- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- I-3154-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02448-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui R. A. (R. A.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau –Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Paaiškino, kad 2015 m. kovo–gegužės mėn. Lukiškių TI-K buvo kalinamas perpildytose kamerose, neužtikrinant vienam asmeniui 3,6 m² kameros gyvenamojo ploto ir taip pažeidžiant pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
Paaiškino, kad nors kameros plotas 7 m², tačiau judėjimo laisvė apribota dėl joje esančių baldų, t. y. dviaukštės lovos, stalo, dviejų kėdžių, dviejų spintelių, praustuvės, unitazo. Kadangi pajudėti laisvos vietos nelieka, pareiškėjas buvo priverstas gulėti lovoje. Mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikė jo organizmą, padaryta žala sveikatai. Perpildytose kamerose nuolat trūksta oro, dėl to negali užmigti ir turi vartoti migdomuosius vaistus, be to, neužtikrinamas privatumas, kadangi tualetas įrengtas prie durų, nuo gyvenamojo kameros ploto atskirtas tik simboline sienele, yra matomas prižiūrėtojų. Tualetas atskiros ventiliacijos neturi, todėl nemalonūs kvapai pasklinda po visą kamerą. Perpildytose kamerose susidaro eilės naudojantis praustuvu, tualetu, stalu. Norint pavalgyti prie stalo, reikia laukti ir valgyti atšalusį maistą arba valgyti lovoje ar sėdint ant grindų. Tokios kalinimo sąlygos žemina žmogaus orumą, jaučiasi nuolatinė įtampa. Dėl to sutriko visavertis gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, prasidėjo depresija.
Pareiškėjas teismo posėdyje, remdamasis iš esmės analogiškais motyvais, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 9–13) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvežtas 2015-03-10 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas 7,31 m², kameroje 3 asmenys), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 264 (plotas 7,80 m², kameroje 1 asmuo; 2015-03-11–2015-03-12 toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys). 2015-03-13 perkeltas į kamerą Nr. 284 (plotas 7,15 m², kameroje 2 asmenys), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 118 (plotas 7,38 m², kameroje 3 asmenys). 2015-03-14 perkeltas į kamerą Nr. 273 (plotas 7,79 m², kameroje 1 asmuo; 2015-03-15–2015-03-24 toje pačioje kameroje buvo 1 asmuo). 2015-03-25 perkeltas į kamerą Nr. 318 (plotas 7,81 m², kameroje 1 asmuo; 2015-03-26–2015-04-08, 2015-04-21–2015-05-05 ir 2015-05-09–2015-05-11 toje pačioje kameroje buvo 3 asmenys; 2015-04-09–2015-04-20 ir 2015-05-06–2015-05-08 – 2 asmenys). Atkreipė dėmesį, kad 2015-03-11–2015-03-12, 2015-03-14–2015-03-25, 2015-04-09–2015-04-20, 2015-05-06– 2015-05-08 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.
Paaiškino, kad sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo nusiskundimai yra nekonkretūs, grindžiami abstrakčiais argumentais, siekiant nesąžiningai pasipelnyti iš valstybės.
Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti dirbti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Nurodo, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas 2015-03-10 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas yra 7,31 m², joje buvo 3 asmenys. Vėliau perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas 7,80 m², joje buvo 1 asmuo; 2015-03-11–2015-03-12 toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys. 2015-03-13 perkeltas į kamerą Nr. 284, kurios plotas 7,15 m², kameroje 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kameroje 3 asmenys. 2015-03-14 perkeltas į kamerą Nr. 273, kurios plotas 7,79 m², kameroje 1 asmuo; 2015-03-15–2015-03-24 toje pačioje kameroje buvo 1 asmuo. 2015-03-25 perkeltas į kamerą Nr. 318, kurios plotas 7,81 m², kameroje 1 asmuo; 2015-03-26–2015-04-08, 2015-04-21–2015-05-05 ir 2015-05-09–2015-05-11 toje pačioje kameroje buvo 3 asmenys; 2015-04-09– 2015-04-20 ir 2015-05-06–2015-05-08 – 2 asmenys.
Reikalavimas atlyginti žalą, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos, darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-03-10 iki 2015-05-11 Lukiškių TI-K buvo laikomas 63 dienas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu 33,5 dienos jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą, o minimalus gyvenamasis plotas buvo užtikrintas 29,5 dienos (2015-03-10 pusę dienos, nuo 2015-03-11 iki 2015-03-12, 2015-03-14, nuo 2015-03-15 iki 2015-03-24, 2015-03-25, nuo 2015-04-09 iki 2015-04-20, nuo 2015-05-06 iki 2015-05-08).
Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
Pareiškėjas teigia, kad dėl ploto trūkumo jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas 33,5 dienos atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais. Vadinasi, valstybė 33,5 dienos neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, kalinimas perpildytoje kameroje bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Kameros perpildymas pakenkė privatumui, o tai savaime laikytina traumuojančia patirtimi ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sąlygų. Kartu pabrėžtina, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad jis ginčo laikotarpiu būtent dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose neužtikrinamas privatumas. Nors sienelė, kuria atitveriamas tualetas nuo bendro kameros ploto, retkarčiais siekia 1,5 m, tačiau plotis ne visada buvo pakankamas. Tualete nėra ventiliacijos, jis visiškai neatitvertas nuo durų.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka minėto punkto reikalavimus.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypač svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Tai suponuoja dviejų fundamentalių demokratinės visuomenės vertybių pažeidimus – anksčiau nurodyto Konvencijos 3 straipsnio ir teisės į privatumą.
Teismo nuomone, tarp šio pažeidimo ir pareiškėjo nurodytos žalos prima facie egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjas dėl šių žeminančių orumą ir pažeidžiančių privatumą kalinimo sąlygų neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei jam būtų užtikrinti HN 76:2010 21 punkte nustatyti reikalavimai dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje konstatuotina, kad yra nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos valstybės atsakomybei kilti ir pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.
Pažymėtina, kad, pagal LVAT praktiką, teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į bendrą šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015), į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015, 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir kt.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma būtų 335 Eur.
Taigi pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteistina 335 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 punktu, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.