Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-6455-291/2018) nuspręsta nutraukti J. P. ir G. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta J. P. ir G. P. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 3.2. p. susitarta, kad pareiškėjas G. P. nepilnamečių vaikų: dukros B. P. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui ir sūnaus B. P. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui sutinka mokėti po 100 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų: B. P. ir B. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jų motina J. P..

Nurodoma, kad nepilnamečių vaikų, sulaukusių paauglystės poreikiai yra ženkliai pakitę nei buvo priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas 100 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo dydis. Tokia piniginė suma priteista iš atsakovo jokiais būdais nepatenkina net minimaliausių paauglių vaikų poreikių.

Nepilnamečių vaikų dukros B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus B. P., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai maistui, būstui, lavinimui, drabužiams ir avalynei, sveikatai ir laisvalaikiui apibrėžiami sekančiai:

vaikai paaugliai, pakito jų maitinimosi poreikiai, sūnus ženkliai daugiau valgo, vaikams reikalinga dieta dėl problemų su jų kūno oda, virškinimu, kas sąlygoja brangesnių maisto produktų įgijimą, maisto kokybe, todėl reikalinga skirti apie 300 Eur per mėnesį vaikų maistui;

vaikų teisei į būstą užtikrinti skiriamos lėšos, kad vaikams būtų sudaryta galimybė turėti šiltą ir jaukią namų aplinką, o joje būtinus baldus, sanitarinius mazgus ir kt. Vaikų poreikiai į gyvenamąjį būstą sudaro būsto apstatymo ir išlaikymo išlaidos, t. y. vidutiniškai apie 100 Eur per mėnesį;

vaikų ugdymo išlaidas sudaro išlaidos ugdymo priemonėms įgyti, papildomiems lavinimo poreikiams užtikrinti, pažinimui plėsti, apmokėti lankomų papildomo ugdymo užsiėmimų mokesčius ir rinkliavas. Per mėnesį vaikų lavinimo išlaidos sudaro 100 Eur;

vaikų poreikiai sveikatai ir higienai yra apie 150 Eur per mėnesį (dukra ir sūnus turi odos problemų (spuoguoti veidai, vaikai dėl to kompleksuoja), dėl to reikalingos gydytojų konsultacijos, atitinkamai koreguojamas maitinimas (dieta, atskirų maisto produktų keitimas kitais ir pan.), vitaminai, dukrai ir sūnui reikalingos odontologo paslaugos dantų taisymui ir tiesinimui, dukra paauglė - reikalingos papildomos išlaidos higienos poreikių tenkinimui);

vaiko poreikiai drabužiams ir avalynei, atsižvelgiant į sezoniškumą, užtikrinantys laisvalaikiui, ugdymui, sportui, šventėms ir renginiams tinkamą vaiko savijautą ir savęs vertinimą yra apie 150 Eur per mėnesį.

vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus sudaromos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, išvykti į išvykas gamtoje, sudaryti galimybę bendrauti su draugais, lankytis gimtadienio šventėse ir jas surengti vaikui. Per mėnesį vaikams poilsiui ir laisvalaikiui skiriama apie 100 Eur.

Nurodoma, kad tokiu būdu vaikų vidutinių poreikių patenkinimui būtina skirti 1000 Eur per mėnesį.

Ieškovės nuomone atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos, atsakovas yra dirbantis, neturi jokio neįgalumo. Ieškovė su atsakovu yra pragyvenusi apie 13 metų, todėl jai žinomi atsakovo pajamų šaltiniai, kurie gali skirtis nuo viešai prieinamos informacijos, susijusios su oficialiai atsakovo gaunamu darbo užmokesčiu. Ieškovės nuomone atsakovas turi finansinę galimybę ir gali teikti po 250 Eur dydžio materialinį išlaikymą per mėnesį kiekvienam vaikui.

Nurodo, kad jai tenka visos vaikų auginimo, auklėjimo ir rūpinimosi jais tiesioginės ir kasdieninės pareigos, t. y. rūpestis kasdieniu maistu, kasdieniais higienos, buities, ugdymo poreikiais, o taip pat laisvalaikiu. Taigi, ji prisideda ženkliu įnašu vaikų auklėjime ir auginime tame tarpe ir finansiniu, nes kiekvieno iš vaikų išlaikymui skiria ne mažiau kaip 250- 300 Eur kas mėnesį, o likusios dalies 250 Eur reikalauja iš atsakovo. Jai materialiai padeda išlaikyti vaikus jos tėvai (vaikų seneliai); kartais dėl sunkesnės materialinės situacijos, tenka pagyventi su vaikais pas senelius. Ji yra dirbanti pagal individualią veiklą, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės ir pastovios.

Nurodo, kad ji turi nekilnojamąjį turtą - butą, (duomenys neskelbtini), tačiau jokio kito nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi; naudojasi senu - 2003 m. gamybos, automobiliu, kuris yra gendantis, turi pakankamai nemažai išlaidų jo remontui, tačiau neturi finansinės galimybės nusipirkti kitos, geresnės transporto priemonės. Ji yra vieniša motina, augina dar vieną mažametę dukrą - A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai jos tėvas teikia kas mėnesį 230 Eur materialinį išlaikymą.

Esant visumai ieškinyje nurodomų aplinkybių, Ieškovės nuomone Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2YT-6455-291/2018) keistinas dalyje dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė dalyvaudama teismo posėdyje nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomone ieškovės ieškinys ir prašomos priteisti sumos yra pagrįstos ir atitiktų vaikų interesus įvertinant ir tai, kad atsakovas yra nurodęs, kad jo finansinė padėtis nėra gera bei, kad augina dar vieną mažametį vaiką. Vienok atkreipia dėmesį, kad ieškovė gauna vaiko išlaikymo pinigus (po 111 Eur kiekvienam vaikui) iš Valstybės, kurie įskaitytini į išlaikymo sumą kiekvienam tėvui proporcingai, todėl mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų būti sumažinta Valstybės teikiama išlaikymo suma proporcingai tenkančia kiekvienam iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 str. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

Iš byloje pateiktų įrodymų žinoma, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6455-291/2018, buvo nutraukta J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų J. P. ir G. P. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2. punkte pareiškėjai susitarė, kad „Pareiškėjas G. P. g. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: dukros B. P. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui ir sūnaus B. P. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui sutinka mokėti po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu sutartas ir teismo patvirtintas išlaikymo dydis vaikams, tai yra kiekvienam po 100 Eur, nebepakankamas. Vaikų išlaikymo poreikiai yra ženkliai padidėję nuo to momento kai buvo priteistas išlaikymas, ieškinyje nurodė vaikų poreikių detalizaciją. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį vaikų poreikiui maistui reikalinga skirti apie 300 Eur, vaikų poreikis į gyvenamąjį būstą sudaro būsto apstatymo ir išlaikymo išlaidos, t. y. vidutiniškai apie 100 Eur, vaikų lavinimo išlaidos sudaro 100 Eur, vaikų poreikiai sveikatai ir higienai yra apie 150 Eur, vaikų poreikiai drabužiams ir avalynei, yra apie 150 Eur, vaikams poilsiui ir laisvalaikiui skiriama apie 100 Eur.

Nors ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į jos nurodytus vaikų poreikius ir jų įvertinimą vaikų vidutinių poreikių patenkinimui būtina skirti 1000 Eur per mėnesį, tačiau pagal jos pateiktus paskaičiavimus (poreikių įvertinimus) poreikis abiejų vaikų išlaikymui sudėjus jos nurodomas sumas sudaro 900 Eur, tai yra kiekvienam vaikui po 450 Eur.

Teismo nuomone, Ieškovės nurodyti poreikiai vaikų išlaikymui yra protingi ir būtini, nes šalių vaikai yra paaugliai, todėl yra pakitę jų maitinimosi poreikiai, kaip nurodoma, esančios problemos su vaikų kūno oda bei virškinimu sąlygoja brangesnių ir kokybiškesnių maisto produktų įgijimą. Vaikams turi būti užtikrinamas poreikis į tinkamą būstą, tinkamas ir jaukias gyvenimo sąlygas. Vaikams turi būti užtikrinamos priemonės ugdymui ir lavinimuisi, turi būti užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra, poreikiai drabužiams ir avalynei, atsižvelgiant į sezoniškumą, užtikrinant laisvalaikiui, ugdymui, sportui, šventėms ir renginiams tinkamus drabužius bei avalynę, taip pat turi būti užtikrinama vaikų teisė į poilsį ir laisvalaikį sudarant materialinės galimybes dalyvauti įvairiuose kultūros ar laisvalaikio renginiuose bei šventėse ar surengti asmenines šventes patiems. Ieškovės patiriamas išlaidas vaikams išlaikyti patvirtina ir jos pateikti prekių pirkimo kvitai, banko sąskaitų išrašai, mokėjimų už komunalinius patarnavimus kvitai (mokėjimo nurodymai).

Laikytina, kad ieškovės nurodytas poreikis vaikų išlaikymui ir jų vertinimas nėra aiškiai per didelis, atitinkantis būtiniausius vaikų poreikius.

Pareiga įrodyti, jog atsakovas negali teikti savo vaikui prašomo ieškovės priteisti išlaikymo, priklauso atsakovui.

Pagal byloje esančius Atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus žinoma, kad jis yra dirbantis (duomenys neskelbtini), jam priskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis 2021 m. liepos – rugsėjo mėn. svyravo nuo 399,55 Eur iki 457,36 Eur. Ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. nuosavybės teise yra įgijęs 408 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). G. P. taip pat pateikė santuokos sudarymo įrašą, iš kurio žinoma, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. yra sudaręs santuoką su V. G. (P.) bei pateikė gimimo įrašą, iš kurio žinoma, kad jis ir V. P. yra (duomenys neskelbtini) gimusio D. P. tėvai.

Teismas vertindamas ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagrįstumo klausimą atsižvelgia į tai, kad 2018 m. gegužės 9 d. teismas tvirtindamas santuokos pasekmių sutartį sudarytą tarp J. P. ir G. P. iš esmės ir detaliai nevertino ir neanalizavo vaikų poreikių, todėl negalima teigti, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki šiol yra iš esmės pasikeitę vaikų poreikiai dėl ko prašoma du su puse karto padidinti nustatytą išlaikymo dydį. Teismo nuomone, atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo vaikai yra paaugliai, atitinkamai sulaukę 16 ir 12 metų amžiaus, tad savaime suprantama, kad tokio amžiaus vaikų poreikiai yra didesni, ir 100 Eur suma, priteista iš atsakovo kiekvienam vaikui, nebepakankama vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui, todėl laikytina, kad yra įstatymo numatyti pagrindai, kuriems esant galimas jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas didesniu (CK 3.201 straipsnis). Atsižvelgtina ir į tai, kad ir pats atsakovas sutinka su tuo, kad nustatytas išlaikymo dydis vaikams nėra pakankamas, todėl nuo 2019 m. spalio 21 d. teikė kas mėnesį vaikams pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą po 300 Eur (po 150 Eur kiekvienam vaikui), ir tik nuo 2021 m. kovo 22 d. sumažino pervedamas sumas vaikų išlaikymui vidutiniškai iki 250 Eur (po 125 Eur kiekvienam vaikui), ką patvirtina atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas.

Teismas atsižvelgdamas išdėstytus teiginius bei pateiktus įrodymus daro išvadą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, ieškovės turtinė padėtis iš esmės išliko tokia pati, ji yra dirbanti pagal individualią veiklą, gaunanti apie 450 Eur darbo užmokestį, tačiau didėjant vaikų amžiui ir jų poreikiams ji turi skirti didesnę dalį savo pajamų vaikų išlaikymui nei proporcingai tenkanti išlaikymo dalis atsakovui. Atsakovo turtinė padėtis pastarųjų metų laikotarpiu iš esmės nesikeitė, jis yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, galintis įsigyti nekilnojamojo turto, turintis sukauptų lėšų ir dėl to galintis teikti didesnę išlaikymo dalį savo vaikams nei nustatyta teismo sprendimu. Be to, atsakovas taip pat sutinka, kad jo vaikams reikalingas didesnis išlaikymo dydis bei sutiktų, kad išlaikymo dydis būtų padidintas ne daugiau kaip iki 140 Eur, kurį jis išgalėtų teikti, tačiau ne iki tokios sumos, kokios prašo ieškovė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis šiuo metu turi sveikatos problemų, neleidžiančių jam įsidarbinti bei gauti didesnį darbo užmokestį nei šiuo metu gaunamą minimalų darbo užmokestį. Teismo nuomone, atsakovas turėtų būti aktyvesnis ieškodamasis darbo bei galimybės gauti didesnes pajamas tam, kad galėtų vykdyti pareigą rūpintis vaikais, išlaikyti juos, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos ir vystymosi sąlygas, tai yra mokėti tokį išlaikymą, kad būtų užtikrinti vaikų būtiniausi poreikiai, sąlygos ugdymui ir tinkamam vaikų vystymuisi.

Teismas vertindamas išlaikymo pakeitimo dydį taip pat atsižvelgia į ginčo šalių turtinę padėtį bei į teikiamo išlaikymo proporcingumo kriterijų, tai yra į ieškovės ir atsakovo galimybę teikti proporcingo dydžio išlaikymą vaikams. Teismas atsižvelgia į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dar po vieną nepilnametį vaiką, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas, todėl nustatant prašomo priteisti išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad pagal esamą situaciją (gaunamas pajamas), nei pati ieškovė, nei atsakovas prašomos išlaikymo dalies po 250 Eur kiekvienam vaikui negalėtų teikti, todėl, teismo nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis gali būti šiek tiek mažintinas.

Be to, teismas, vertindamas bei mažindamas prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė kas mėnesį Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu iš valstybės skiriamų dotacijų gauna finansinę paramą vaikų išlaikymui, kuri pasak Ieškovės šiai dienai yra po 111 Eur kiekvienam vaikui (pagal banko sąskaitos išrašą 333,60 Eur trims vaikams), todėl vertinant valstybės prisidėjimą prie vaiko išlaikymo, laikytina, kad tėvams finansinė našta dėl kiekvieno vaiko išlaikymo mažėja šia pinigų suma.

Vertinant byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – pakeistinas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6455-291/2018, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2. punktas priteisiant iš atsakovo G. P. nepilnamečiams vaikams - dukrai B. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnui B. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 170 Eur iki jų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą

Žyminis mokestis už ieškinį patenkintų reikalavimų dalyje jį suapvalinus yra (70 Eur x 12 mėn. x 3% - 75% = Eur) 19 Eur, todėl jis priteistinas iš atsakovo Valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė pagal 2021 m. rugpjūčio 10 d. atstovimo sutartį už jai suteikta teisinę pagalbą šios bylos procese (ieškinio parengimą, būtinų įrodymų pateikimą ir pan.) atstovui – advokatui Ž. R. sumokėjo 300 Eur (2021 m. rugpjūčio 10 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1109718). Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies ~46,67 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina atstovavimo išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje, kas sudaro (300 Eur x 46,67 proc.) 140 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje turėtos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos sudaro 5,70 Eur, tačiau kadangi šios išlaidos neviršija 5 Eur, todėl Valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės J. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6455-291/2018, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2. punktą teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalyje nustatant, jog:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai B. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir sūnui B. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokėdamas po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio Valstybei. Išlaidas Valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke (žyminio mokesčio įmokos kodas - 5660).

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.