- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-1361-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- B. B.
Teisėjas Robertas Povilaitis Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01436-2013-2
2014 m. spalio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei B. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, bei pagal atsakovės B. B. priešieškinį ieškovei I. D. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę išrauti tujų gyvatvorę, esančią (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Argumentavo, kad jos sklypo šiaurinė dalis ribojasi su atsakovės valdomu žemės sklypu. Atsakovės žemės sklype greta ieškovės žemės sklypo šiaurinės dalies ribos, arčiau nei 2,5 m nuo ieškovės gyvenamojo sodo pastato sienos su langu, auga apie 20 m ilgio ir 2,5 m aukščio kūginių tujų gyvatvorė, kuri pasodinta be ieškovės rašytinio sutikimo ir daro žalą jos žemės sklypo pakraštyje esantiems želdiniams, sudaro kitų nepatogumų. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą. Paaiškino, kad nuo tujų, kurios sukuria pavėsį, kamienų iki jos tvoros yra apie 30 cm, jų šakos remiasi į tvorą, o karpomos byra į jos pusę. Šalia tvoros patiestas elektros kabelis ir gedimo atveju besiplečiančios šaknys trukdytų jį pasiekti. Teigė, kad atsakovė turėtų tujas atitraukti 2,5 m nuo jos tvoros.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tujas sodino 2003 m. 1 m atstumu nuo sklypų ribos, ieškovė tuomet sutiko, kad jos būtų sodinamos, sakė, kad abiem bus gražu. Jos sutikimas būtų buvęs reikalingas, jei atsakovė tujas būtų sodinusi ant sklypų ribos. Tujos yra 1,70 m aukščio, o ne 2,5 m, kaip nurodo ieškovė, todėl jos turi būti laikomos krūmais. Tujos jokios žalos ieškovės želdiniams nedaro, nes pasodintos pietinėje pusėje, jos meta šešėlį atsakovės sklype. Tujos neleidžia šaknų į kaimyninį žemės sklypą ir netiesa, kad jas karpant, šakos krenta į ieškovės sklypą. Ieškovės namo kambarys turi du langus, vienas jų yra pusėje, kur niekas saulės neužstoja.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė įpareigoti ieškovę, nesilaikiusią Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nurodytų medžių sodinimo atstumų nuo gretimo sklypo ribos: 1) panaikinti jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pasodintas dvi obelis, vieną slyvą ir topinambus ir 2) nugriauti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jos žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį statinį – malkinę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė savo žemės sklype augina dvi obelis, kurios yra sulig jos namo stogu, t. y. viršija 3 m aukštį, ir jos yra tik apie 2,5 m atstumu nuo jos ir ieškovės žemės sklypų ribos. Jų šakos virsta į atsakovės žemės sklypą, į jį krenta obuoliai ir lapai. Tarp šių obelų ieškovė tokiu pat atstumu yra pasodinusi slyvą. Sutikimo, kurį numato Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas, auginti šiuos medžius atsakovė nėra davusi. Kadangi šie medžiai pasodinti, nesilaikant nustatytos tvarkos, jie daro žalą atsakovės žemės sklypui: žemė kerpėja, samanoja, niekas neauga, krentantys obuoliai, lapai ir šakos šiukšlina jos žemės sklypą. Ieškovė prie pat jų sklypų ribos yra pasodinusi apie 2,5 m aukščio topinambus, kurie yra daugiamečiai ir sparčiai besidauginantys, jie buvo išlindę į jos sklypo pusę, todėl juos nupurškė. Kadangi jie daro žalą atsakovės žemės sklypo dirvožemiui, ieškovė privalo juos pašalinti.
Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad sodą pirko 1998 m., ten jau buvo priešieškinyje nurodytos obelys, ji pasodino tik slyvas ir topinambus. Šie medžiai atsakovei netrukdo, jų lapai ir vaisiai krenta į ieškovės sklypą. Malkinė yra laikinas pastatas, be pamatų, neregistruotas registro įstaigoje, jis neužstoja saulės, nes jos šiltnamis yra toli nuo sklypų ribos. Atsakovė pati turi tokį pastatą. Nesutiko išrauti obelų, slyvos, nugriauti malkinės. Medžių šakos nesiekia tvoros. Topinambai yra daržovės ir juos sodinant nereikia laikytis jokių atstumų, jie nesiplečia. Be to, ji savo sklype yra įkasusi šiferį, kad jie nesiplėstų į kaimyninį sklypą.
Ieškovės atstovas advokatas R. Š. prašė patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė I. G. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad įrodymų, jog daroma žala ieškovei, nepateikta. Tujų sodinimo atstumai reglamentuoti tik 2010 m., jos pasodintos 2006 m. topinambas kerojasi kaip krūmas, todėl jo sodinimui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo normos. Malkinė teikia pavėsį atsakovės sklype.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-05-08 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias dvi obelis ir vieną slyvą, augančias atitinkamai 2,40 m, 2,60 m ir 2,20 m atstumu iki tvoros ieškovės žemės sklypo šiaurinėje pusėje ir per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį statinį – malkinę. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės 2 148 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
Teismas remdamasis CK 4.98 str., Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2004-01-07 iki 2008-11-25) 6 str. 5 d. 1–4 p., nustatęs, kad atsakovės žemės sklypo pietinėje pusėje tujos auga arčiau nei mažiausiu įstatyme numatytu, t. y. 1 m, atstumu, rašytinio sutikimo dėl šių tujų sodinimo ieškovė nėra davusi, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl tujų aukščio, fotonuotraukas, sprendė, kad atsakovės pasodintos tujos atlieka gyvatvorės funkciją ir yra skirtos atskirti sklypą nuo kaimyninio sklypo, susikurti privačią aplinką. Remdamasis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 (patvirtintas 2005 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“) 9 priedo 6 punktu, nustatančiu, jog formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m, motyvavo, kad gyvatvorės aukštis pietinėje sklypo pusėje nėra reglamentuotas, todėl pietinėje sklypo pusėje gyvatvorė gali būti ir aukštesnė nei 1,3 m, o kadangi gyvatvorė sodinta ne ant sklypų ribos, o toliau nuo jos, todėl jai sodinti nebuvo reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas. Ieškovė neįrodė tvirtinamų aplinkybių, kad karpomų tujų šakos byra į jos pusę ir kad šalia tvoros patiestas elektros kabelis ir gedimo atveju besiplečiančios šaknys trukdytų jį pasiekti. Šių motyvų ir išvadų pagrindu ieškinį atmetė.
Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (aktuali redakcija) 6 str. 5 d., kurioje inter alia nustatyta, kad sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis nurodytų reikalavimų. Todėl ieškovės obelys ir slyva, kurios pagal minėto įstatymo 6 str. 5 d. 1 punktą turėtų būti sodinamos ir auginamos ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą; augančios 2,40 m, 2,60 m ir 2,20 m atstumu iki tvoros, pažeidžia atsakovės teises, todėl turi būti pašalintos. Argumentuodamas, kad topinambai yra astrinių šeimos augalas, daugiametė 1,5 metro aukščio žolė, o žolių sodinimo atstumų teisės aktai nereglamentuoja, atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę panaikinti topinambus. Motyvuodamas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui, įvertinęs antstolės A. P. 2013-11-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0124/13/0005 užfiksuotą aplinkybę, jog malkinė pastatyta prie pat tvoros, padarė išvadą, jog malkinė pastatyta nesilaikant įstatyme nurodytų atstumų. Nurodė, kad malkinė pastatyta neturint atsakovės rašytinio sutikimo bei statybą leidžiančio dokumento ir byloje nėra duomenų, kad būtų siekiama įteisinti tokią statybą. Šių motyvų ir išvadų pagrindu konstatavo, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reikalavimus, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą tenkino ir įpareigojo ieškovę nugriauti jai priklausančiame žemės sklype esantį statinį – malkinę. Remdamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str., nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos, nes ji nuo jų atleista, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nesutinka su teismo išvada, jog tujos atlieka gyvatvorės funkciją ir yra skirtos atskirti sklypą nuo kaimyninio (atsakovės) sklypo, sukurti privačią aplinką, nes tujos daro žalą sklypo pakraštyje esantiems želdiniams, žemė kerpėja, tujų šaknys gadina ieškovės gyvenamojo namo pamatus ir lauko sieną, į kambarius dėl tujų aukščio nepatenka reikiamas kiekis šviesos. Ieškovė 1998 m. nusipirko sodo sklypą su jame augančiais vaismedžiais, vėliau tarp jų pasodino kriaušę ir šie medžiai atsakovei jokių nepatogumų nesudaro, nes lapai ir vaisiai į jos žemės sklypą nekrenta. Malkinė yra laikinas statinys ir pamatų neturi, o ten, kur yra, nepatogumų atsakovei nesudaro, todėl nesutinka su įpareigojimu malkinę nugriauti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir padarė pagrįstas išvadas. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visetą, šalių (jų atstovų) argumentus ir mėgėjiško sodo teritorijai ir jos tvarkymui Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo nustatytus bendruosius reikalavimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent atsakovės tujų gyvatvorė ir riboja šalių žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nes šios apie 1,7–2,5 m aukščio tujos pasodintos ir auga ne ant šalių sklypo ribos, o yra apie 1 m atstumu nuo šalių sklypų ribos (šią ribą žymi metalinė tvora), atsakovės žemės sklypo pusėje ir tai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 9, 10, 28, 84, 87, 93). Remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 5 d. 4 p. nustatančiu, kad krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, atsižvelgiant į tai, jog ginčo tujos yra karpomos (faktiškai tujos, augančios viena šalia kitos, sudaro tujų gyvatvorę), yra pasodintos prieš 7 metus, šalims tuo metu sutinkant ir šių atsakovės nurodytų aplinkybių ieškovė neginčijo ir neginčija, o ginčą dėl tujų pašalinimo iškėlė tik dabar, nepateikdama jokių įrodymų, jog dėl tujų yra daroma žala jos želdiniams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taip pat siekiant geros kaimynystės ir taikaus gyvenimo būdo principų tarp šalių įgyvendinimo, spręstina, jog tujas atsakovė įpareigotina nupjauti (apkarpyti tujų gyvatvorę) iki 1,3 m aukščio.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog iš esmės vien tai, kad ieškovės dvi obelys ir slyva auga mažesniu nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 5 d. 1 p. nustatytu atstumu nuo šalių sodo sklypų ribos, yra pagrindas įpareigoti ieškovę šiuos vaismedžius pašalinti. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovė žemės sklypą (naudojimo būdas: Mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypai) nuosavybes teise įsigijo 1998 m. (b. l. 12). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, byloje pateiktų ieškovės sklype augančių ginčo vaismedžių fotonuotraukas (b. l. 84, 93), nėra pagrindo netikėti ieškovės argumentais, jog obelys jau buvo pasodintos 1998 m. įsigyjant sklypą, taigi daugiau kaip prieš 10 metų, o atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise sklypą įsigijo 2003 m. (b. l. 33–34), taigi objektyviai ieškovė negalėjo dėl sutikimo sodinti ir (ar) auginti vaismedžius gavimo kreiptis į atsakovę. Šiuo metu spręsti, jog dvi daugiau kaip 10 metų senumo obelys bei tarp jų pasodinta dar visiškai jauna slyva (b. l. 83, 84) turi būti ieškovės pašalintos, nėra pagrindo, nes šie vaismedžiai pasodinti tik nežymiai arčiau sklypo ribos, nei nustatyta Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 5 d. 1 p. (< 3 m), ir atsakovė nepateikė įrodymų apie šių vaismedžių daromą žalą jai bei tokios žalos dydį. Akivaizdu, kad nuo vaismedžių rudenį krentantys lapai yra natūralus gamtos reiškinys, todėl atsakovei tikėtis, jog nuo kaimyninio (-ių) sklypo (-ų) vaismedžių lapai nenukris ir į jos sklypo teritoriją, nėra jokio pagrindo.
Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir išplaukęs iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., byla Nr. 3K-3-516/2004). CPK nekonkretizuojama, koks turi būti teismo įsitikinimo laipsnis. CPK įtvirtintas įrodinėjimo standartas, pagal kurį įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas, pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje AB–F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis atmestas ieškovės ieškinys, ir remdamasi ginčo situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu, įvertinusi faktinių bylos duomenų visetą, sprendžia, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupjauti visas tujas, kurios ribojasi su ieškovės žemės sklypu, iki 1,3 m aukščio, nurodant, kad atsakovei neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, jai skirtina 1 000 Lt bauda (CPK 273 str. 3 d., 326 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie malkinės statybos (pastatymo) teisėtumą bei apie Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d. nustatytų reikalavimų tokio pastato atstumui iki žemės sklypo ribos laikymąsi. Atsižvelgdama į tai, išanalizavusi ir įvertinusi faktines bylos aplinkybes, šalių (jų atstovų) paaiškinimus, nustačiusi, jog malkinė yra pamatų neturintis, laikinas statinys, pakeičia skundžiamo sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas iš dalies, ir įpareigoja ieškovę per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį statinį – malkinę, ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Ieškovei I. D. neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, skirtina 1 000 Lt bauda (CPK 273 str. 3 d., 326 str. 1 d. 2 p.). Atkreiptinas šalių dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių teisinės reikšmės atskirai nepasisakoma.
Dėl nustatytų aplinkybių visumos apskųstas teismo sprendimas keistinas – ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Ieškovė byloje yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (b. l. 3–4). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė ieškinį turėjo apmokėti 144 Lt žyminiu mokesčiu, todėl ieškinį tenkinus iš dalies (50 procentų), iš atsakovės valstybei priteistina 72 Lt (21 Eur) žyminio mokesčio. Įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme ieškovė teismui nepateikė.
Nustatyta, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė I. G., kuriai atsakovė už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme sumokėjo 1 500 Lt (b. l. 29, 89), sumokėjo 500 Lt antstolei už jos suteiktas paslaugas (b. l. 83, 86) ir 144 Lt žyminį mokestį už priešieškinį (b. l. 32), taigi iš viso pirmosios instancijos teisme turėjo 2 144 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 5 p., 88 str. 1 d. 6, 9 p., 98 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 procentų, atsakovei iš ieškovės priteistina 50 procentų pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 1 072 Lt (310,47 Eur).
Iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.). Nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatei I. G. sumokėjo 800 Lt (b. l. 109, 110). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (50 procentų), į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius paslaugų užmokesčio dydžius (8.11 p.), įvertinus pateiktus dokumentus, pagrindžiančius atsakovės turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, atsakovei iš ieškovės priteistina 400 Lt (115,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimą:
Ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos nupjauti visas tujas, kurios ribojasi su ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, iki 1,3 m aukščio. Neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, atsakovei B. B. skirti 1 000 Lt (290 Eur) baudą.
Priešieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti ieškovę I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos nukelti jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį statinį – malkinę, ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos. Neįvykdžius šio įpareigojimo per nustatytą terminą, ieškovei I. D. skirti 1 000 Lt (290 Eur) baudą.
Priteisti iš ieškovės I. D. atsakovei B. B. 1 072 Lt (310,47 Eur) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir 400 Lt (115,85 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės B. B. 72 Lt (21 Eur) žyminio mokesčio valstybei (VMI sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).