Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-830-927/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-02
Bylos Nr.
e1-830-927/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07561-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
E. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-830-927/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07561-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

E. A. (E. A.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) lituotoju, teistas:

2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda (sumokėti iki 2021 m. birželio 13 d.), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m. ir turto konfiskavimas (konfiskuota automobilio „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 4 735 Eur);

2020 m. kovo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 90 MGL dydžio bauda, kuri subendrinta su 2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 108 MGL (5 400 Eur) dydžio bauda (sumokėti iki 2021 m. gruodžio 14 d.), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 5 m. ir turto konfiskavimas (konfiskuota automobilio „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą 1 191 Eur);

2021 m. kovo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 22 d., konfiskuotas automobilis „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bausmės pradžia: 2021 m. gegužės 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

E. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2021 m. kovo 11 d. nuo 3.00 val. iki 5.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę G. M., abejomis rankomis pastūmė šią į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė nugara į sieną, tada vėl šią ne mažiau kaip 2 kartus pastūmė abejomis rankomis į kūną ir spyrė du kartus į dešinės kojos čiurnos kauliuką, dėl ko G. M. nugriuvo ant grindų, ant nugaros, tada atsisėdo ant nukentėjusiosios ir dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė šiai į kairį skruostą, po to dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairį šoną, šiai bandant atsikelti, abejomis rankomis suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti, nukentėjusiajai išsilaisvinus ir nuėjus į kitą kambarį, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis nusekė paskui G. M. ir kojomis prispaudė šios pėdas bei paėmęs pagalvę pradėjo dusinti, tuomet paėmęs telefono kroviklio laidą, šiuo pradėjo nukentėjusiąją smaugti. G. M. patraukus kroviklio laidą, jis ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos delnu trenkė šiai į kairį skruostą, norint nukentėjusiajai išsikviesti pagalbą, jis atėmė telefoną ir suėmė šią viena ranka už žandikaulio bei suspaudė, taip padarydamas odos įbrėžimus nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, rankose, kojose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikalstamo pripažino visiškai ir parodė, kad G. M. yra jo sugyventinė, kartu su šia yra jau 4 metus, o gyvena kartu apie pusę metų, turi bendrą sūnų, kuriam bus 2 mėn. Įvykio aplinkybių jau gerai nepamena dėl praėjusio laiko ir įvykio metu suvartoto alkoholio. Sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Tą naktį tarp jų su G. M. vyko konfliktas, kuris prasidėjo 2021 m. kovo 11 d., gal 1 val. nakties. Tą vakarą kartu vartojo alkoholį ir jis buvo apgirtęs. Pamena, kad tikrai stūmė sugyventinę, laikė už rankų, delnu sudavė G. M. į veidą. Pakalbėjo su G. M., ši jam papasakojo kas ten įvyko, jis šia tiki, pastarosios po įvykio atsiprašė, jie susitaikė bei bando gyventi toliau. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-53, 72-74, 88-90).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu E. A.. Kartu gyvena apie 4 metus. Butą nuomojasi ir nuomos mokestį moka ji. Augina bendrą sūnų, kuriam kovo 29 d. bus 2 mėnesiai. Jų su sugyventiniu santykiai yra konfliktiški. Šis ir anksčiau yra prieš ją smurtavęs, bet į policiją niekada nesikreipė. Kai būna neblaivus, E. A. elgiasi neadekvačiai. 2021 m. kovo 11 d. ji buvo namuose. E. A. nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, kurį gėrė virtuvėje vienas. Ji alkoholio negėrė, buvo blaivi. Ji nuėjo miegoti, o E. A. į lovą miegoti taip ir neatėjo. Apie 3.00 val. ji nuėjo į virtuvę, kur E. A. gėrė alų. Šis telefonu susirašinėjo su draugu, norėjo važiuoti pas draugą toliau gerti. Šis jau buvo neblaivus. Ji prašė nustoti gerti ir eiti miegoti. Tada sugyventinis supyko ir abejomis rankomis pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji atsitrenkė nugara į sieną, jautė fizinį skausmą nugaroje dėl atsitrenkimo. Ji liepė pastarajam apsiraminti ir nuėjo arčiau koridoriaus. Šis vėl atėjęs prie jos pastūmė ne mažiau kaip 2 kartus į krūtinę, ji jautė fizinį skausmą bei nerimą, nuo pastūmimo nenugriuvo. Ji kartojo, kad atstotų nuo jos ir pasitrauktų, o šis sekė iš paskos. Po šių pastūmimų ji ėjo link kambario, E. A. sekė iš paskos ir jai atsisukus į šį, vieną kartą dešine koja spyrė jai į dešinės kojos čiurnos kauliuką. Fizinį skausmą jautė, tačiau pavyko išlaikyti pusiausvyrą ir tada E. A. antrą kartą spyrė į tą pačią vietą, jautė fizinį skausmą. Ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant užpakalio, jautė fizinį skausmą. Nugriuvusi ant žemės sėdėjo, o E. A. ją paguldė ant nugaros, visa tai vyko kambaryje. Jai gulint ant nugaros, šis jai delnu vieną kartą sudavė į kairį skruostą ir iš karto dešiniu kumščiu smogė jai į kairį šoną. Dėl abiejų suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Tada E. A. pradėjo ją smaugti, atrodo abejomis rankomis. Ji priešinosi kojomis ir rankomis. Jai trūko oro. Tada pavyko sugyventinį nustumti kojomis ir ji atsistojusi pribėgo prie lovos, esančios tame pačiame kambaryje. Ji atsisėdo, o E. A. paguldė ją ant lovos, kojomis prispaudė jos pėdas ir paėmęs pagalvę pradėjo ją dusinti, jai trūko oro. Tuomet šis iš lizdo ištraukė telefono kroviklį ir iš pradžių norėjo surišti jos rankų riešus, tačiau šiam nepavyko, kadangi ji priešinosi. Tada pradėjo smaugti tuo krovikliu, jį įrėmęs į jos kaklo priekinę dalį, jai trūko oro, jautė skausmą. Ji rankomis paėmė kroviklio laidą ir stūmė nuo savęs. Tuomet jis numetė tą kroviklį ir ji puolė gintis rankomis, tiesiog visaip muštis ir keltis nuo lovos. E. A. tuo metu sėdėjo ant lovos šalia ir dešiniu delnu ne mažiau kaip 2 kartus trenkė jai į kairį skruostą bei liepė tylėti, nes ji verkė. Rėkti nenorėjo, nes miegojo mažiukas kitame kambaryje. Tuomet E. A. sakė: „Rėk tu kiek nori, tau niekas nepadės“. Šis viena ranka laikė prispaudęs krūtinę, kad nesikeltų, kažkiek buvo prigludęs prie jos. Tuomet ji pamatė šalia ant lovos gulintį savo telefoną, jį paėmė ir sugyventiniui už nugaros laikydama telefoną surinko 112, matė, kad operatorė atsiliepė, girdėjo šios balsą ir tada E. A. pamatęs tai, atėmė telefoną bei padėjo ragelį. Telefono jai neatidavė, operatorei perskambinant (vieną kartą), šis atmetė. Sugyventinis visaip kaip tik galėjo ėmė iš jos šaipytis, paėmė viena ranka ją už žandikaulio ir suspaudė, jautė fizinį skausmą, o kita ranka laikė jos ranką, visa tai vyko jai gulint. Tuomet, pavykus išsilaisvinti, ji nubėgo į virtuvę ir iš virtuvės stalčiaus paėmė peilį bei pasakė E. A., kad apsirengtų, padėtų telefoną ir išeitų. Šis numetė telefoną ant stalo ir išėjo. Kai ji rankoje laikė peilį, matė kad E. A. ją filmavo, sakė, kad nufilmuos ir kažkam parodys, kokia ji. Ji atsakė, kad tegul, nes jai nėra skirtumo. Besigindama galėjo šį apdraskyti, trenkti, tačiau šie visi veiksmai buvo siekiant apsiginti. Vos tik E. A. išėjo, ji paskambino mamai, tai buvo apie 4.00 val. ryto. Tarp viso šio smurto buvo kažkoks tarpas, kai E. A. išėjo parūkyti į balkoną ir savo telefoną paliko virtuvėje. Šiam skambino draugas. Ji pakėlė ragelį ir E. A. draugas pasakė, kad E. A. siūlė pasiimti mašiną ir kartu nuvažiuoti alaus. Tuomet grįžo E. A. ir pamatė, kad ji šneka su pastarojo draugu ir vėl pradėjo smurtauti. Kai tik E. A. išėjo, ji skambino mamai, tačiau ši ragelio nepakėlė, visa tai girdėjo nuomininkė, kuri gyvena už sienos, ir kaimynė. Mamai skambino į „Messenger“ programėlę 3.59 val., tačiau ši nepakėlė, daugiau nebeskambino. Mamai skambino, nes E. A. buvo išėjęs į balkoną parūkyti. Kaimynė matė kaip E. A. išeidinėjo. Gali būti, kad visas smurtas ir konfliktas su E. A. išėjimais į balkoną ir į lauką parūkyti (iš viso buvo išėjęs du kartus) truko daugiau nei dvi valandas, netgi dvi su puse valandos. Kodėl iš karto nekvietė policijos, negali paaiškinti, pati nežino, galvojo kitą dieną nueis ir parašys pareiškimą, dabar supranta, kad klaidą padarė nekviesdama policijos. Po įvykio ji užsirakino duris ir nuėjo miegoti. Dar kurį laiką E. A. beldėsi į buto duris, bet po to išėjo. Dėl visų sugyventinio veiksmų juto fizinį skausmą, ant kūno liko smurto žymių. Greitosios pagalbos nekvietė ir į medikus nesikreipė. 2021 m. kovo 11 d. ji su savo mama E. A. iš jos nuomojamo buto išvarė, šis išėjo gyventi pas savo tėvus. Civilinio ieškinio nereikš, bet nori, kad šiam būtų uždrausta su ja bendrauti ir prie jos artintis. Įvykio metu jų sūnus miegojo. Sūnaus kambario durys buvo uždarytos, todėl šis nieko negirdėjo. Papildo, kad įvykio vakarą ji buvo visiškai blaivi, kadangi maitina kūdikį krūtimi (b. l. 3-7, 29-32, 43-45, 48-49);

- 2021 m. kovo 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 608/2021 (01), kurioje nurodyta, kad G. M. padaryti odos įbrėžimai nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, rankose, kojose. Sužalojimai padaryti kietu buku ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 3-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, išskyrus daugybinius įbrėžimus kairėje plaštakoje, padaryti mažiausiai trylika trauminių poveikių. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ant lygaus paviršiaus. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu (b. l. 40-41);

Žemesnės instancijos teismas

- įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-13);

- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašas pavadintas „2021_03_11_05-25-21_(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo trukmė - 0:14 min. Garso įraše girdima, kaip atsiliepia BPC operatorė. Iki jai atsiliepiant, girdimas vaikino balsas, kuris rusų kalba sako „nusiramink“. Mergina sako: „sveiki, alio“, operatorė atsako, kad klauso jos, tačiau ragelis padedamas. Fone nesigirdi jokių grumtynių ar muštynių garsų, riksmų (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę G. M. (abejomis rankomis pastūmė šią į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė nugara į sieną, tada vėl šią ne mažiau kaip 2 kartus pastūmė abejomis rankomis į kūną ir spyrė du kartus į dešinės kojos čiurnos kauliuką, dėl ko G. M. nukrito ant grindų, ant nugaros, tada atsisėdo ant nukentėjusiosios ir dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė šiai į kairį skruostą, po to dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairį šoną, šiai bandant atsikelti, abejomis rankomis suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti, nukentėjusiajai išsilaisvinus ir nuėjus į kitą kambarį, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis nusekė paskui G. M. ir kojomis prispaudė šios pėdas bei paėmęs pagalvę pradėjo dusinti, tuomet paėmęs telefono kroviklio laidą, šiuo pradėjo nukentėjusiąją smaugti; G. M. patraukus kroviklio laidą, jis ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos delnu trenkė šiai į kairį skruostą, norint nukentėjusiajai išsikviesti pagalbą, jis atėmė telefoną ir suėmė šią viena ranka už žandikaulio bei suspaudė), taip padarydamas nukentėjusiajai odos įbrėžimus nosies nugarėlėje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, rankose, kojose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami E. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam arešto bausmę. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 91-95).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

E. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo veiksmų intensyvumą, kaltės formą – tiesioginę tyčią, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių motyvų nebuvimą, nusikalstamos veikos stadiją – baigtas nusikaltimas, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: teistas, baustas administracine tvarka (iš esmės už įvairaus sunkumo KET pažeidimus), turi neapmokėtų baudų (daugelį susimokėjęs, b. l. 55-59), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) lituotoju, į psichiatrinę, priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (b. l. 64-66). Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi sunkinančios bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jo trukmę parenkant didesnę už įstatymo numatytą minimalią.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

E. A. (E. A.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. A. (E. A.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam, kad ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo jis privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti E. A. (E. A.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo pastarojo dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė