Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, civilinėje byloje Nr. 2-4048-392/2016 pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovei P. dėl 126 Eur priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl civilinės bylos teismingumo.Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 126,40 Eur. Pareiškime nurodė, kad pilietė P. pagrobė 126,40 Eur ir jų jai negrąžina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.Teismas nustatė, kad ieškovė Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl 126,40 Eur priteisimo, nors apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė M. J. atskiruoju skunde prašo įpareigoti pilietę B. P. per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą atiduoti savanaudiškai grubiai pasigrobtus ieškovės pinigus 126,40 Eur ir pridėti palūkanų procentus iki teismo sprendimo įvykdymo, apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai ieškinyje nurodytų aplinkybių netyrė, vilkina bylos nagrinėjimą, taip pažeisdamas konstitucinį teisingumo principą, teisę į efektyvią teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Civilinio proceso kodeksas 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos ar ginčijamos teisės. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato. Šias nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Nagrinėjamu atveju kreipimosi į teismo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.). Kadangi ieškinio suma, t. y. 126,40 Eur, neviršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą sumą, konstatuotina, jog pagrįsta yra pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama byla yra neteisminga Vilniaus apygardos teismui.Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia ginčo iš esmės (taigi ir nenagrinėja (neturi nagrinėti) visų ieškinyje (pareiškime) ieškovės išdėstytų teiginių), o tik įvertina ieškinio teismingumą, atitikimą CPK įtvirtintiems ieškinio turiniui ir formai keliamiems reikalavimams, žyminio mokesčio sumokėjimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių ir taip pažeidė bendruosius principus, atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi šioje proceso stadijoje.Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.