Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-471-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
1-471-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
T. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-471-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15862-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 18 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Prienų r. sav., Lietuva, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimus. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmė atlikta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir 64(1) straipsnį - 6 MGL 225,29 (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 29 ct) eurų dydžio bauda, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. C. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. balandžio 5 d. apie 22.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia šeimos narei - S. B., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, alkūne sudavė vieną smūgį į dešinę veido sritį ir taip mušdamas nukentėjusiajai S. B. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. C. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo jo girtumas. Su sugyventine S. B. gyvena jo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su S. B. kartu veda bendrą ūkį, tačiau nėra susituokę, bendrų vaikų neturi. 2018 m. balandžio 5 d., apie 22 val. grįžo namo neblaivus, tuo metu namuose buvo jo sugyventinė ir tėvai. Grįžęs namo pradėjo priekaištauti sugyventinei, ar ji buvo blaiva tuo metu, pasakyti negali. Konflikto metu jis tyčia alkūne sudavė vieną smūgį sugyventinei į dešinę veido sritį. Mano, kad nuo jo suduoto smūgio sugyventinė galėjo jausti fizinį skausmą. Daugiau smūgių nesudavė. Tai buvo pirmas kartas, kai smurtavo prieš sugyventinę. Dėl savo poelgio labai gailisi, pasižada daugiau nesmurtauti prieš ją (b.l. 57).

Nukentėjusioji S. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su T. C. gyvena jo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), abu veda bendrą ūkį. 2018 m. balandžio 5 d. vakare ji su T. C. tėvu gėrė alų. Apie 22 val. namo grįžęs neblaivus T. C. pradėjo priekaištauti jai, paskui sudavė jai vieną smūgį alkūne į dešinę veido pusę. Nuo suduoto smūgio jai labai suskaudo dešinę veido pusę. Kaip jai buvo suduotas smūgis niekas nematė. Pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Ankščiau prieš ją T. C. nėra smurtavęs. Sutinka, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 17).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.7-8).

Alytaus apskrities VPK Prienų PK tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog 2018 m. balandžio 5 d. apie 22.10 val., gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tarp sugyventinių S. B. ir T. C. kilo konfliktas, kurio metu T. C. alkūne sudavė vieną smūgį sugyventinei S. B. į veido sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 12-14).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. C. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018 m. balandžio 5 d. apie 22.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu tyčia šeimos narei - S. B. alkūne sudavė vieną smūgį į dešinę veido sritį. Nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio jai labai skaudėjo.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad T. C. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 61-63). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokurorės sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (b. l. 46).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius T. C. – kaltinamasis 2 kartus teistas (b. l. 24-41), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 44-46), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 50), nedirba (b. l. 47), darbo biržoje neregistruotas (b. l.48). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – 45 parų arešto bausmę.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. C. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas T. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 5 d. 23.15 val. iki 2018 m. balandžio 6 d. 10.12 val., (b. l. 52-53,54), (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam T. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59-60) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. C. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. C. sulaikymo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 5 d. 23.15 val. iki 2018 m. balandžio 6 d. 10.12 val., (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį T. C. įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

T. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam T. C. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam T. C. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

T. C. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė