- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- 2YT-14563-804/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo proceso stadijoje – uždrausti antstolei surašyti pareiškėjo turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei surašyti pareiškėjo turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Nurodė, kad antstolės M. G. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjo turtą – ½ dalies dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Turtas).
Pareiškėjui tapo žinoma, kad antstolė nuo 2023-10-10 iki 2023-11-09 vykdė pirmąsias Turto varžytynes Nr. 251412, kuriose Turtas buvo parduotas už 16 240 Eur, jo pradinę pardavimo kainą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, įsitikinęs, kad antstolės M. G. vykdomosiose bylose Turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, Turto neįkainojus taip, kaip to reikalauja CPK 681 str. normos, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų.
Iš antstolės M. G. 2023-09-01 patvarkymo dėl turto vertės nustatymo Nr. S-23-7-28101, matyti, jog antstolė Turtą įkainojo savo nuožiūra, vadovaudamasi viešaisiais VĮ „Registrų centras" duomenimis apie vidutinę rinkos vertę, net nesikreipdama į turto vertintojus. Antstolė nusprendė, kad Turto vertė - 20 300 Eur.
Įvertinus tai, kad Turtas buvo įkainotas antstolės subjektyvia nuomone bei VĮ „Registrų centras" vidutinės rinkos vertės duomenimis, galima neabejotinai teigti, jog Turto įkainojimas vykdomojoje byloje buvo atliktas neprofesionaliai. Nei VĮ „Registrų centras" duomenys, nei antstolės nuomonė nėra ir negali būti laikomi patikimu ir objektyviu kriterijumi nustatant Turto vertę.
Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 26.1 papunktis numato, kad nuosavybės teisės perleidimo tikslu turto rinkos vertė turi būti nustatoma taikant individualų metodą.
CPK 681 str. numato, jog, jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Turto rinkos kainą gali nustatyti tam turintys kvalifikaciją vertinimo ekspertai, bet ne antstoliai, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su skolų išieškojimu. Turto vertės nustatymas vykdymo procese yra išimtinai svarbus, kadangi nuo to, ar turto vertinimas bus atliktas tinkamai, ar turtas bus pardavinėjamas rinkos kaina, priklausys tai, ar bus pasiektas pamatinis varžytynių tikslas - parduoti turtą už kuo įmanoma didesnę kainą bei maksimaliai padengti kreditorių reikalavimus. Objektyvus ir profesionalus Turto įkainojimas pareiškėjui yra itin svarbus, kadangi nuo to priklauso, kokia kaina bus parduotas pareiškėjo Turtas ir kokia apimtimi pasidengs išieškotojo reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
CPK 144 straipsnio nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pasisakant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo ne kartą pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.)
Pažymėtina, kad tikėtino skundo pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste negalima tapatinti su skundo pagrįstumo įvertinimu, kai šis klausimas yra išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar pareiškėjo skundas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
Pareiškėjas nurodė, jog pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjo pasirinktas jo teisių gynimo būdas yra įstatymų leidžiamas, pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos faktinės aplinkybės pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstas.
Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pažymėtina tai, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja galimybė, jog turtą priverstinai perleidus kito asmens nuosavybei, teismo sprendimo realus įvykdymas (turto vertės nustatymas) taps neįmanomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str., 145 str. 1 d. 13 p., 151 str., 152 str., teismas
nutaria:
pareiškėjo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Uždrausti antstolei M. G. surašyti pareiškėjo turto, t. y., ½ dalies dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.