Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2727-990/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-27
Bylos Nr.
1-2727-990/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05966-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
E. Š.
Civilinis ieškovas
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2727-990/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05966-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.10.3; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei –Liobienei,kaltinamajam E. Š.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. B. (E. B.),prokurorui Marijui Normantui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. E. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – E. B. priklausantį 2 000 eurų vertės automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 25 d. nuo 17.00 val. iki 23.00 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, metaliniu strypu išdauždamas minėto automobilio 30 eurų vertės vairuotojo durelių lango stiklą, 30 eurų vertės dešinės pusės galinių durelių lango stiklą ir 30 eurų vertės orlaidės stiklą, įsibrovė į minėto automobilio saloną, kur nuėmęs po vairu esančią apdailą ir sugadindamas 100 eurų vertės automobilio užvedimo laidus, pabandė minėtą automobilį užvesti ir pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sprogus automobilio vaire įrengtai oro pagalvei nesugebėjo automobilio užvesti.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu E. Š. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo išgėręs. Susipykęs su drauge jis autobusu ar troleibusu (kuo tiksliai, jis nepamena) važiavo iki (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio jis, ištraukęs į žemę įbestą strypą, pastaruoju išdaužė automobilio langą, įlipo į automobilį, išlupo skydelį, po kuriuo yra automobilio variklio užvedimo laidai, nupjovė ar nuplėšė laidus ir bandė užvesti automobilį, tačiau iššovus automobilio saugos pagalvei jis automobilio neužvedė ir išėjo. Jeigu jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Šiuo metu jis nedirba. Prieš tris savaites jis buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), bet jį atleido. Jis turi virėjo profesiją, bet virėju jis nedirba, nes jam šis darbas nepatinka. Jis nežino, kodėl jis nuolat nusikalsta – gal jam reikėtų lankytis pas psichologus. Dėl savo veiksmų jis gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu E. Š., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad 2021 m. vasario mėn. pabaigoje, tikslios datos jis neprisimena, susipykęs su drauge jis išgėrė degtinės ir išėjo pasivaikščioti Vilniaus miesto gatvėmis. Lauke jau buvo tamsu. Atėjęs prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis pamatė stovinčius automobilius, tarp kurių buvo ir automobilis „BMW“. Tuo metu jam kilo mintis įsibrauti į minėto automobilio vidų ir šį automobilį pagrobti, kadangi jis norėjo pasivažinėti šiuo automobiliu. Netoli automobilio stovėjimo aikštelės radęs kažkokį metalinį strypą pastaruoju jis išdaužė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, įkišo ranką į vidų ir norėjo atidaryti dureles, tačiau kažkas užsiblokavo ir jis niekaip negalėjo atidaryti durelių. Tada jis priėjo prie automobilio dešinės pusės galinių durelių ir metaliniu strypu išdaužė durelių lango stiklą kartu su šių durelių lango orlaide, nes ši yra šalia. Tada jis įkišo savo ranką į automobilio vidų ir iš vidaus atidarė dureles, pro kurias patekęs į automobilio saloną jis pralindo tarp priekinių sėdynių ir tokiu būdu atsidūrė ant vairuotojo sėdynės. Tada jis nuėmė po vairu esančią apdailos plastmasinę detalę ir nurovė laidus, kuriuos bandė sujungti (jis taip darė, nes norėjo užvesti automobilio variklį ir išvažiuoti). Jam sujungus laidus įvyko trumpasis jungimas, dėl ko iššovė vairo viduje buvusi saugos pagalvė, kuri sudavė jam į veido sritį. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Susinervinęs dėl saugos pagalvės sprogimo jis nutarė iš įvykio vietos pasišalinti ir nevogti automobilio. Prieš sujungdamas laidus jis buvo atidaręs daiktadėžę, iš kurios išėmęs daiktus šiuos padėjo ant priekinės keleivio sėdynės – jis taip padarė tarp daiktų daiktadėžėje ieškodamas atsarginio rakto, nes kartais žmonės palieka antrą raktą automobilio viduje. Neradęs atsarginio rakto jis nulaužė apdailą ir sujungė laidus. Sprogus saugos pagalvei jis išlipo pro vairuotojo durelių langą į lauką ir nuėjo. Galbūt jis iš automobilio salono buvo paėmęs juodos spalvos FM radijo bangų moduliatorių, tačiau jis nelabai ką atsimena, nes tą vakarą jis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos jo elgesiui. Jis gailisi dėl savo veiksmų, ketina atlyginti padarytą turtinę žalą (b. l. 82-85, 95-98).

5. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad jam priklauso automobilis „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Kasko draudimu nėra draustas. Minėtą automobilį jis laiko automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 25 d. apie 17.00 val. praeidamas šalia savo automobilio pastarąjį jis matė tvarkingą be jokių pažeidimų stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje, kur buvo palikęs šį automobilį prieš porą dienų. Apie 23.00 val. draugas jam pranešė, kad jis nueitų ir užgesintų automobilio priekinius žibintus, nes šie įjungti. Tai jam pasirodė įtartina, nes minėtu automobiliu jis nevažinėjo keletą dienų ir, kai paskutinį kartą jis automobilį matė, šio žibintai nedegė. Iš karto jis atėjo prie savo automobilio. Prieidamas prie automobilio pastarąjį jis pamėgino atrakinti pulteliu, bet spaudžiant pultelio mygtuką automobilis nereagavo. Priėjęs arčiau jis pamatė išdaužtą automobilio vairuotojo durelių langą. Pasižiūrėjęs į automobilio vidų jis pamatė iššovusią vairo saugos pagalvę, po vairu esantys automobilio užvedimo spynos laidai buvo ištraukti, nutraukti ir bandyta juos tarpusavyje sujungti. Pamatęs tai jis suprato, kad buvo įsibrauta į automobilio vidų ir pasikėsinta šį pavogti. Iš karto apie tai jis pranešė policijai ir į automobilio vidų nelindo. Vėliau apžiūrėjęs automobilio vidų atidžiau jis pamatė atidarytą automobilio daiktadėžę ir išvartytus daiktus, gulėjusius ant keleivio sėdynės; tai pat ant keleivio sėdynės gulėjo metalinis įrankis, priklausęs ne jam; taip pat buvo išdaužti automobilio galinių durelių abu stiklai, vairuotojo pusės durelių stiklas. Pasikėsinto pavogti automobilio vertė yra apie 2 000 eurų. Šio įvykio metu buvo išdaužtas 30 eurų vertės vairuotojo durelių lango stiklas, perpjauti 100 eurų vertės užvedimo laidai, sugadinta 30 eurų vertės užvedimo spynos kontaktinė grupė, sugadinta 40 eurų vertės automobilio užvedimo apsaugos sistema EWS (imobilizatorius), sugadinta 30 eurų vertės oro pagalvė kartu su vairu, išdaužtas 30 eurų vertės dešinės pusės galinių durelių lango stiklas ir 30 eurų vertės orlaidė. Kadangi dešinės pusės galinių durelių lango orlaidė atskirai kainuoja labai brangiai ir labai daug darbo, todėl jis pirko naujas visas dureles kartu su orlaide, kurios jam kainavo 50 eurų. Visų durelių langų stiklų pakeitimas ir durelių pastatymas jam kainavo 50 eurų, vairo su pagalve pakeitimas kainavo 15 eurų, EWS atjungimas, kad užsivestų automobilis, kainavo 40 eurų, užvedimo laidų litavimas ir sujungimas jam kainavo 80 eurų. Jeigu jis statytų naują EWS bloką, pastarojo pastatymas ir pririšimas kainuotų 60 eurų, o užvedimo spynos kontaktinės grupės pastatymas ir pajungimas kainuotų 20 eurų. Šių darbų jis dar neatliko. Automobilio dalis jis pirko sąvartyne, jokių čekių pateikti negali, nes šių jam nedavė. Bendrai naujų automobilių dalių pirkimas ir jų pastatymas bei dar neatliktų darbų kaina sudaro 725 eurus (b. l. 59-62, 70-73).

6. 2021 m. vasario 26 d. apžiūrėjus įvykio vietą užfiksuota, kad išdaužtas automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių lango stiklas, keleivio pusės galinių durelių lango ir langelio stiklai. Automobilio salone yra stiklo šukės. Ant automobilio vairo yra suveikusi saugos pagalvė. Po vairu yra nulaužta apdailos detalė, matosi laidai. Ant automobilio užvedimo spynelės akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta. Ant automobilio vairuotojo sėdynės yra stiklo šukės. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės tarp įvairių daiktų yra metalinis vamzdis (b. l. 17-28).

7. Specialistas, ištyręs pateiktą tirti saugos pagalvę, paimtą 2021 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros metu, ant jos rado vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vyro kraujo genotipas sutampa su E. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų E. Š. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-20 (b. l. 37-40, 47-50).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad E. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros, taip specialistų tyrimų metu gauti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad E. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – E. B. priklausantį 2 000 eurų vertės automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 25 d. nuo 17.00 val. iki 23.00 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, metaliniu strypu išdauždamas minėto automobilio 30 eurų vertės vairuotojo durelių lango stiklą, 30 eurų vertės dešinės pusės galinių durelių lango stiklą ir 30 eurų vertės orlaidės stiklą, įsibrovė į minėto automobilio saloną, kur nuėmęs po vairu esančią apdailą ir sugadindamas 100 eurų vertės automobilio užvedimo laidus, pabandė minėtą automobilį užvesti ir pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sprogus automobilio vaire įrengtai oro pagalvei nesugebėjo automobilio užvesti.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

9. E. Š. pasikėsino pagrobti svetimą E. B. priklausantį turtą – 2 000 eurų vertės automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu daiktu disponuoti (valdyti bei naudoti) neturėjo galimybės, kadangi sprogus automobilio vaire įrengtai saugos pagalvei jis nesugebėjo automobilio užvesti, t. y. E. Š. tiesiogiai pradėjo daryti nusikalstamą veiką, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, taigi E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

10. Be to, E. Š., pasikėsindamas pagrobti svetimą turtą – automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą E. B. priklausantį 190 eurų vertės turtą – automobilio 30 eurų vertės vairuotojo durelių lango stiklą, 30 eurų vertės dešinės pusės galinių durelių lango stiklą, 30 eurų vertės orlaidės stiklą, 100 eurų vertės užvedimo laidus. Sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, taigi E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

11. E. Š. pasikėsino padaryti nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

12. Taip pat E. Š. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

13. Spręsdamas dėl E. Š. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. Š. pasikėsino padaryti vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. E. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. Š. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (b. l. 100-106), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad E. Š. yra recidyvistas, o tai yra E. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. Š. ne kartą yra teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą; paskutiniu 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2020 m. liepos 7 d. E. Š. buvo paleistas lygtinai neatlikęs dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo laikotarpiu jis vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltamas veikas, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė E. Š. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. skyrus griežčiausios rūšies BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtinos bausmės terminas nustatytinas trumpesnis už šios teisės normos sankcijoje nustatytą vidurkį: už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą E. Š. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą E. Š. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje – baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, t. y. šios nusikalstamos veikos prisikiriamos skirtingoms nusikalstamoms veikų rūšims, E. Š. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę ir E. Š. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, E. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. Š. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir E. Š. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu E. Š. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. liepos 9 d. E. Š. buvo lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini) neatlikęs dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmės, taigi šiuo nuosprendžiu E. Š. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu E. Š. skirta ir neatlikta dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausme bausmes visiškai sudedant ir E. Š. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmė.

V. Civilinis ieškinys

16. Šio baudžiamojo proceso metu E. B. pareiškė 725 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos (b. l. 74, 75).

17. Vertindamas E. B. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu. Nors E. Š. sugadino 190 eurų vertės turtą, tačiau E. B. nurodė, kad naujų automobilio detalių pirkimas ir jų įmontavimo darbų kaina sudaro 725 eurus. E. B. padaryta žala baudžiamojo proceso metu atlyginta nebuvo, taigi E. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš E. Š. E. B. naudai priteistina 725 eurai.

VI. Procesinės prievartos priemonės

18. Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-87), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

19. E. Š. lyginamasis seilių pavyzdys, stiklo šukės, metalinis vamzdis, automobilio saugos pagalvė, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 17-29, 41, 51-53), kvapo pėdsakas nuo metalinio vamzdžio bei foninio kvapo pėdsakas, saugomi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje (b. l. 31), yra menkaverčiai daiktai ir negali būti sunaudoti, taigi šie daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 50 straipsniais, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 291, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti E. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti E. Š. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Šias bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę ir E. Š. skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

E. Š. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir E. Š. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu E. Š. skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu E. Š. skirta ir neatlikta dešimties mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausme bausmes visiškai sudedant ir E. Š. skirti galutinę subendrintą vienerių metų šešių mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. Š. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

E. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

E. B. (E. B.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. Š. E. B. (E. B.) naudai priteisti 725 eurus.

E. Š. lyginamąjį seilių pavyzdį, stiklo šukes, metalinį vamzdį, automobilio saugos pagalvę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvapo pėdsaką nuo metalinio vamzdžio bei foninio kvapo pėdsaką, saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas