- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- e2YT-4975-1135/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00757-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto Bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto Bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjai A. B. ir A. B. (toliau ir – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. B. ir A. B. po tetos G. B. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jie, po savo tetos G. B. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimus. (duomenys neskelbtini) G. B. mirė. G. B. turėjo nekilnojamojo turto. Testamentų registre nėra įregistruotų – testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Po tetos G. B. mirties, ėmė rūpintis jai priklausiusiu turtu kaip savo: rūpinosi, perėmė saugoti, naudoti, valdyti, po mirties perimtus daiktus, t. y. nekilnojamąjį turtą, asmeninius daiktus, nuotraukų albumus, dokumentus ir visus kitus daiktus. G. B. nebuvo surašiusi testamento, tačiau ji ne kartą žodžiu išreiškė savo valią, kad visas turtas, likęs po jos mirties, atitektų A. ir A. B., kadangi kitų artimųjų ji neturėjo. Niekas niekada neprieštaravo tokiems pareiškėjų veiksmams, kurie patvirtina, kad palikėjai priklausiusį turtą pareiškėjai priėmė ir valdo kaip savo. Pareiškėjai laiku kreipėsi į notarą, tačiau neturėdami teisinių žinių, o gal būt ir nesuprasdami ar suklaidinti notaro, palikimui priimti terminą praleido, tačiau vykdydami tetos G. B. valią, pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Tikslu įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, įforminti palikimo priėmimą įstatyme nustatyta tvarka ir gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai A. B. ir A. B. po tetos G. B. mirties, faktiškai pradėdami valdyti jai iki mirties priklausiusį turtą, palikimą priėmė. Kitokia tvarka gauti reikiamo dokumento pareiškėjai negali, nes statymų nustatytais terminais, jie į notaro kontorą tinkamai nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos G. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. B. ir A. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis ir pareiškėjų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai yra G. B. sūnėnai. (duomenys neskelbtini) G. B. mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie G. B. vardu įregistruotas ir/ar nuosavybės teise deklaruotas kelių transporto priemones (akcinės bendrovės „Regitra“ dokumentas dėl informacijos pateikimo). G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Šeiminė padėtis – netekėjusi. Tėvas – S. B.. Motina – A. B.. Duomenų apie vaikus nėra (2025 m. gruodžio 11 d. VĮ Registrų centras gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)) G. B. priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1) butas/patalpa – butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 881/1761 dalys žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) 24727/49453 dalys žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) 11229/22458 dalys žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) 4100/8200 dalys žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7) 26819/53733 dalys žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 8) 4547/9128 dalys žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (VĮ Registrų centro testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai po palikėjos G. B. mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius ir kitus su turto išlaikymu susijusių mokesčius (su pareiškimu pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.
Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, paveldint pagal įstatymą penktos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
Kai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas po palikėjo mirties reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų pareiškime pateikti, suinteresuoto asmens atsiliepime pateikti paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėjai po tetos G. B. (palikėjos) mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėję turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus G. B., rūpinosi, perėmė saugoti, naudoti, valdyti po tetos mirties perimtus daiktus ir nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius. Byloje nėra pastarąsias aplinkybes paneigiančių duomenų, duomenų, kad po G. B. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai po tetos G. B. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėję valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po G. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnėnai A. B. ir A. B..
Teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjai kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tetos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjams siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.