Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. grasino nužudyti žmogų, o būtent - jis 2019 m. spalio 17 d. apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir laiptinėje prie šio buto durų, akivaizdžiai rankoje demonstruodamas revolverį „Kora Brno“ ir jį nukreipęs į nukentėjusįjį A. B., grasino jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiais veiksmais V. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. A. neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, o būtent - jis 2014 metais, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, neturėdamas leidimo, iš savo brolio V. A. paimdamas įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą - mažos galios revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. spalio 17 d. jį paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais veiksmais V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. kaltės nepripažino. Parodė, kad tą dieną buvo namuose, į duris paskambino nukentėjusysis, turėjo kažkokius dokumentus, norėjo ar juos perduoti, ar pasikonsultuoti,. pasakė, kad nori žmonos, jis (kaltinamasis) pasakė, kad ji darbe, ir uždarė duris. Tada buvo antras skambutis – jis atidarė duris, pasakė, kad yra skelbimų lenta, su kontaktais, tegul skambina. O kai trečią kartą paskambino – jis jau buvo susinervinęs, nes nukentėjusysis arogantiškai veržėsi ir reikalavo žmonos, todėl jis išsiėmė pistoletą ir su juo atidarė duris, bet ginklu negrasino ir nebuvo jo nukreipęs į nukentėjusįjį, tiesiog jį turėjo rankoje ir parodė nukentėjusiajam pistoletą. Kai žmona grįžo, išėjo pas draugą, su kuriuo ir išgėrė butelį degtinės, nusprendė, kad reikia dar, todėl abu nuėjo į parduotuvę, o prie parduotuvės atvyko policija ir jį sulaikė. Paaiškino, kad kai trečią kartą atidarė duris, ginklas buvo jo dešinėje rankoje, ranka buvo žemai nuleista, jis (kaltinamasis) pasakė – „matai, ką turiu“, tik pasakė, negąsdino, nebuvo jo nukreipęs į nukentėjusįjį, iš buto išėjo tik tam, kad nukentėjusysis pamatytų ginklą – peržengė slenkstį, užlipo ant kilimėlio, o po to vėl atgal grįžo pro slenksti į butą. Kai parodė ginklą, nukentėjusysis pasitraukė atgal gal porą metrų, jis (kaltinamasis) tuo metu buvo ant kilimėlio prie durų ir iš karto pasitraukė atgal į butą. Kai nukentėjusysis pamatė ginklą, pasakė kaltinamajam, kad jis pasigailės. Jis nukentėjusiajam tik sakė, kad jis nesivežtų į butą, neskambinėtų, dėl veržimosi į butą – fizinių veiksmų iš nukentėjusiojo nebuvo, bet buvo moralinis reikalavimas – kur žmona ir pan. Kai grįžo atgal į butą, uždarė duris, ginklą padėjo atgal į seifą, kur nukentėjusysis nuėjo – nežino. Kai žmona grįžo – pasakė, kad jam iškvies policiją, jis pasakė, kad jam nusispjaut, ji davė jam butelį, ir jis nuėjo pas draugą A., su juo ir išgėrė butelį dviese, su juo buvo susitarę jau anksčiau susitikti. Iš buto išėjo grįžus žmonai, gal po 10-15 minučių, išeidamas iš buto kaimynų nematė. Policija jį sulaikė gal po valandos, sustojime, per tą laiką jis išgėrė tą butelį degtinės, įvykio metu buvo blaivas.

Dėl ginklo paaiškino, kad ginklas priklausė broliui, bet jis susirgo, jis (kaltinamasis) skambino policijai, papasakojo situaciją, pasakė, kad tas ginklas užregistruotas, kad jis (kaltinamasis) turi leidimą, todėl pareigūnai pasakė, kad jis gali ginklą pasiimti, kaltinamasis pasiėmė ginklą, nes brolis jam leido, ginklą laikė seife, būtent jį – brolio ginklą – demonstravo nukentėjusiajam, nes jis tiesiog buvo arčiausiai. Dėl šio ginklo – nežinojo, kad reikalingas jam leidimas, policijai dėl jo skambino gal prieš 4-5 metus.

2020 m. vasario 25 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. A. pateikė: neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. A. vardu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą, specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), posėdžio protokolą 2019 m. rugpjūčio 29 d., Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugpjūčio 20 d. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 18 d. sprendimu (įsiteisėjęs) V. A. pripažintas neveiksniu atitinkamose turtinių (be kita ko – kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje) ir asmeninių neturtinių santykių srityse santykių srityse; šiose srityse jam nustatyta nuolatinė globa bei jo globėja bei turto administratore paskirti J. A.. (b. l.55-57; 58-60).

V. A. 2013 m. liepos 23 d. išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-63).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Licencijavimo skyrius apie tai, kad V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės negali disponuoti šaunamuoju ginklu, nebuvo informuotas. Nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 str. 1 d. fizinis asmuo jam priklausantį B ir C kategorijos ginklą gali perleisti naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis B ar C kategorijos ginklą; ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, būste; laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs naudotojo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus; V. A. ginklas turėjo būti saugomas jo gyvenamuoju adresu. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 114 punkte nurodyta, kad asmuo jam priklausantį ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui (toliau – naudotojas), turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą, V. A. neturėjo teisės laikyti ar nešiotis V. A. priklausančio ginklo, kadangi V. A. naudotojo leidimas naudotis V. A. ginklais išduotas nebuvo (b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

V. A. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos – jis kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o pagal 253 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Dėl inkriminuoto BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

V. A. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimo nepripažino, nors, pripažintina, jog tam tikrų faktinių aplinkybių jis neneigė.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis iš esmės neneigia pačio fakto, jog iš tikrųjų kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kilusi tam tikra konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju, be kita ko – ir kad jis (kaltinamasis), būdamas susinervinęs, buvo išnešęs savo turimą ginklą – revolverį iš savo buto ribų, laikydamas jį savo rankoje. Visgi patį jam inkriminuotą faktą, jog su pastaruoju ginklu jis būtų grasinęs nukentėjusiajam – jis neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje. V. A. parodė, kad būdamas susinervinęs dėl arogantiško nukentėjusiojo elgesio, kai jis įkyriai brovėsi į jo (kaltinamojo) butą (kaip paaiškino - skambino tris kartus, reikalaudamas kaltinamojo sutuoktinės, nors pastarosios nebuvo namuose ir apie tai jis nukentėjusįjį informavo), pasiėmė seife laikomą revolverį, ir pastarąjį laikydamas rankoje, išėjo pro duris – žengė žingsnį, atsistodamas ant kilimėlio prie durų, paklausė nukentėjusiojo, ar pastarasis mato, ką jis (kaltinamasis) turi, ir iš karto grįžo atgal į butą ir uždarė buto duris, nurodydamas, jog ginklą jis laikė nuleistoje rankoje ir jo nebuvo nukreipęs į nukentėjusįjį. Taigi, kaip minėta, kaltinamasis neneigė kilusios konfliktinės situacijos bei to, kad jis buvo išnešęs ginklą pro savo buto duris.

Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, matyti, jog dėl pastarosios aplinkybės – kaltinamojo veiksmų su ginklu rankoje – jie yra iš esmės kitokie. O būtent, nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus (sprendė iš alkoholio kvapo, jo elgesio), ir po to, kai nukentėjusysis paskambino trečią kartą į kaltinamojo buto duris – pastarasis iš buto išėjo rankose laikydamas revolverį bei kad jis revolverį buvo nukreipęs į nukentėjusiojo pusę (į krūtinės, juosmens, pilvo sritį), grasino jam.

Teismas, įvertinęs kaltinamajam pareikštą kaltinimą šioje dalyje (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje), sprendžia, jog nepaisant to, jog iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ginklas buvo kaltinamojo rankoje, visgi pareikštam kaltinimui svarbu nustatyti, kokiu būdu minėtas ginklas rodomas nukentėjusiajam, kadangi tai itin reikšminga (pagal pareikštą kaltinimą), ar tokie kaltinamojo veiksmai gali būti vertinami kaip grasinimas.

Kaip matyti, betarpiškai pačio įvykio (minėto ginklo išnešimą ir konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo) kiti asmenys, be jame dalyvavusių asmenų (kaltinamojo ir nukentėjusiojo), nematė. Taigi šioje situacijoje, kai dviejų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai dėl jau minėtos aplinkybės iš esmės skiriasi (kaltinamasis parodė, kad ginklas buvo nuleistoje jo rankoje ir jis tik atkreipė nukentėjusiojo dėmesį į jį ir po to iš karto grįžo į savo butą, negrasinęs nukentėjusiajam; o nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis ginklą rankoje buvo nukreipęs į jį (nukentėjusįjį) bei jam grasino ginklu), itin svarbu įvertinti, ar atitinkami parodymai gali būti laikomi nuosekliais, ar juos patvirtina / paneigia kiti byloje surinkti duomenys ir pan.

Pirmiausia pastebėtina, kad tiek kaltinamojo paaiškinimai apie įvykį, tiek ir nukentėjusiojo parodymai proceso metu ikiteisminiame tyrime ir apklausiant teisiamojo posėdžio metu iš esmės nesiskyrė, t. y. kaltinamasis nuosekliai neigė grasinęs ginklu nukentėjusiajam, o nukentėjusysis nuosekliai parodė aplinkybes dėl šios aplinkybės. Dėl ko itin reikšmingi kiti byloje esantys duomenys.

Dėl apklaustų liudytojų A. K. ir E. G. (kurie yra tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo kaimynai; A. K. gyvena minėtos laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte, o E. G. – (duomenys neskelbtini) aukšte, greta kaltinamojo) parodymų pirmiausia pažymėtina, jog jie gali būti vertinami iš esmės kaip netiesioginiai, kadangi jie parodė aplinkybes, kurias sužinojo iš nukentėjusiojo įvykio dieną (iš esmės iš karto po įvykio, kaip išplaukia įvertinus juos visumoje). O būtent, sugretinus nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymus, matyti, jog nukentėjusysis su A. K. bendravo iš karto po įvykio (po trečio skambučio į kaltinamojo buto duris), kai nukentėjusysis nuėjo pas šį savo kaimyną, prašydamas pabūti su juo, kol atvyks policija (nurodė, kad yra iškvietęs policiją), tačiau kai A. K. persirengė ir išėjo iš savo buto, nusileido į pirmą aukštą – nukentėjusysis jam pasakė, kad kaltinamasis jau išėjo iš savo namų ir kažkur išėjo, pasakė, kad policijos palauks pats. Dėl pastarojo liudytojo parodymų pastebėtina, be kita ko, kad jis ir pats girdėjo konfliktinę situaciją – garsius nukentėjusiojo ir kaltinamojo balsus, vis dėlto konkrečių žodžių, nurodė, kad negali pasakyti. Savo ruožtu kitas liudytojas – E. G., kaip matyti, parodė apie aplinkybes, buvusias jau po to, kai kaltinamasis išėjo iš namų, o būtent – liudytojas parodė, kad grįždamas namo sutiko sunerimusį kaimyną (nukentėjusįjį), kuris nurodė, kad kaimynas (kaltinamasis) su ginklu vaikšto lauke, kad iškvietė policiją, bet liudytojas, išėjęs į kiemą, kaimyno nematė.

Taigi įvertinęs tiek minėtų liudytojų parodymus, tiek ir garso įrašuose pateiktą informaciją, pažymėtina, jog jie sudaro nuoseklią visumą – iš esmės patvirtina (netiesiogiai) nukentėjusiojo parodymus apie įvykių seką (sutiktus kaimynus, ką kada darė ir pan.), be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad jau nuo pačio pirmojo pranešimo nukentėjusysis nurodė, kad ginklu jam buvo grasinama bei kad kaltinamasis jam atrodo neblaivus.

Savo ruožtu vertinant kaltinamojo parodymus, reikšminga ištirti jo nurodytas aplinkybes, be kita ko – jis neigė tuo metu buvęs neblaivus, nurodydamas, kad iš namų praėjus kuriam laikui po konflikto išėjo pas draugą – liudytoją A. S., su kuriuo jau anksčiau buvo susitaręs, kad pas pastarąjį išgėrė alkoholio, ir kai jau su minėtu A. S. ėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, jį sulaikė policijos pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. irgi parodė, kad tą dieną V. A. pas jį atėjo susinervinęs, kažką minėjo, jog kaimynas pas jį brovėsi į namus, ieškojo žmonos, kad susinervino ir išsitraukė ginklą; parodė, kad V. A. pas jį atėjo blaivus, ir alkoholį gėrė jau pas liudytoją; po to nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, nusipirko, o jau grįžtant V. A. sulaikė policija, sakė, kad dėl ginklo; nurodė, kad nuo V. A. atėjimo pas jį į namus iki jį sulaikė policija – praėjo gal valanda.

Visgi sugretinus šio liudytojo parodymus su kitais byloje surinktais duomenimis – o būtent, BPC garso įrašuose užfiksuotais duomenimis dėl konkretaus laiko, teismas kritiškai vertina šiuos liudytojo A. S. parodymus ir jais nesivadovauja. Kaip matyti tiek iš BPC informacijoje (b. l. 10) užfiksuotų duomenų apie pranešėjo (nukentėjusiojo) pirminio skambučio laiką, tiek ir pačiuose šių pranešimų garso įrašuose užfiksuotus duomenis apie konkretų laiką (garso įrašų pavadinime), matyti, jog A. B. apie prieš kelias minutes kilusį konfliktą su kaimynu, kuris turėjo ginklą – pranešė 2019 m. spalio 17 d., 18.13 val. (pradžia 18:13:13 val., trukmė 2 minutės) bei nurodė, kad kaimynas (kaltinamasis) tuo metu tikriausiai yra savo bute; kito skambučio metu – 18:21:08 (trukmė 2 min 56 sek.) jis nurodė, kad tikriausiai kaimynas yra bute, kad grįžusi jo (kaltinamojo) sutuoktinė įstūmė pastarąjį į butą, bei po to pokalbio metu nurodo, kad kaltinamasis išeina iš buto, į lauką, kad kažkur nuėjo (pokalbio metu kreipėsi į kažką žodžiais „palaukit <...>“), dar BPC operatoriaus klausė, ar pastarasis girdi, ką kitas žmogus jam (nukentėjusiajam) sako ir pan., nurodė jo požymius, kryptį (pastebėtina, pagal nurodytus požymius ir buvo sulaikytas kaltinamasis). Trečio skambučio metu – nuo 18:33:29 val. (trukmė – 1 min. 45 sek) operatorius pokalbio pabaigoje sako, kad policijos pareigūnai jau prie laiptinės.

Iš duomenų iš policijos pareigūnų, atvykusių pagal minėtą pranešimą, tarnybinio pranešimo matyti, jog policijos pareigūnai, važiuodami į įvykio vietą, pamatė pagal aprašymą atitinkantį asmenį – kaip paaiškėjo V. A., bei jį sulaikė (b. l. 11), o iš kaltinamojo laikinojo sulaikymo protokolo matyti, jog jis buvo sulaikytas tą dieną 18.30 val. (b. l. 65). Pastebėtina, kad po jo sulaikymo buvo nustatytas kaltinamojo neblaivumas.

Taigi, kaip matyti, nuo pradinio pranešimo apie prieš kelias minutes įvykusį įvykį, praėjus maždaug 20-iai minučių, kaltinamasis jau buvo sulaikytas; savo ruožtu vertinant, kad kaltinamasis iš savo namų išėjo praėjus kuriam laikui po minėto pranešimo BPC (traktuojant, kad jis išėjo apie 18:21-18:22 val.), darytina išvada, kad jis buvo sulaikytas nepraėjus net ir 10 minučių. Taigi būtent šie duomenys, teismo vertinimu, ir duoda pakankamą pagrindą abejoti tiek paties kaltinamojo parodymais, jog po įvykio jis išėjo pas savo draugą A. S., kur ir vartojo alkoholį, tiek ir jau minėto liudytojo – A. S. parodymais apie tai, nes tai neįmanoma.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtus argumentus dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymai dėl reikšmingų šiuo atveju aplinkybių yra nuoseklūs, jo parodymus – vienais ar kitais aspektais netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, ir šiais duomenimis patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią įvykių grandinę. Savo ruožtu kaltinamojo parodymus patvirtinančių patikimų duomenų byloje nesurinkta. Priešingai – jau minėti duomenys, susiję su skambučiais BPC (laiko ribomis ir pan.) iš esmės leidžia abejoti kaltinamojo parodymais tiek dėl to, kad jis įvykio metu buvo blaivus, tiek ir dėl aplinkybių po įvykio – kad nuėjo pas savo pažįstamą A. S., pas jį vartojo alkoholinius gėrimus ir tik po to, jau prie parduotuvės, kur ėjo nusipirkti dar alkoholio, buvo sulaikytas.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad byloje surinkti pakankami duomenys daryti išvadą, jog nukentėjusiojo parodymais galima remtis darant atitinkamas išvadas – o būtent, kad jau nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis, būdamas neblaivus, laikydamas rankoje ginklą – revolverį Kora Brno, jį buvo nukreipęs į nukentėjusįjį bei pastarajam grasino. Vertinant pastarąsias aplinkybes jų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad siekiant pripažinti, kad kaltinamasis nurodytais veiksmais padarė jau minėtą nusikaltimą, reikia nustatyti ir kitą būtinąjį požymį, o būtent - ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad minėtas grasinimas nukentėjusiajam gali būti įvykdytas (ar jis galėjo būti suvoktas kaip realus). Dėl pastarojo požymio teismas pažymi, kad šiuo aspektu yra reikšminga tai, kaip nurodytą grasinimą suvokė būtent nukentėjusysis, atitinkamai aplinkybės, ar tikrai grasinimai buvo realūs, ar kaltinamasis ketino kažką daryti ir pan., veiklos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Sprendžiant nurodytą klausimą, teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip minėta – kaltinamasis buvo neblaivus (minėta, kad nukentėjusysis nuosekliai nurodė (jau ir pirmojo skambučio BPC metu), kad kaltinamasis buvo neblaivus, apie ką sprendė tiek iš kvapo, tiek ir iš jo elgesio, keiksmų ir pan.; po sulaikymo buvo nustatytas jo neblaivumas, bei įvertinus laiką, praėjusį nuo įvykio iki jo sulaikymo, teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, jog įvykio metu jis buvo blaivus, o alkoholį vartojo po to), rankoje jis turėjo ginklą (revolverį), kuriuo grasino, kas, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog tokia situacija neabejotinai nukentėjusiajam galėjo sudaryti pakankamą pagrindą grasinimus vertinti kaip realius ir galimus įvykdyti. Dėl nukentėjusiojo savijautos iš karto po įvykio reikšmingi ir jau minėtų liudytojų – A. K. ir E. G. parodymai, jog nukentėjusysis jiems pasirodė sunerimęs ir išsigandęs.

Taigi šių argumentų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad V. A. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma (įvertinus veiksmų pobūdį, pripažintina, kad nustatyta jo tyčia jo veikoje), todėl jis pripažintinas kaltu padaręs šį nusikaltimą.

Dėl inkriminuoto BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

V. A. taip pat inkriminuota tai, kad jis neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – t. y. kad 2014 metais, nenustatytu laiku, pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, neturėdamas leidimo, iš savo brolio V. A. paimdamas įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – mažos galios revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. spalio 17 d. minėtą ginklą paėmė policijos pareigūnai.

V. A. nepripažino savo kaltės dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo. Kaip matyti iš jo parodymų, pats faktas, kad jis savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) laikė ginklą – mažos galios revolverį Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini), iki jis 2019 m. spalio 17 d. buvo paimtas policijos pareigūnų, nėra ginčijamas. Be to, šį faktą neabejotinai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, jog minėtas ginklas buvo paimtas iš jo gyvenamosios vietos, minėto ginklo apžiūros protokolas ir kt., bei Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje užfiksuoti duomenys, kad minėtas ginklas registruotas V. A. vardu. Visgi to, kad minėtais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis nepripažįsta, nurodydamas, kad kai jo brolis susirgo, dėl šio ginklo jis skambino policijai, gal prieš 4-5 metus, papasakojo situaciją, kad ginklas užregistruotas, kad kaltinamasis turi leidimą ir pan., bei kad policijos pareigūnai pasakė, kad jis gali tą ginklą pasiimti, po ko jis ginklą, leidus broliui, pasiėmė; nežinojo, kad reikalingas jam leidimas. Nepaisant tokių kaltinamojo paaiškinimų, teismas sprendžia, kad minėtos nustatytos aplinkybės atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. minėto veiksmai vertintini kaip šis nusikaltimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. A. įvykio metu turėjo galiojantį leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus – pagal leidimą, jis suteikia teisę įsigyti ir laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius, penumatinius (virš 7,5 J) ir nedidelės galios šaunamuosius ginklus (b. l. 31-32). Kaip matyti iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų, V. A. vardu yra įregistruotas C kategorijos dujinis pistoletas 85 Combat, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Savo ruožtu, kaip minėta, pas kaltinamąjį namuose rastas ginklas – mažos galios revolveris Kora Brno, Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaip priklausantis V. A. (kaltinamojo broliui), kuriam taip pat 2013 m. liepos 23 d. buvo išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, nurodant jo adresą – (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29, 62-63).

Vertinant kaltinamojo parodymus apie aplinkybes, kuriomis jis įsigijo minėtą jo brolio V. A. vardu įregistruotą ginklą, pažymėtina, kad nors byloje yra duomenys apie jo brolio V. A. sveikatos būklę – t. y. kad jam nustatyta dėl sveikatos būklės neterminuota globa, kad jis pripažintas neveiksniu iš esmės visose turtinių ir neturtinių santykių srityse ir pan., visgi kitokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo nurodytas aplinkybes, jog brolis sutiko jam atiduoti ginklą ir pan., byloje nėra. Priešingai, jau minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime dėl V. A. neveiksnumo ir globėjo paskyrimo pažymėta (aptariant medicininius duomenis, ekspertizę ir kt.), kad V. A. nekalba ir iš dalies supranta šnekamąją kalbą, į klausimus atsako pritariančiais arba nepritariančiais galvos judesiais, kairės rankos gestais, tačiau atsakymai ne visada prasmingi; dėl pažintinės veiklos sutrikimų jis negali visapusiškai teisingai suvokti aplinkos, savarankiškai priimti bei realizuoti pagrįstų sprendimų, išreikšti savo valios ir yra visiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčių asmenų. Taigi šia prasme vertintini kaip abejotini kaltinamojo paaiškinimai apie tai, jog V. A. leidimu jis ir paėmė minėtą ginklą. Be to, minėtu sprendimu V. A. globėja ir jo turto administratore iš esmės visose turinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (taip pat ir dėl kilojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo) paskirta J. A. (V. A. sutuoktinė). Tačiau J. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad apie tai, jog jos sutuoktinio ginklas pateko pas kaltinamąjį (kad pastarasis pasiėmė minėtą ginklą) ji nieko nežinojo iki policijos įstaigoje jai apie tai pranešė, nors, kaip minėta, ji paskirta viso V. A. turto administratore ir būtent jai suteikta teisė priimti sprendimus dėl šio turto.

Vis dėlto nepaisant minėtų aplinkybių (t. y. ar iš tikrųjų buvo tokios aplinkybės, kaip kad nurodė kaltinamasis, ar ne – t. y. kad V. A. leido (linkteldamas galvą ir pan.) jam pasiimti savo ginklą), šiuo aspektu pripažintina, kad esminis klausimas yra tai, ar buvo laikytasi atitinkamos imperatyvios tvarkos, kiek tai susiję su ginklo įsigijimu ir laikymu, kurios, teismo vertinimu, kaltinamasis negalėjo nežinoti. Šiuo aspektu pastebėtina, be kita ko, jog nors kaltinamasis nurodė, kad jis nežinojo, kad reikalingas leidimas, kad jis skambino policijos įstaigai ir teiravosi dėl to, ar galėtų pasiimti brolio ginklą, paaiškinęs situaciją, bei kad jam leido tai daryti – tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, juolab tokie kaltinamojo paaiškinimai laikytini iš esmės neįtikinami ir naivūs. Kaltinamasis turėjo ir turi leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, turėjo ir du ginklus (D kategorijos pneumatinį šautuvą ir C kategorijos dujinį pistoletą), taigi jam akivaizdžiai turėjo būti žinoma itin griežtai teisės aktais reguliuojama ginklų įsigijimo ir laikymo tvarka, be kita ko – kad ginklas turi būti laikomas būtent konkrečioje vietoje, kuri būtų tinkamai įrengta, kuri gali būti tikrinama ir pan. Taigi net vertinant, jog galimai kaltinamasis tiksliai nežinojo, kaip teisės aktai reguliuoja aktualią situaciją (galimybę vienam asmeniui perduoti savo teisėtai laikomą ginklą kitam), visgi kaltinamajam neabejotinai turėjo būti suprantama, kad jis, paimdamas, nepranešęs policijos įstaigai ir pan., iš konkrečios leidimą turinčio asmens gyvenamosios vietos (šiuo atveju – V. A. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) g.) C kategorijos ginklą bei jį parsinešęs namo – visai kitu adresu, bei laikydamas šį ginklą šiuo adresu, akivaizdžiai pažeidžia atitinkamus reikalavimus. Taigi teismui nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis, kuriam esminės taisyklės, susijusios su ginklų įsigijimu ir laikymu (nešiojimusi) buvo žinomos (be kita ko – kad ginklai registruojami registre, kad jie turi būti laikomi būtent konkrečiu adresu, kad jų laikymui, naudojimui, laikymui ir pan. yra taikomi griežti imperatyvūs reikalavimai ir pan.), turėjo suvokti ir suvokė, kad ir ginklo perdavimui kitam asmeniui taikytini atitinkami reikalavimai, todėl jei tokių taisyklių nežinojo – turėjo pasidomėti tuo.

Kiek tai susiję su aktualia situacija – galimybe V. A. įsigyti iš savo brolio V. A. minėtą ginklą (t. y. dėl ginklo perdavimo kitam asmeniui), aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 straipsnyje, kurio 1 dalis (įvykio metu galiojusi redakcija) numatė, kad fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis B ar C kategorijos ginklą; ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, būste; laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. Pažymėtina, kad atitinkama tvarka galiojo ir iki tol – nors, kaip minėta, nėra tiksliai nustatyta, kada kaltinamasis paėmė minėtą ginklą ir pradėjo laikyti savo gyvenamojoje vietoje, pagal kaltinimą – 2014 metais, kas iš esmės atitinka kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad tai buvo gal prieš 4-5 metus iki to, taigi aktualus teisinis reguliavimas, galiojęs nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., o būtent – įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą; laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik nustatyta tvarka gavęs leidimą. Todėl iš šio reguliavimo akivaizdu, jog kaltinamasis neatitinka esminės ginklo perdavimo sąlygos – t. y. jis nėra kartu gyvenantis šeimos narys, taigi iš esmės jam negalėjo būti perduotas minėtas ginklas, dėl ko spręstina, jog minėtą ginklą jis įgijo ir laikė (nešiojo) neteisėtai, neturėdamas leidimo (pagal minėtą nuostatą įgyvendinantį Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtiną Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašą (iki 2019 m. rugsėjo 1 d. – Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles) – neturėdamas naudotojo leidimo). Atitinkamai V. A. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes jo veika visiškai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų), o už Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės V. A. skyrimo, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos – tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir gyvybei bei apysunkis nusikaltimas, susijęs su disponavimu ginklais, šaudmenimis ir kt. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgtina ir į duomenis apie kaltinamojo asmenybę: administracine tvarka baustas 2017 m. (už pažeidimą, susijusį su KET), nuobauda negaliojanti (b. l. 90), neteistas (b. l. 91). Kaltinamasis papildomai pateikė informaciją apie savo sveikatos būklę: pagal darbingumo lygio pažymą jam nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (jis iš dalies darbingas); pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę.

Minėta, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 253 straipsnio 1 dalyje – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Taigi spręsdamas dėl bausmės skyrimo, teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kt., sprendžia, kad už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įvertinus, kad būtent ši bausmės rūšis būti tinkamiausia siekiant bausmės tikslų, o būtent – jo elgesio kontrolė, paskyrus atitinkamus įpareigojimus. Nors jis neteistas, visgi šiuo atveju skirti švelnesnės rūšies bausmę, teismo vertinimu, nebūtų tikslinga, tiek įvertinus duomenis, kad jis dalinai darbingas (sprendžiant dėl galimybės skirti viešuosius darbus), tiek ir tai, kad jis nedirba bei, kaip minėta – dalinai darbingas (sprendžiant dėl galimybės skirti baudą).

UŽ BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą numatytos tik bausmės, susijusios laisvės atėmimu – areštas ir laisvės atėmimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju aktuali yra ir BK 55 straipsnio nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Todėl teismas šiuo atveju, nepaisant to, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (dalyje dėl BK 145 str. 1 d.), visgi atsižvelgia į tai, kad V. A. neteistas, administracine tvarka nors baustas tik kartą, tačiau nuobauda nebegaliojanti, kitokių duomenų, jį itin neigiamai charakterizuojančių ar rodančių, jog jam būdingas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys, teismas neturi. Taigi šioje situacijoje tiek atsižvelgus į tai, tiek ir į teismui pateiktus duomenis apie jo sveikatos būklę ir pan., spręstina, kad ir švelniausios rūšies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Dėl ko, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia skirti V. A. švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant atitinkamas pareigas, siekiant tam tikrą laiką kontroliuoti jo elgesį.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą.

V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 17 d. 18.30 val. (b. l. 65) iki 2019 m. spalio 18 d. 13.08 val. (b.l. 75). Šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Iš kaltinamojo paimtas pistoletas Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas (BK 72 str.) .

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atitinkamų kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o įvertinus pagal minėto įstatymo 18 straipsnį, kaltinamasis, nuosprendžiui įsiteisėjus, negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Minėto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar pramoninės gamybos šaudmenys realizuojami, o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus sumokama gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas. Pažymėtina, kad atitinkami išaiškinimai ką daryti su ginklu tokioje situacijoje pagal anksčiau galiojusį teisinė reguliavimą (iki Ginklų fondo reorganizavimo) buvo pateikti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2012).

Taigi įvertinus tai, kaltinamojo teisėtai turėtas C kategorijos ginklas su šaudmenimis – pistoletas Valtro Nr. (duomenys neskelbtini), tuščia dėtuvė, dujiniai šoviniai 12 vnt., saugomi Vilniaus apskrities VPK OVS Ginklų saugykloje (2020 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2020 m. gegužės 14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004355, b. l. 26, 27), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini policijos įstaigai, jų realizavimui teisės aktų nustatyta tvarka, nurodant realizavus gautą pinigų sumą, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokėti savininkui V. A..

Iš V. A. paimtas D kategorijos ginklas - pneumatinis šautuvas „Umarex 850 Bir Magnum“ su optiniu taikikliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. 4,5 mm kulkų dėžutės, grąžintini V. A..

Kompaktinė laikmena su garso įrašais paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirti V. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, skiriant jam įpareigojimus visu bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti V. A. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 17 d. 18.30 val. iki 2019 m. spalio 18 d. 13.08 val. (1 diena), jį prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti pistoletą Kora Brno Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK OVS Ginklų saugykloje (2020 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2020 m. gegužės 14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004355).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) kompaktinę laikmeną su garso įrašais - palikti saugoti byloje;

2) Valtro Nr. (duomenys neskelbtini), tuščia dėtuvė, dujiniai šoviniai 9 mm, 12 vnt., saugomus Vilniaus apskrities VPK OVS Ginklų saugykloje (2020 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2020 m. gegužės 14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004355), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti policijos įstaigai, jų realizavimui teisės aktų nustatyta tvarka, nurodant realizavus gautą pinigų sumą, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokėti savininkui V. A.;

3) pneumatinį šautuvą Umarex 850 Air Magnum su optiniu taikikliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. 4,5 mm kulkų dėžutes, saugomus Vilniaus apskrities VPK OVS Ginklų saugykloje (2020 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2020 m. gegužės 14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS004355) - grąžinti V. A., o jam neatsiėmus per 6 mėnesius, sunaikinti ar realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.