. 12 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p., jam pagrįstai surašytas administracinio teisė pažeidimo protokolas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį ir paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Teismo posėdžio metu A. L. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, jog 2013-10-19 vakare jam paskambino žmonos pusbrolis ir pasiūlė susitikti. Jis yra baltarusis, bet turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Kartu buvo ir jo draugas, atvažiavęs iš Baltarusijos. Jie pasakė, kad sėdi klube. Susitiko klube, kur žmonos pusbrolis A. M. su draugu gėrė. Išėję iš klubo jie sėdo į jo automobilį. Automobilyje gulėjo plafonas, kurį jie uždėjo ant automobilio. Vos pradėjus važiuoti, juos sustabdė policijos pareigūnai, paprašė dokumentų. Tuo metu pribėgo du asmenys, apsirengę juodais drabužiais, iš policijos pareigūnų paėmė jo dokumentus, pareiškė, kad jis užsiima taksi veikla. Žmonos pusbrolis paaiškino, kad jis juos veža veltui. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jam liepta pasirašyti ir sumokėti 250 litų. Jis nesutiko su protokolu, todėl buvo iškviestas į komisiją, kur jam skyrė 750 litų baudą. Pareiškėjas nurodė, kad įvykio dieną jie trise važiavo iš klubo „Paradise“, esančio adresu Vilniaus g. 29, Vilniuje, į Gariūnų viešbutį, už važiavimą jam niekas nemokėjo, nes jie yra giminės. A. M. jam paskambino apie 23 val. ir pakvietė susitikti. Į klubą jis atvažiavo apie 1.00 val. nakties, sėdėjo iki 3 val. A. M. jam paskambino į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Prieš trejus metus jis yra dirbęs taksi vairuotoju, dabar ūkininkauja. Plafonas iki šiol guli jo automobilio salone, kartais jis užsideda plafoną ant traktoriaus, kai veža medžius. Įvykio dieną plafoną ant automobilio uždėjo A. M. norėdamas pajuokauti. Jam tai neatrodė nieko blogo, nes ant plafono nėra jokio užrašo. Anksčiau jam dirbant taksi vairuotoju baudas skirdavo už tai, kad nėra užrašo ant plafono, nes tai nesiskaito taksi.

Apklaustas liudytojas L. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pareiškėją A. L. žino iš matymo, jam surašė administracinio teisės pažeidimo už nelegalią taksi veiklą. Datos neprisimena, dirbo su Kelių policijos pareigūnais. Sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį, kuris važiavo su taksi plafonu, vežė du keleivius. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų taksi veiklai, vežė du keleivius, kurie sakė, kad yra giminės, nors nežinojo net vairuotojo pavardės. Liudytojas pažymėjo, kad A. L. su automobiliu jie dažnai mato senamiestyje, galimai teikiantį taksi paslaugas. Sustabdžius jo automobilį, jame buvę keleiviai pavardžių nepasisakė. A. L. sakė, kad tai giminės iš Rusijos ar Baltarusijos. Šiuo atveju keleiviai nepatvirtino, kad yra A. L. giminės. A. L. sakė, kad plafoną ant automobilio užsidėjo pats, nes taip norėjo. Keleiviai apie plafoną nesakė nieko. Apie kelionės kainą ir maršrutą jie nieko neklausė, A. L. teigė, kad veža gimines nemokamai. Keleiviai su jais nenorėjo bendrauti, gal buvo girti. Liudytojas L. Š. teismo posėdyje nurodė, kad A. L. automobilyje buvo du tamsiaplaukiai, apie 30-35 metų amžiaus liekno sudėjimo vyrai, jie abu sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Kiek jis atsimena, A. M. automobilyje nebuvo, bet kategoriškai to patvirtinti negali. Keleiviai kalbėjo rusiškai, jų asmenybės nebuvo nustatinėjamos, nes nepagalvojo, jog tai yra būtina.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pernai, datos neprisimena, naktį su policijos pareigūnais buvo reidas, tikrino vairuotojus, teikiančius taksi paslaugas. Sustabdė automobilį su taksi plafonu, baltu valstybiniu numeriu, kuris vežė keleivius. Vairuotojas negalėjo paaiškinti, kodėl automobilis su plafonu. Keleiviai sakė, kad pasigavo automobilį gatvėje ir paprašė pavežti. Vairuotojas neturėjo reikalingų taksi veiklai dokumentų. A. L. sakė, kad veža gimines, bet keleiviai nežinojo net vairuotojo pavardės. Neprisimena, ar klausė keleivių apie vežimo kainą ir kur jie važiuoja. Paklausus vairuotojo dėl taksi plafono, jis atsakė, kad automobilio stogo deda ką nori. Keleiviai atsisakė su jais bendrauti. Liudytojas neatsimena, kiek keleivių važiavo, galimai du. Jo teigimu, A. L. dažnai stovi senamiestyje, netoli taksi stovėjimo vietos, dažniausiai su taksi plafonu. Prieš Naujus metus jie vėl matė A. L. automobilį su plafonu, bet nespėjo padaryti nuotraukų, nes jis pabėgo. Taip pat liudytojas nurodė, kad pareiškėjo automobilyje sėdėjo apie 30 metų amžiaus vyrai, smulkesnio kūno sudėjimo, nei A. M.. Jie buvo tamsiaplaukiai ir nebuvo praplikę. Vienas vyras sėdėjo priekyje, kitas – gale. Su keleiviais buvo bendrauta lietuviškai, jie atsakė taip pat lietuviškai, bet gali klysti. Keleiviai su jais atsisakė bendrauti, jų asmenybių nustatyti nebandė. Kategoriškai tvirtinti negali, kad A. M. automobilyje nebuvo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. M. nurodė, kad A. L. yra jo pusseserės vyras. Jis bendrauja su A. L., jam dažnai tenka kartu su juo važiuoti jo automobiliu. Tiksliai datos pasakyti negali, 2013 m. spalio mėnesį jis važiavo iš Baltarusijos, stovėjo stotelėje, o A. L. su žmona važiavo iš Mickūnų. Jis sustojo toje pačioje stotelėje, žmona nuėjo į parduotuvę, o jie sėdėjo mašinoje ir kalbėjosi, susitarė susitikti vakare. Vakare jis su iš Baltarusijos atvykusiu vaikinu Dima, su kuriuo susipažino stotyje, nuėjo į barą, po to nuvažiavo į kažkokį naktinį klubą, A. L. ten nebuvo, jis pasakė, kad ateis vėliau. Po to jis su Dima nuvažiavo į naktinį klubą centre, išgėrė, jau buvo vėlu. Andrejus pasakė, kad apie 24 val. jis atvažiuos. Susitikęs su A. L. jis paprašė, kad Andrejus parvežtų Dimą į Pašilaičius, o jį į Kalvarijų gatvę. Bevažiuojant juos sustabdė policija. Jie išlipo iš mašinos, paėjo į šoną, ilgokai pastovėjo, paskui nuėjo į stotelę. Andrejaus ilgai nebuvo, todėl jie susistabdė mašiną ir išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad įvykio dieną telefonu jis su Andrejumi nesikalbėjo, nes jie susitarė, kad laikotarpyje nuo 24.00-01.00 val. jis atvažiuos ir šiuo laiku jie susitiko klube. A. L. namo juos vežė žalios spalvos automobiliu „Renault“, jie nesitarė su juo, kad mokės už kelionę. Plafonas iš pradžių buvo salone. Po to jie norėjo pajuokauti ir liudytojas plafoną uždėjo ant automobilio stogo. Plafonas buvo didelis, spalvos neatsimena, gal geltonas. A. L. į tokius jo veiksmus pasakė „liaukitės ir nuimkite tą plafoną“. Jie važiavo automobiliu su uždėtu ant stogo plafonu gal kilometrą ir buvo sustabdyti. Jam nežinoma, iš kokių lėšų gyvena A. L.. Prieš metus jis dirbo taksistu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 172 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį galima, kai asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendro pobūdžio blanketinė teisės norma, reiškianti, jog traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą, turi būti nurodyta konkreti teisės norma, kurios reikalavimus savo veiksmais tas asmuo pažeidė. Nagrinėjamoje byloje A. L. yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 punktą, kuriame nurodyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo teigdamas, kad taksi paslaugų neteikė, ant automobilio stogo plafonas buvo be skiriamojo taksi ženklo, jį užsidėjo norėdamas pajuokauti, be to, keleivių jis nevežė, automobilyje buvo jo giminaitis A. M. ir giminaičio pažįstamas iš Baltarusijos, kuriuos jis sutiko pavėžėti iš klubo iki namų be jokio atlygio.

Tokie A. L. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia liudytojų L. Š. ir R. R. parodymai. Minėti liudytojai, vykdydami savo pareigas - keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi laikymosi kontrolę, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad 2013-10-19, apie 03.20 val. jie buvo sustabdę A. L. vairuojamą automobilį su uždėtu ant stogo plafonu, kuris vežė du keleivius. Nors A. L. teigė, kad taksi veikla neužsiima, o veža giminaičius neatlygintinai, tačiau keleiviai nepatvirtino giminystės fakto, nežinojo nei vairuotojo vardo, nei pavardės, nurodė, kad automobilį susistabdė gatvėje. Minėtų liudytojų teigimu, pareiškėjo nurodyto A. M. automobilyje nebuvo, jame sėdėjo kitokio sudėjimo ir amžiaus vyrai, tačiau kategoriškai to patvirtinti negalėjo, nes reido metu buvo tamsu. Netikėti šių liudytojų parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie neprieštarauja vyr.specialisto L. Š. tarnybiniam pranešimui, taip pat byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti pareiškėją. Tokių duomenų nenurodė ir A. L..

Tai, kad šių liudytojų parodymuose yra kai kurių netikslumų, nes vienas iš jų nurodė, kad abu keleiviai sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje ir su jais buvo bendrauta rusų kalba, o kitas nurodė, kad vienas keleivis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o kitas – gale bei su jais buvo bendrauta lietuviškai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi. Kaip jau buvo minėta, abu liudytojai apie esmines įvykio aplinkybes parodė vienodai, be to po minėto įvykio iki liudytojų apklausos teismo posėdyje praėjo daugiau trys mėnesiai, todėl L. Š. ir R. R. dažnai darbo metu susidurdami su panašiais teisės pažeidėjais, galėjo tiksliai neatsiminti kai kurių neesminių įvykio aplinkybių.

Tuo tarpu pareiškėjo A. L. teismo posėdyje duoti paaiškinimai prieštarauja liudytojo A. M. teismo posėdyje duotiems parodymams. A. L. teismo posėdyje teigė, kad A. M. jam paskambino vakare apie 23.00 val., pasiūlė susitikti klube. Kadangi jis turėjo savų reikalų, tai į klubą atvažiavo apie 1.00 val., kur kartu su A. M. ir jo draugu buvo iki 3.00 val. Tuo tarpu A. M. teismo posėdyje nurodė, kad A. L. įvykio dieną jis vakare apskritai neskambino, su juo buvo atsitiktinai susitikęs dienos metu ir jie susitarė su juo susitikti vakare. Iš teismui pateiktos UAB „TELE2“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. L., išklotinės laikotarpiu nuo 2013-10-18 iki 2013-10-19 matyti, kad A. M. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nei įeinančių, nei išeinančių skambučių sąraše nėra (b.l. 43-44). Be to, liudytojas A. M. teismo posėdyje nurodė, kad tai jis uždėjo plafoną ant automobilio, norėdamas pajuokauti. Tą patį teisme nurodė ir A. L.. Tačiau savo skunde pareiškėjas teigė, jog plafoną ant savo automobilio tą dieną užsidėjo šiaip sau pats, norėdamas pasirodyti savo pažįstamiems, kad turi tokį daiktą. Šių duomenų pagrindu teismas nesivadovauja pareiškėjo A. L. paaiškinimais bei liudytojo A. M. parodymais kaip nepatikimais įrodymais, juo labiau, kad A. M. yra pareiškėjo giminaitis ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. O įvertinus tai, kad A. L. anksčiau yra dirbęs taksi vairuotoju bei preziumuojant, kad jam yra žinoma atsakomybė už nelegalią taksi veiklą, jo nurodyta aplinkybė, jog plafonas ant automobilio buvo uždėtas šiaip sau, norint pajuokauti ar pasirodyti prieš draugus, vertintina kaip nelogiška.

Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų pripažinti pareiškėją A. L. kaltu vykdžius taksi veiklą neturint leidimo. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai L. Š. ir R. R. teigė, jog A. L. automobilį su plafonu jie ne vieną kartą matė mieste prie taksi sustojimo, tačiau šioje byloje nustatytas vienkartinis ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas, todėl A. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, nes atsakomybei pagal šią teisės normą veikos pastovumo nustatymas (versliškumas) nėra būtinas. Priešingu atveju kiltų atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį.

A. L. skunde taip pat nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai, nes jame klaidingai įrašytas jo automobilio numeris. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog automobilio klaidingas numeris, suklystant vieną raidę, buvo nurodytas tik nutarime, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjui priklausančio automobilio numeris nurodytas teisingai. Šią aplinkybę teismas vertina kaip techninę klaidą, kuri neturi esminės įtakos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog nutarime yra neteisingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas adresas, šalia kurio buvo sustabdytas automobilis Renault, v/n (duomenys neskelbtini), vežantis keleivius, t.y. Pylimo ir Klaipėdos gatvių sankryža, šalia namo, esančio adresu Pylimo g. 12, Vilniuje.

Įvertinus tai, kad A. L. už šį teisės pažeidimą atsisakė sumokėti mokėjimo nurodymu jam skirtos 250 Lt baudos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyta A. L. nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mažinti jam paskirto ATPK 172 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto baudos vidurkio pagrindo nėra.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. A11-41217-(1.1.47-T1) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. A11-41217-(1.1.47-T1) palikti nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.